fizikanas wrote:"They discovered that the complexity of the simulation increased exponentially with the number of particles being simulated."
Oho, jiem gal nobelio premija uz sita paskirti? As maniau, kad tai zino kiekvienas pirmakursis. Bet cia musu visatos klasikinio kompiuterio problema. Su kvantinui kompiuteriu skaiciuoti butu galima zymiai greiciau. Tiesa mes nieko nezinome apie tai kokie kompiuteriai yra imanomi visatoje, kuri simuliuoja musiske. Tu juk neturi problemu patiketi, kad egzistuoja kitos visatos, su visiskai skirtingom fizikom?
O toje visatoje, kuri simuliuoja mūsiškę, kas nors galvoja apie skaičiavimo pajėgumus tos visatos, kuris simuliuoja jų visatą? Apskritai, ką tu čia siūlai? Eksponentiškai augantį begalinį regresą? Ar tavo įsivaizdavime yra bent viena visata, kuri būtų nesusimuliuota? Ar yra begalybė visatų, ir jos VISOS yra susimuliuotos?
fizikanas wrote:Kazkaip sunkiai man sekasi perteikti paprasta zinute, na bet pabandysiu dar karta. Paraleliniu visatu mes neesame mate nei vienos. Tu neturi visiskai jokiu problemu patiketi, kad tokiu egzistuoja begalo daug.
Jei vienas daiktas egzistuoja, tai man tikrai nėra didelių problemų patikėti, kad egzistuoja ir kitas panašus daiktas.
fizikanas wrote:Supermenu kurianciu visatas su panasiais i mus zmoguciais esame mate tukstancius. Taciau, kad be ju egzistuoja toks dar vienas tu niekaip negali patiketi.
Čia nei iš tolo nepanašu. Šitame tavo pavyzdyje simuliacijoje iš esmės yra tik žmogučiai ir kambarys. Gi mūsų "simuliacijoje" prie kambario reikėtų pridėti daug kartų daugiau visko - trilijonų trilijonus tuščių planetų, bet pagrinde tuščios erdvės, kurią irgi reikėtų simuliuoti - kiekvieną fliuktuaciją joje. Mūsų "simuliacijoje" žmogučiams neskirtas ne tai kad vienas procentas, neskirta ir milijardinė procento dalis visos simuliacijos. Ką ten milijardinė - didžioji simuliacijos dalis tiek erdvės, tiek laiko prasme yra niekam nereikalingos ir neįdomios šiukšlės ir tuštuma. Jei vertinti efektyvumo prasme, tai mes jau dabar esame genijai, nes simuliacija iš tavo pavyzdžio yra tiesiog genialiai efektyvi palyginus su "simuliacija", kurioje gyvename mes. Jau vien tai leidžia manyti, kad mes negyvename simuliacijoje, nes nu koks imbecilas darytų simuliaciją tokią neefektyvią.
fizikanas wrote:Bet jei tas atrankos mechanizmas skirtas ne tam, kad atsirasciau as, tai mes vel turime neisspresta finetuninimo klausima. Imanoma begalo daug paprastesniu visatu uz musiske, kuri leidzia vandenilio atoma, bet neleidzia zmoniu. Taip pat tokiu, kurios leidzia kirmeles, bet neleidzia zmoniu.
Prie ko čia tie žmonės apskritai? Akies mirksnis, šiukšlė kosmoso platybėse. Būtų trenkęs koks meteoritas, ir neliktų žmonių. Būtų nelaiku paslydęs plėšrūno persekiojamas protėvis su esmine mutacija, ir nebūtų žmonių. Jei jau sakai, kad pasaulis yra sukurtas su žmonėmis kaip tikslu, tai tada turi ir priimti, kad kažkas visus tuos įvykius taip surežisavo, kad žmonės ar tolimas jų protėvis neišnyktų kokio nelaimingo atsitiktinumo dėka. Nes visato "finetiuninimas", nors ir leidžia žmogui egzistuoti, bet toli gražu negarantuoja jo egzistavimo. Negarantuoja ir žinduolių, stuburinių ar daugialąsčių egzistavimo. Bet kurios rūšies evoliucija yra absoliutus sėkmės dalykas, ir tik kai kurie dalykai yra labiau tikėtini už kitus, nes tiesiog yra "geros idėjos", todėl, pavyzdžiui, regėjimas evoliucionavo ne vieną kartą skirtingose evoliucijos šakose.
fizikanas wrote:Ir netgi paemus tokia visata, islieka taspats klausimas, koks spaudimas egzistuoja, kuris vercia visatai tapti tokiai, kuri leidzia kirmele, ar stabilu vandenilio atoma?
O tai atsakymas dievas?
fizikanas wrote:Na va tai ir norejau isgirsti. Visgi egzistuoja kazkoks gilus vidinis balselis kuris kuzda, "ei.. psst.. sita tu gal ten is labai daug nesilazink, nu nes zinai, maza kas, gali but, kad nelabai cia ir irodys ka tas mokslas". Paimk ta kipsiuka uz ragu ir pradek kamantineti. Kodel jis mano, kad gyvybes paaiskinimas nebus surastas?
Nes yra dievas?
Ne, turbūt nebus surastas todėl, kad tai įvyko labai seniai, kad tai galėjo įvykti keliais skirtingais būdais, kad ne viską žinome apie tuo metu egzistavusias sąlygas ir t.t. ir pan.
Beje, kad tikrai priežastis ne dievas, aš galiu lažintis ir iš daug, joks kipšiukas nieko nekužda
Tik neatsiras toks debilas, kuris norės lažintis su manimi.
fizikanas wrote:Juk mokslas taip puikiai randa paaiskinimus visose kitose srityse. Schema atidirbta puikiai - iskeli hipoteze, sukuri modeli, pagal modeli sudarai eksperimenta, ji ivykdai, gauni rezultata, kuri numate modelis ir bam - viskas, dedi stampa. Klausimas issprestas. Kas negerai su gyvybe, kad su ja vis niekaip sitas nepavyksta?
Kaip ir sakiau, tai buvo seniai, mažai kas išliko iki šių laikų. Tai kaip tirti seniai įvykdytą nusikaltimą, kai lavonas jau visiškai suiręs. Tik čia nėra net lavono, nes tuo metu neegzistavo toks dalykas. Daug kam čia norėtųsi įkišti dievą, bet tokios pastangos vertos tik pajuokos.