10 nedistiliuotų Dievo įsakymų

[martynas]

O tu galvoji senajame tetamente is tikruju realiai dievas nusileido is dangaus kaip debeselis ir pasake zmones eikit zudyt kitu ar kazka panasaus?

Tai kad taip.
"Tuomet VIEŠPATS lijo ant Sodomos ir Gomoros siera ir ugnimi {nuo VIEŠPATIES iš dangaus}.
Jis sunaikino tuos miestus ir visą Lygumą drauge su visais miestų gyventojais ir žemės augmenija."
"Juk tą pačią naktį aš pereisiu per Egipto žemę, užmušdamas visus Egipto krašto pirmagimius ne tik žmonių, bet ir gyvulių; padarysiu teismą visiems Egipto dievams – aš, VIEŠPATS!
Vidurnaktį VIEŠPATS užmušė visus Egipto krašto pirmagimius, – nuo savo soste sėdinčio faraono pirmagimio ligi kalėjime esančio kalinio pirmagimio, ir visus gyvulių pirmagimius. "

Senojo testamento ivykiai atspindi prie ko priveda dievo atmetimas ir kitos nuodemes.

Tai sakai tie kudikiai taip jau nusikalto ?

Be to visiskai nesuprantamas senojo testamento rasymo stilius.

Tai jei jis nesuprantamas, tai kam tada juo remtis kazka argumentuojant?

Be to jei pats dievas butu iszudes tautas, tai nepazeisto jo isakymo zmonems. Deja zude zmones.

Zude ir pats, ir liepe zmonems zudyti.

zinai ka reiskia literaturinis rasymo stilius? faktinis rasymo stilius? zinai kuriuos juos naudojo ne viena simtmeti kitos kulturos rase autoriai?
Jei biblija ziuresi kaip tik i faktu vardinima, toli nenuejsi.
Tau nesuprantamas.

[Lionginas]

Puiku, literatūrinis rašymo stilius. Taigi ką tokio baisiai gilaus norėta pasakyti istorija apie tai, kaip dievas išžudė nekaltus kūdikėlius ir gyvunėlius?

Ar tu skaitei bibliją?

[martynas]

Puiku, literatūrinis rašymo stilius. Taigi ką tokio baisiai gilaus norėta pasakyti istorija apie tai, kaip dievas išžudė nekaltus kūdikėlius ir gyvunėlius?

Ar tu skaitei bibliją?

Yra du matymo budai. Krikscioniskasis ir ne.
Krikscioniskuoju, dievui gyvybe ir priklauso, taigi jam nera moraliai neteiinga paiimti kas priklauso.
Antras krikscioniskasis aspektas yra dievo kaip teisejo vaizdavimas. Jei nepaklusti jam busi nuzudytas. Cia primitivokas teismo vaizdavimas. Dievas juk nezude (nors jis asmeniskai nieko nezude) jam istikimu. Netgi duodavo daug sansu pasitaisyti suklydusiems. Kol paskandino egiptiecius raudonojoje juroje izraelio tauta buvo nelaisveje 400 metu(ar panasei neatsimenu).
Tai vaizduoja is vienos puses gailestinga is kitos teisinga dieva. Be to leisk pastebeti, kad fiziskoji mirtis krikscioniskuoju atzvilgiu nera pabaiga, taigi nera tokia ziauri bausme, kaip atrodytu netikinciajam kuriam mirtis siame gyvenime yra galas.
Mano manymu gyvunai ir vaika skausma patiria kitaip nei samone turintis zmones. Kalbu apie jaunus vaikus. Matai jeigu as sirgau ir kentejau budamas 1 metu as to nejauciau. Nors skausma patyriau, bet kitaip. Gyvunai irgi patiria skausma, bet jo nejaucia, taip kaip isivaizduojame mes dabar. Nekalti kudikeliai keliaus is karto pas dieva, keikscioniskuoju atsvilgiu, dievas taip jiems atsilygina. Jeigu patiketum dievu tai suprastum, kad cia pati didziausi dovana kokia galima isivaizduoti.
Ateistiniu poziuriu mirtis pati yra beprasme. Taigi jos niekaip nepaaiskinsu.

