Kunigai katalikai jums metą iššūkį.

[D3monas]

Religingam/tikinčiam nesąmonėmis žmogui neįrodysi jo mąstymo spragų. Jei jis būtų pajėgus/norintis tas spragas matyti, jis nebūtų religingas/tikintis nesąmonėmis. Ką, manau, šioje diskusijoje ir stebime.

[Augustas]

Augustai, ar laisvė yra įmanoma be galimybės elgtis blogai?

Ne, laisvė yra laisvė elgtis, kaip tik nori. T.y., jei nori, gali likti laisvėje (=geras elgesys). O jei nenori likti laisvėje (=elgtis gerai), tai gali eiti į nelaisvę (=blogas elgesys). Paprasčiausiai Danguje nebus tų asmenų, kurie norėtų likti nelaisvi, todėl blogų darbų (t.y., į nelaisvę vedančių darbų) Danguje nebus.
Pamėginsiu dar kitaip paaiškinti, ką aš turiu minty, sakydamas, jog Danguje bus neįmanoma daryti blogų darbų, o Pragare, savaime aišku, bus neįmanoma daryti gerų darbų. Kiekvieną kartą, kai mes renkamės tarp gėrio ir blogio, t.y., renkamės, kokį (gerą ar blogą) darbą mums padaryti, tuo pačiu pasirinkimu mes renkamės tarp laisvės (=Dangus) ir nelaisvės (=Pragaras). Mums, kurie jau pasirinkome Dangų ir laisvę, mums paprasčiausiai neįmanoma pasirinkti Pragaro ir Jo nelaisvės. Kodėl?Todėl, kad mes jau pasirinkome Dangų ir laisvę, tuo pačiu pasirinkimu atmesdami Pragarą ir nelaisvę. T.y. jei mes atliekame gerą darbą (mes pasirinkome atlikti gerą darbą), mes tuo pačiu gero darbo pasirinkimu atmetėme galimybę atlikti blogą darbą. Suprantate? Mes negalime atlikti dviejų darbų, iš kurių vienas būtų geras (dangiškas), o kitas - blogas (pragariškas), tuo pačiu metu. T.y., tą akimirką, kada mes priimame sprendimą, mes priimame tik vieną sprendimą (kad ir koks tas sprendimas - geras ar blogas - bebūtų) ir tuo pačiu nusprendžiame, kokį (gerą ar blogą, griežtoji disjunkcija) darbą darysime.
Tiesą sakant, savo šį paaiškinimą rašiau beveik aklai, intuityviai spėdamas, kas čia mūsų gerb. Plikam (beje, ir kitiems šio forumo religijos oponentams) galėtų būti neaišku, ir labai tikiuosi, kad man pavyko bent šiek tiek su savo paaiškinimu pataikyti į neaiškumus, kurie kankina mūsų forumo religijos oponentus.

P.S. Žinoma, gyvendami šiame pasaulyje, mes vėliau galime persigalvoti ir pakeisti savo sprendimą, nes mes gyvename laike, bet Amžinybėje toks sprendimas bus amžinas, bus vienkartinis, t.y. galimybės vėliau persigalvoti nebus, nes Amžinybėje jokio "vėliau" nebus.

P.P.S.

Religingam/tikinčiam nesąmonėmis žmogui neįrodysi jo mąstymo spragų. Jei jis būtų pajėgus/norintis tas spragas matyti, jis nebūtų religingas/tikintis nesąmonėmis. Ką, manau, šioje diskusijoje ir stebime.

Čia Tamsta apie save, gerb. D3mone? Na, aš esu apie Tamstą daug kartų geresnės nuomonės, nei Jūs apie save galvojate.

[Plikas]

Augustai, ar laisvė yra įmanoma be galimybės elgtis blogai?

Ne, laisvė yra laisvė elgtis, kaip tik nori. T.y., jei nori, gali likti laisvėje (=geras elgesys). O jei nenori likti laisvėje (=elgtis gerai), tai gali eiti į nelaisvę (=blogas elgesys). Paprasčiausiai Danguje nebus tų asmenų, kurie norėtų likti nelaisvi, todėl blogų darbų (t.y., į nelaisvę vedančių darbų) Danguje nebus.
Pamėginsiu dar kitaip paaiškinti, ką aš turiu minty, sakydamas, jog Danguje bus neįmanoma daryti blogų darbų, o Pragare, savaime aišku, bus neįmanoma daryti gerų darbų. Kiekvieną kartą, kai mes renkamės tarp gėrio ir blogio, t.y., renkamės, kokį (gerą ar blogą) darbą mums padaryti, tuo pačiu pasirinkimu mes renkamės tarp laisvės (=Dangus) ir nelaisvės (=Pragaras). Mums, kurie jau pasirinkome Dangų ir laisvę, mums paprasčiausiai neįmanoma pasirinkti Pragaro ir Jo nelaisvės. Kodėl?Todėl, kad mes jau pasirinkome Dangų ir laisvę, tuo pačiu pasirinkimu atmesdami Pragarą ir nelaisvę. T.y. jei mes atliekame gerą darbą (mes pasirinkome atlikti gerą darbą), mes tuo pačiu gero darbo pasirinkimu atmetėme galimybę atlikti blogą darbą. Suprantate? Mes negalime atlikti dviejų darbų, iš kurių vienas būtų geras (dangiškas), o kitas - blogas (pragariškas), tuo pačiu metu. T.y., tą akimirką, kada mes priimame sprendimą, mes priimame tik vieną sprendimą (kad ir koks tas sprendimas - geras ar blogas - bebūtų) ir tuo pačiu nusprendžiame, kokį (gerą ar blogą, griežtoji disjunkcija) darbą darysime.
Tiesą sakant, savo šį paaiškinimą rašiau beveik aklai, intuityviai spėdamas, kas čia mūsų gerb. Plikam (beje, ir kitiems šio forumo religijos oponentams) galėtų būti neaišku, ir labai tikiuosi, kad man pavyko bent šiek tiek su savo paaiškinimu pataikyti į neaiškumus, kurie kankina mūsų forumo religijos oponentus.

