O organinės trąšos todėl ir yra organinės, kad nekenkia gamtai. Jei teigi kitaip, įrodyk.
Net ir tręšiant mėšlu, reikia pagalvoti, kad tas mėšlas neatsiranda iš nieko. Kažkurioje vietoje gyvuliai nuvalgė žolę, bet medžiagų nesugrąžino atgal į tą pačią pievą, dėl ko dirvožemis tampa vis skurdesnis (pašiko kažkur tvarte, mėšlą surinko ir atidavė tiems "žaliesiems"). Vadinasi, dėl tavo daržo gerovės, nukenčia kitos ekosistemos - pievos gerovė. Gal čia Lietuvoje ir juokingai skamba toks išvedžiojimas, bet ši problema labai matosi Sacharos pakraščiuose: bandos gyvulių nugraužia ir taip skurdžią augmeniją, bet mainais į tai nieko atgal negrąžina - išsišika tvartuose, o mėsa irgi būna eksportuojama.
Žinoma, dėl visokių nitratų taip pat yra darkoma gamta (pvz išdarkyta Nauru sala), bet tada galima žiūrėti į trąšų efektyvumą. Norint užauginti tą patį keikį maisto reikės daug daugaiu mėšlo, nei tų "blogųjų nenaturalių" trąšų = daugiau nualinta gamta.
Taip pat, tokiai primityviai žemdirbystei reikės daug daugiau žemės plotų, kas susiveda taip pat į "žalą gamtai", nes iš kažkur reikės juk paimti žemę.
Galiauiai susiveda į tai, kad pats ekologiškiausias daržvių auginimas yra sandarios hirdoponinės fermos:
- • Efektyviai pasisavinamos maistinės medžiagos - nenaudoja tų trąšų visokios piktžolės, nenubėga į dirvožemius ir t.t.
• Nenaudojami insekticidai, nuodijantys ne tik mus, bet ir daugybę kitų gyvių. Net ir naudingų gyvių, nes insekticidai nesirenka ką žudyti, žudo ir kenkėjus ir "gerus" vabaliukus. Net jei insekticidai ir yra naudojami (nesandariuose patalpuose būna, kad vistiek įsiveisia kenkėjų, kuriuos sunku išnaikinti), tai jų poveikis vistiek padaro daug mažiau žalos vien todėl, kad tai yra uždara aplinka. Nei užnuodija dirvožemį, nei išnuodija krūvas atsitiktinių rūšių.
• Sunaudojama daug mažiau žemės. Galima pastatyti keliais aukštais, ar net ir visą dangoraižį ir išmaitinti didelį kiekį žmonių. Ta sąskaita žaliuoja Amazonės miškai.
• Efektyvesnė apsauga nuo auginamų kultūrų išplitimo natūralioje gamtoje (invazinių rūšių). (Jau įprastais tapę tokie augalai kaip barštis ar lubinas savo gyveimą Lietuvoje pradėjo nuo kultūrinio auginimo darželiuose ir soduose. Dabar jau laužome galvas kaip jų atsikratyti.)
Tad derėtų atsikratyti ir to "natūralumo" = "ekologiška" tapatinimo. Ta "žaliųjų mada" yra ne kas kita, kaip komercija, bet nieko ten ekologiško nėra. Priešingai, dažniausiai tie "ekologiški" produktai kaip tik labiau prisideda ir prie teršimo, ir prie bioįvairovės mažinimo. (pvz, jau minėti elektromobiliai. Arba biokuras, kuris pagrinde auginamas vietoje iškirstų miškų. Ir išalina taip žemę, kad paskui ilgai joje nebetinka neiko auginti). Ta turtingių hipių mada pirkti brangias ir nekokybiškas, bet "žalias" prekes neturi nieko bendro su ekologija
Taip pat su ekologija dažnai painiojama ir estetika: vilkui ir meškai visiškai nusispjauti ant miške numesto ir 100 metų nesuįrančio maišelio. O Vabaliukui jis gali pasitarnauti kaip slėptuvė nuo plėšrūnų. O šalia jo lizdą susisukęs paukščiukas gali palikti net savo lizdą su kiaušiniais dėl triukšmo, sukelto vykdant "Darom" akciją. (Nemažai paukščių rūšių yra labai jautrios triukšmui).