[Lionginas]

Krikscioniskuoju, dievui gyvybe ir priklauso, taigi jam nera moraliai neteiinga paiimti kas priklauso.

Tai yra absoliučiai amoralu.

Antras krikscioniskasis aspektas yra dievo kaip teisejo vaizdavimas. Jei nepaklusti jam busi nuzudytas. Cia primitivokas teismo vaizdavimas. Dievas juk nezude (nors jis asmeniskai nieko nezude) jam istikimu. Netgi duodavo daug sansu pasitaisyti suklydusiems. Kol paskandino egiptiecius raudonojoje juroje izraelio tauta buvo nelaisveje 400 metu(ar panasei neatsimenu).

O kam reikėjo juos skandinti? Kas dievui iš to?

Tai vaizduoja is vienos puses gailestinga is kitos teisinga dieva. Be to leisk pastebeti, kad fiziskoji mirtis krikscioniskuoju atzvilgiu nera pabaiga, taigi nera tokia ziauri bausme, kaip atrodytu netikinciajam kuriam mirtis siame gyvenime yra galas.
Mano manymu gyvunai ir vaika skausma patiria kitaip nei samone turintis zmones. Kalbu apie jaunus vaikus. Matai jeigu as sirgau ir kentejau budamas 1 metu as to nejauciau. Nors skausma patyriau, bet kitaip. Gyvunai irgi patiria skausma, bet jo nejaucia, taip kaip isivaizduojame mes dabar. Nekalti kudikeliai keliaus is karto pas dieva, keikscioniskuoju atsvilgiu, dievas taip jiems atsilygina. Jeigu patiketum dievu tai suprastum, kad cia pati didziausi dovana kokia galima isivaizduoti.

O negrai skausmą jaučia? O moterys?

[Sokoladas]

O tu galvoji senajame tetamente is tikruju realiai dievas nusileido is dangaus kaip debeselis ir pasake zmones eikit zudyt kitu ar kazka panasaus?

Tai kad taip.
"Tuomet VIEŠPATS lijo ant Sodomos ir Gomoros siera ir ugnimi {nuo VIEŠPATIES iš dangaus}.
Jis sunaikino tuos miestus ir visą Lygumą drauge su visais miestų gyventojais ir žemės augmenija."
"Juk tą pačią naktį aš pereisiu per Egipto žemę, užmušdamas visus Egipto krašto pirmagimius ne tik žmonių, bet ir gyvulių; padarysiu teismą visiems Egipto dievams – aš, VIEŠPATS!
Vidurnaktį VIEŠPATS užmušė visus Egipto krašto pirmagimius, – nuo savo soste sėdinčio faraono pirmagimio ligi kalėjime esančio kalinio pirmagimio, ir visus gyvulių pirmagimius. "

Senojo testamento ivykiai atspindi prie ko priveda dievo atmetimas ir kitos nuodemes.

Tai sakai tie kudikiai taip jau nusikalto ?

Be to visiskai nesuprantamas senojo testamento rasymo stilius.

Tai jei jis nesuprantamas, tai kam tada juo remtis kazka argumentuojant?

Be to jei pats dievas butu iszudes tautas, tai nepazeisto jo isakymo zmonems. Deja zude zmones.

Zude ir pats, ir liepe zmonems zudyti.

zinai ka reiskia literaturinis rasymo stilius? faktinis rasymo stilius? zinai kuriuos juos naudojo ne viena simtmeti kitos kulturos rase autoriai?
Jei biblija ziuresi kaip tik i faktu vardinima, toli nenuejsi.
Tau nesuprantamas.

