Kažin ar tai tiesa... Kita vertus dievas šiuo atveju yra logikos šuolis.El_Loco wrote:Kontraargumentas: Nėra tokio dalyko kaip pradžia ir pabaiga. Tai yra fiktyvios savokos. Viskas tiesiog yra ir viskas amzinai kinta, bet niekas neatsiranda ir nedingsta.
Argumentai už dievo egzistenciją ir jų atmetimas
Tokio gan kvailo žmogelio kaip aš nuomone, beveik visi "mokslo paaiškinimai" yra "geresni" nei DievasEl_Loco wrote:Argumentas. Visata turėjo nuo kažko prasidėti. Kol mokslas nerado geresnio paaiškinimo, ta pradžia yra Dievas.
T.y. manau, kad geresnis paaiškinimas jau seniai rastas/pasiūlytas ar pavadinkite kaip jums patogiau.
O kai mokslas ras geresnį paaiškinimą, dievas dings?El_Loco wrote:Argumentas. Visata turėjo nuo kažko prasidėti. Kol mokslas nerado geresnio paaiškinimo, ta pradžia yra Dievas.
Dievas iš esmės ir yra tas "nežinau".Vilius wrote:O kodėl ne senas geras nuoširdus "nežinau"?El_Loco wrote:Argumentas. Visata turėjo nuo kažko prasidėti. Kol mokslas nerado geresnio paaiškinimo, ta pradžia yra Dievas.
Butent. Zmones nezino paaiskinimo, bet zmones nemegsta ko nors nezinoti todel paaiskinimus susigalvoja patys. Siuo atveju buvo "israstas" Dievas, kuris veliau tapo garbinimo objektu hierarchiniam protui tenkinti. Tam protui reikia lyderio, kuriuo galetu sekti. Ir Dievas, kaip neapčiuopiama jega, yra labai tinkamas variantas.Bedievis wrote:Dievas iš esmės ir yra tas "nežinau".Vilius wrote:O kodėl ne senas geras nuoširdus "nežinau"?El_Loco wrote:Argumentas. Visata turėjo nuo kažko prasidėti. Kol mokslas nerado geresnio paaiškinimo, ta pradžia yra Dievas.
Evoliuciškai kadaise buvo naudinga turėti dominuojantį patiną, kuris viskam vadovautų, tačiau dabar tai jau pasenęs dalykas. Dabar žmogus nori lyderio, bet to lyderio jam nelabai reikia.El_Loco wrote:Tam protui reikia lyderio, kuriuo galetu sekti.
Daugumos žmoniu protas nera pakankamai subrendes, kad tie zmones galetu sekmingai egzistuoti be vadovavimo. Kad ir kiek evoliucijos metu butu praeje, mes vis dar gyvenam gyvulines kilmes kune, kuri didziaja dalimi valdo instinktai.D3monas wrote:Evoliuciškai kadaise buvo naudinga turėti dominuojantį patiną, kuris viskam vadovautų, tačiau dabar tai jau pasenęs dalykas. Dabar žmogus nori lyderio, bet to lyderio jam nelabai reikia.El_Loco wrote:Tam protui reikia lyderio, kuriuo galetu sekti.
Protui reikia žinių, o ne pasakų.El_Loco wrote:Butent. Zmones nezino paaiskinimo, bet zmones nemegsta ko nors nezinoti todel paaiskinimus susigalvoja patys. Siuo atveju buvo "israstas" Dievas, kuris veliau tapo garbinimo objektu hierarchiniam protui tenkinti. Tam protui reikia lyderio, kuriuo galetu sekti. Ir Dievas, kaip neapčiuopiama jega, yra labai tinkamas variantas.Bedievis wrote:Dievas iš esmės ir yra tas "nežinau".Vilius wrote:O kodėl ne senas geras nuoširdus "nežinau"?
Kelios prielaidos:El_Loco wrote:Tai kodel tiek zmoniu tiki pasakom apie Dieva?Bedievis wrote: Protui reikia žinių, o ne pasakų.
1) Nuo senovės susiklostęs socialinis spaudimas ir visuotinė nuomonė, jog tikėjimas yra gėris, žmones verčia, gal ir nenoriai, bet prisijungti prie to, ką masės daro. Masės tai daro jau tūkstantmečius, iš kartos į kartą eina tęstinumas.
2) Vaikai yra įtikinami esant labai mažiems, o tokius įsitikinimus pakeisti labai sunku. Ką išmoksta iki trijų ar penkių metų - dažniausiai lieka visam gyvenimui.
3) Žmonės tiesiog yra durni.
4) Žmonėms reikia kažko, kuo jie galėtų stebėtis, kažko mistiško. Mokslu stebėtis ir džiaugtis jie per durni, todėl lieka religija ir raganos su burtais.
Tyrimai rodo koreliaciją tarp intelekto ir religingumo, kuo žmogus protingesnis, tuo jis mažiau religingas. Visgi, tai tik koreliacija, o ne priežastinis ryšys.