Tai tada pats dievas irgi literaturinis, o ne faktinis .

[martynas]

Krikscioniskuoju, dievui gyvybe ir priklauso, taigi jam nera moraliai neteiinga paiimti kas priklauso.

Tai yra absoliučiai amoralu.

Antras krikscioniskasis aspektas yra dievo kaip teisejo vaizdavimas. Jei nepaklusti jam busi nuzudytas. Cia primitivokas teismo vaizdavimas. Dievas juk nezude (nors jis asmeniskai nieko nezude) jam istikimu. Netgi duodavo daug sansu pasitaisyti suklydusiems. Kol paskandino egiptiecius raudonojoje juroje izraelio tauta buvo nelaisveje 400 metu(ar panasei neatsimenu).

O kam reikėjo juos skandinti? Kas dievui iš to?

Tai vaizduoja is vienos puses gailestinga is kitos teisinga dieva. Be to leisk pastebeti, kad fiziskoji mirtis krikscioniskuoju atzvilgiu nera pabaiga, taigi nera tokia ziauri bausme, kaip atrodytu netikinciajam kuriam mirtis siame gyvenime yra galas.
Mano manymu gyvunai ir vaika skausma patiria kitaip nei samone turintis zmones. Kalbu apie jaunus vaikus. Matai jeigu as sirgau ir kentejau budamas 1 metu as to nejauciau. Nors skausma patyriau, bet kitaip. Gyvunai irgi patiria skausma, bet jo nejaucia, taip kaip isivaizduojame mes dabar. Nekalti kudikeliai keliaus is karto pas dieva, keikscioniskuoju atsvilgiu, dievas taip jiems atsilygina. Jeigu patiketum dievu tai suprastum, kad cia pati didziausi dovana kokia galima isivaizduoti.

O negrai skausmą jaučia? O moterys?

Paskutinis mano komentaras tau, nes tavo atakymai ignoruojantis.
Kodel pasiimti kas tau priklauso yra amoralu? Mes vis tiek mirsime, ir tajp dievas pasiims kas jam priklauso, anksciau ar veliau. Tu is esmes teigi, kad mirti 80 metu nuo senatves yra moralu, o mirti 2 metu kudikiui yra amoralu dievo atzvilgiu, nes jis sukure mus.
Be to darydamas visiskai su krikscioniska teologija nesusijusias isvadas tu bandai teisti krikscioniu dieva? Tu ignoruoji, klaidingai iterpretuoji krikscioniskaja doktrina ir sakai, kad del to dievas neegzistuoja? O nepagalvoji, kad vien teigdamas, kad blogis egzistuoja tu patvirtini, kad egzistuoja ir geris. jei egzistuoja geris, egzistuoja ir objektyvi morale, jei egzistuoja objektyvi morale egzistuoja ir jos davejas. Si pripazino netgi tokie stiprus ateistai, kaip Dawkinsas. Materialistiniu poziuriu geris ir blogis neegzistuoja, tai as nesuprantu apie ka tu is vis kalbi.

Kam reikes mum visiem mirti? kas dievui is to? Krikscioniai turi paaiskinima kas is to dievui ir kas is to zmogui, jei tais paaiskinimais netiki tai tavo reikalais, bet is esmes tu tais paaiskinimais netiki pirmiausia del to, kad netiki paciu dievu.

Skirk zodzius patiria skausma ir kencia. Kad gyvunai skausma isgyvena kitaip, yra faktas. Jei jie skausma isgyvena taip pat, tai liute nuzudziusi gazele yra amorali.

Nesakau, kad vaikai nejaucia skausmo, taciau ji patiria kitaip nei suauge. Kadangi samone pilnai nesusiformavusi, tai daro itaka, nezinau kokia, bet teigiu, kad suages ir kudikis patirdami toki pati skausma ji isgyvana nevienodai.

[Sokoladas]

Krikscioniskuoju, dievui gyvybe ir priklauso, taigi jam nera moraliai neteiinga paiimti kas priklauso.

Tai yra absoliučiai amoralu.

Antras krikscioniskasis aspektas yra dievo kaip teisejo vaizdavimas. Jei nepaklusti jam busi nuzudytas. Cia primitivokas teismo vaizdavimas. Dievas juk nezude (nors jis asmeniskai nieko nezude) jam istikimu. Netgi duodavo daug sansu pasitaisyti suklydusiems. Kol paskandino egiptiecius raudonojoje juroje izraelio tauta buvo nelaisveje 400 metu(ar panasei neatsimenu).

O kam reikėjo juos skandinti? Kas dievui iš to?

Tai vaizduoja is vienos puses gailestinga is kitos teisinga dieva. Be to leisk pastebeti, kad fiziskoji mirtis krikscioniskuoju atzvilgiu nera pabaiga, taigi nera tokia ziauri bausme, kaip atrodytu netikinciajam kuriam mirtis siame gyvenime yra galas.
Mano manymu gyvunai ir vaika skausma patiria kitaip nei samone turintis zmones. Kalbu apie jaunus vaikus. Matai jeigu as sirgau ir kentejau budamas 1 metu as to nejauciau. Nors skausma patyriau, bet kitaip. Gyvunai irgi patiria skausma, bet jo nejaucia, taip kaip isivaizduojame mes dabar. Nekalti kudikeliai keliaus is karto pas dieva, keikscioniskuoju atsvilgiu, dievas taip jiems atsilygina. Jeigu patiketum dievu tai suprastum, kad cia pati didziausi dovana kokia galima isivaizduoti.

O negrai skausmą jaučia? O moterys?

Paskutinis mano komentaras tau, nes tavo atakymai ignoruojantis.
Kodel pasiimti kas tau priklauso yra amoralu? Mes vis tiek mirsime, ir tajp dievas pasiims kas jam priklauso, anksciau ar veliau. Tu is esmes teigi, kad mirti 80 metu nuo senatves yra moralu, o mirti 2 metu kudikiui yra amoralu dievo atzvilgiu, nes jis sukure mus.
Be to darydamas visiskai su krikscioniska teologija nesusijusias isvadas tu bandai teisti krikscioniu dieva? Tu ignoruoji, klaidingai iterpretuoji krikscioniskaja doktrina ir sakai, kad del to dievas neegzistuoja? O nepagalvoji, kad vien teigdamas, kad blogis egzistuoja tu patvirtini, kad egzistuoja ir geris. jei egzistuoja geris, egzistuoja ir objektyvi morale, jei egzistuoja objektyvi morale egzistuoja ir jos davejas. Si pripazino netgi tokie stiprus ateistai, kaip Dawkinsas. Materialistiniu poziuriu geris ir blogis neegzistuoja, tai as nesuprantu apie ka tu is vis kalbi.

Kam reikes mum visiem mirti? kas dievui is to? Krikscioniai turi paaiskinima kas is to dievui ir kas is to zmogui, jei tais paaiskinimais netiki tai tavo reikalais, bet is esmes tu tais paaiskinimais netiki pirmiausia del to, kad netiki paciu dievu.

Skirk zodzius patiria skausma ir kencia. Kad gyvunai skausma isgyvena kitaip, yra faktas. Jei jie skausma isgyvena taip pat, tai liute nuzudziusi gazele yra amorali.

Nesakau, kad vaikai nejaucia skausmo, taciau ji patiria kitaip nei suauge. Kadangi samone pilnai nesusiformavusi, tai daro itaka, nezinau kokia, bet teigiu, kad suages ir kudikis patirdami toki pati skausma ji isgyvana nevienodai.

Thank you Evolution

[martynas]

Pataisa: kudikiai isgyvena didesni skausma nei suaugusieji. Taip rodo atlikti tyrimai.