-
Cosmomental
- naujokas
- Posts: 74
- Joined: 2010-06-27 17:19
- Location: Kalnuose
- Contact:
Galėtum plačiau?D3monas wrote:Tyrimai rodo koreliaciją tarp intelekto ir religingumo, kuo žmogus protingesnis, tuo jis mažiau religingas. Visgi, tai tik koreliacija, o ne priežastinis ryšys.
Arba pasidalint šaltiniais.
Wiki yra gan įtikinantis grafikas.Cosmomental wrote:Galėtum plačiau?
Arba pasidalint šaltiniais.
Problema yra kur kas gilesnė, nei gali pasirodyti iš pradžių. Viskas būtų gerai, jei būtų universalus intelekto testas, kuris tiktų visiems be išimties, tačiau... Taip nėra. Praktiškai neįmanoma objektyviai palyginti afrikiečių intelektą su europiečių dėl skirtingos socialinės bei kultūrinės patirties, dėl skirtingų nuostatų į gyvenimą apskritai. Britų sugalvotame IQ teste gali būti klausimai apie britų rašytojus, o į tuos klausimus afrikiečiai vargu ar atsakys taip gerai, kaip britai. Ir apskritai, intelekto testuose yra apstu klausimų kurie yra labiau susiję su akademiniais pasiekimais, nei su tuo, ką vadintume "intelektu". Kas yra intelektas? Ar tai, kaip žmogus panaudoja turimas žinias? Kiek jis apskritai žino ir moka? Ar tai, kaip greitai jis išmoksta naujus dalykus? Ar tai, kaip jis susitvarko su anksčiau nematyta problema?VYTS wrote:Tikrai nemaniau, kad tarp IQ įvairiose šalyse gali būti toks skirtumas (apie 50 punktų). Net nesitiki.
Sako, intelektas gali būti dvejopas, fluidinis ir kristalizuotas. Kristalizuotas intelektas yra tai, ką mes žinome ir mokame, tai ką atsimename. Fluidinis intelektas pasireiškia gebėjimu tas žinias panaudoti bei veikti apskritai be turimų žinių, susidoroti su naujomis problemomis. Taigi, jei žmoguje dominuoja kristalizuotas intelektas, tai normaliai galime apibrėžti jį kaip "daug žino, mažai supranta", o jei fluidinis - "mažai žino, daug supranta". Kol kas teko susidurti tik su vienu intelekto testu, kuris lyg ir matuoja fluidinį intelektą, tai Raveno progresuojančių matricų testas. Fluidinis intelektas, manoma, yra įgimtas. O bendrą intelektą (nors labiau, akademinius pasiekimus) matuoja Stanford-Binet arba WAIS. Raveno matricų testas koreliuoja su šiais testais, tačiau yra mažiau pajėgus prognozuoti akademinius pasiekimus. Ar tai reiškia, kad akademiniai pasiekimai nėra taip stipriai pririšti prie gebėjimo suprasti naujas problemas ir veikti naujose situacijose?
Ir apskritai, intelekto testai matuojami nustačius vidurkį, o tai reiškia, kad Lietuvoje ir Švedijoje 100 balų IQ įvertis veikiausiai skirsis, nes 100 balų įvertis tėra vidurkis. Jei yra taip, kaip tada palyginsime vienos ar kitos valstybės IQ? Darydami tarpkultūrinį testą? Naudodami Raveno matricas? Apie tai dar diskutuojama ir yra daug nuomonių. Bet, jei imsime konkrečios valstybės situaciją, tai tos valstybės viduje, atvirkštinis ryšys tarp intelekto ir religingumo yra matomas. O kai amerikiečiai matuoja afrikiečių IQ ir nustato, kad jie yra durnesni, tai iš tiesų jie sako "jie nežino to, ką žinome mes, o juk tik tie, kurie žino tai, ką žinome mes, yra protingi". Taigi, sakyti, kad intelektas skirtingose šalyse skiriasi... Tai priklauso nuo požiūrio, nes kol kas nėra visiškai objektyvaus, prie kultūros nepririšto testo intelektui matuoti. Į tokį testą mėgina pretenduoti Raveno testas, bet tam reikia dar daug tyrimų.
Pradėjau skaityti tyrimo (kuris duoda gražų Viliaus nurodytą grafikus) kritiką.
Furthermore the available national IQ samples differ greatly in size, the point of time the IQ test has been performed, the composition of the participants and the type of IQ test which has been used. Worst of all, the IQ samples can hardly be considered to be representative on the national level. One may be particularly concerned about the sampling in remote rural areas in Africa during the 1960s.
Grįžtam prie temos: dievą įrodė per radiją. Paneigimai? 
Kodėl ne humoro skyrelyje?VYTS wrote:Grįžtam prie temos: dievą įrodė per radiją. Paneigimai?
Aš tai vos nemiriau iš juoko. 