[VYTS]

Skirk zodzius patiria skausma ir kencia.

Ta prasme? Tai gyvūnui skauda, bet jam dzin? Gyvūnai yra robotai?

Kad gyvunai skausma isgyvena kitaip, yra faktas.

Ką turi galvoje "kitaip"?

Jei jie skausma isgyvena taip pat, tai liute nuzudziusi gazele yra amorali.

Ar tai argumentas??? Ta prasme tu žinai kad liūtai moralūs vadinasi gazeles galima valgyti gyvas?

[Lionginas]

Be to darydamas visiskai su krikscioniska teologija nesusijusias isvadas tu bandai teisti krikscioniu dieva?

Jis jau seniai nuteistas. Bet kokiose padoriose etinėse diskusijose dievas yra autsaideris.

Skirk zodzius patiria skausma ir kencia. Kad gyvunai skausma isgyvena kitaip, yra faktas.

NEGALIMA skriausti gyvunėlių, ar tu būtum dievas, ar martynas, ar koks budulis. O jei nori valgyti, tai reikia be skausmo užmušti. Bet negalima daryti to šiaip sau, kad kažkam kažką įrodytum (kaip dievas darė). Tai bjauru ir pasibaisėtina.

[martynas]

kas sake, kad galima skriausti juos. Kadangi tikiu siela, ir netikiu, kad gyvunai ja turi tikiu, kad jie skausma isgyvena kitaip. Cia tikejimo reikalas ne irodymu.

[Lionginas]

kas sake, kad galima skriausti juos.

Dievas skriaudžia.

[martynas]

kas sake, kad galima skriausti juos.

Dievas skriaudžia.

Nebent tavo evoliucijos dievas

[Lionginas]

Nebent tavo evoliucijos dievas

Nėra evoliucijos dievo. Kaip ir jokio kito.

[martynas]

Nebent tavo evoliucijos dievas

Nėra evoliucijos dievo. Kaip ir jokio kito.

Tu labai nemegsti sio zodzio ar kas tau ?
Evoliucija paaiskina, kodel mirtis ir stipresniuju isgyvenimas bei istumimas silpnesniuju, kaip faktas egzistuoja ir yra pateisinamas ir butinas.
Bet neturetu, taip buti. Tikedami evoliucija ir ja remdamiesi net aiskinant morale labai lengvai galima pateisinti stipresniuju dominavima. Bet taip neturetu buti ir krikscioniskaja morale tai pazeidzia.

[RB]

Evoliucija paaiskina, kodel mirtis ir stipresniuju isgyvenimas bei istumimas silpnesniuju, kaip faktas egzistuoja ir yra pateisinamas ir butinas.
Bet neturetu, taip buti. Tikedami evoliucija ir ja remdamiesi net aiskinant morale labai lengvai galima pateisinti stipresniuju dominavima. Bet taip neturetu buti ir krikscioniskaja morale tai pazeidzia.

Labai geras pastebėjimas. Pagal „krikščioniškąją moralę“ neturėtų būti „stipresniųjų išgyvenimo bei silpnesniųjų išstūmimo“. Pagal evoliucija turėtų būti.
Pasižiūrime į realybę: stipresniųjų išgyvenimas bei silpnesniųjų išstūmimas vyksta.
Kitaip tariant, REALYBĖ atitinka evoliucijos teoriją ir neatitinka dieviškosios „teorijos“. Todėl labai nesunkiai galime padaryti išvadą, kad evoliucijos teorija yra TEISINGA, o „teorijos“ apie dievo buvimą NETEISINGOS.
Šaunuolis, pats sau įrodei tai, ką tau ilgai ir sunkiai čia bandė įrodyti kiti.

O gal visagalis dievas pats nesilaiko „krikščioniškosios moralės“ ir todėl leidžia, kad stipresnieji išgyventų, o silpnesnieji būtų išstumiami?

[martynas]

Evoliucija paaiskina, kodel mirtis ir stipresniuju isgyvenimas bei istumimas silpnesniuju, kaip faktas egzistuoja ir yra pateisinamas ir butinas.
Bet neturetu, taip buti. Tikedami evoliucija ir ja remdamiesi net aiskinant morale labai lengvai galima pateisinti stipresniuju dominavima. Bet taip neturetu buti ir krikscioniskaja morale tai pazeidzia.

Labai geras pastebėjimas. Pagal „krikščioniškąją moralę“ neturėtų būti „stipresniųjų išgyvenimo bei silpnesniųjų išstūmimo“. Pagal evoliucija turėtų būti.
Pasižiūrime į realybę: stipresniųjų išgyvenimas bei silpnesniųjų išstūmimas vyksta.
Kitaip tariant, REALYBĖ atitinka evoliucijos teoriją ir neatitinka dieviškosios „teorijos“. Todėl labai nesunkiai galime padaryti išvadą, kad evoliucijos teorija yra TEISINGA, o „teorijos“ apie dievo buvimą NETEISINGOS.
Šaunuolis, pats sau įrodei tai, ką tau ilgai ir sunkiai čia bandė įrodyti kiti.

O gal visagalis dievas pats nesilaiko „krikščioniškosios moralės“ ir todėl leidžia, kad stipresnieji išgyventų, o silpnesnieji būtų išstumiami?

Taip jis tai is dalies leidzia, taciau darome blogus sprendimus mes patys. (laisva valia)
Dievas tiesiogiai negali elgtis blogai, taigi is esmes jis negalejo musu patalpinti i si pasauli, kad mes kentetumeme. Bet sis pasaulis turi tiek skausmo. Kaip tai paaiskinti?
Dievas vienu metu yra ir teisingas (kas neatsiejama nuo suvarzymu) ir mylintis. Jis negali vienu metu buti tik teisingas arba mylintis, tai priestarautu jo egzistencijai.
Taigi jis suteikia laisva valia. Ji nera bausme bet priemone parodyti kas yra geris kas yra blogis, bei parodyti, kad mes neesame pajegus su ja susitvarkyti. Bet jis ir mylintis dievas, taigi sako jei jo sieksime atvira sirdimi ir visomis pastangomis jis atleis musu netobulumus ir suteiks amzina laime jame.
Kas atsisako dievo nera blogi, taciau dievas pries ju valia negales suteikti jiems savo siulomu dovanu. Kas neina su manimi bus prakeikti per amzius. Fizine mirtis, kaip visko galas yra prakeiksmas palyginti su amzina palaima.
Taigi dievas negali buti blogas. tuo labiau ir nera.

[RB]

Dievas tiesiogiai negali elgtis blogai, taigi is esmes jis negalejo musu patalpinti i si pasauli, kad mes kentetumeme. Bet sis pasaulis turi tiek skausmo. Kaip tai paaiskinti?

Paprastai: dievo nėra. Kadangi iš „dievo hipotezės“ išplaukiančios išvados (dievas negali elgtis blogai, dievas visus myli, todėl neturėtų būti kančios) neatitinka realybės, vadinasi, ta hipotezė neteisinga. Elementaru.

Taigi jis suteikia laisva valia. Ji nera bausme bet priemone parodyti kas yra geris kas yra blogis, bei parodyti, kad mes neesame pajegus su ja susitvarkyti. Bet jis ir mylintis dievas, taigi sako jei jo sieksime atvira sirdimi ir visomis pastangomis jis atleis musu netobulumus ir suteiks amzina laime jame.

Tai liūto plėšoma gazelė kenčia dėl laisvos valios (kieno – gazelės ar liūto? Kiek pamenu, gyvūnai pagal krikščionybės dogmas laisvos valios neturi. Tai kodėl jie kenčia? Kodėl silpnesni išnyksta, o stipresni išgyvena?)