P.S. Žinoma, gyvendami šiame pasaulyje, mes vėliau galime persigalvoti ir pakeisti savo sprendimą, nes mes gyvename laike, bet Amžinybėje toks sprendimas bus amžinas, bus vienkartinis, t.y. galimybės vėliau persigalvoti nebus, nes Amžinybėje jokio "vėliau" nebus.

P.P.S.

Religingam/tikinčiam nesąmonėmis žmogui neįrodysi jo mąstymo spragų. Jei jis būtų pajėgus/norintis tas spragas matyti, jis nebūtų religingas/tikintis nesąmonėmis. Ką, manau, šioje diskusijoje ir stebime.

Čia Tamsta apie save, gerb. D3mone? Na, aš esu apie Tamstą daug kartų geresnės nuomonės, nei Jūs apie save galvojate.

Na va. Pagaliau ta "minčių gimnastika", kurios reikia, norint suderinti prieš tai pasakytus teiginius, kurie vienas kitam prieštarauja
Augustai, o ar laisvė galima, jei nėra galimybės "laisvės atsisakyti"?

[Ozito]

Mes negalime atlikti dviejų darbų, iš kurių vienas būtų geras (dangiškas), o kitas - blogas (pragariškas), tuo pačiu metu. T.y., tą akimirką, kada mes priimame sprendimą, mes priimame tik vieną sprendimą (kad ir koks tas sprendimas - geras ar blogas - bebūtų) ir tuo pačiu nusprendžiame, kokį (gerą ar blogą, griežtoji disjunkcija) darbą darysime.

Įsivaizduokite, jūs sėdite bokštelyje, traukinių stotyje. Esate traukinių eismo reguliuotojas – perjunginėjate bėgius, nukreipiate traukinius ten, kur jiems reikia. Staiga pamatote didžiuliu greičiu į stotį įlekiantį traukinį be jokių stabdžių. Taip pat pastebite, kad ant bėgių stovi penki darbininkai su ausinėmis – matyt dirba triukšmingą darbą, todėl traukinio negirdi. Matote, kad traukinys tuoj tuoj įsirėš į juos. Tačiau dar galite šį tą padaryti – nukreipti traukinį kitais bėgiais, ant kurių stovi vienas vienintelis darbininkas, kuris taip pat traukinio nemato.

perjungęs bėgius, tu nužudai vieną nabagą (blogai), o išgelbėji penkis (gerai) kaip šiuo atveju ?? (pavyzdys is http://dievukapines.wordpress.com/)

[wdp]

Augustai, ar laisvė yra įmanoma be galimybės elgtis blogai?

....

P.P.S.

Religingam/tikinčiam nesąmonėmis žmogui neįrodysi jo mąstymo spragų. Jei jis būtų pajėgus/norintis tas spragas matyti, jis nebūtų religingas/tikintis nesąmonėmis. Ką, manau, šioje diskusijoje ir stebime.

Čia Tamsta apie save, gerb. D3mone? Na, aš esu apie Tamstą daug kartų geresnės nuomonės, nei Jūs apie save galvojate.

Augustai, aš manau, kad didžioji dauguma žmonių suprastų apie ka čia kalbėta. Aš vienas iš jų ir pritariu D3monui. Tikėjimas nesąmonėmis tame tarpe ir antgamtinėmis būtybėmis ( Jahve ) yra mastymo spraga.

[Augustas]

Mes negalime atlikti dviejų darbų, iš kurių vienas būtų geras (dangiškas), o kitas - blogas (pragariškas), tuo pačiu metu. T.y., tą akimirką, kada mes priimame sprendimą, mes priimame tik vieną sprendimą (kad ir koks tas sprendimas - geras ar blogas - bebūtų) ir tuo pačiu nusprendžiame, kokį (gerą ar blogą, griežtoji disjunkcija) darbą darysime.

Įsivaizduokite, jūs sėdite bokštelyje, traukinių stotyje. Esate traukinių eismo reguliuotojas – perjunginėjate bėgius, nukreipiate traukinius ten, kur jiems reikia. Staiga pamatote didžiuliu greičiu į stotį įlekiantį traukinį be jokių stabdžių. Taip pat pastebite, kad ant bėgių stovi penki darbininkai su ausinėmis – matyt dirba triukšmingą darbą, todėl traukinio negirdi. Matote, kad traukinys tuoj tuoj įsirėš į juos. Tačiau dar galite šį tą padaryti – nukreipti traukinį kitais bėgiais, ant kurių stovi vienas vienintelis darbininkas, kuris taip pat traukinio nemato.

perjungęs bėgius, tu nužudai vieną nabagą (blogai), o išgelbėji penkis (gerai) kaip šiuo atveju ?? (pavyzdys is http://dievukapines.wordpress.com/)

Šiuo atveju nėra pasirinkimo tarp gero darbo ir blogo darbo. T.y., šiuo atveju pasirinkimas yra tik tarp dviejų blogų darbų, iš kurių vieno blogo darbo blogos pasekmės yra mažesnės už kito blogo darbo blogas pasekmes. Kitaip tariant, Jūsų pateiktame pavyzdyje yra vien tik pasirinkimas iš dviejų blogybių mažesnės blogybės.

P.S.

Augustai, ar laisvė yra įmanoma be galimybės elgtis blogai?

....

P.P.S.

Religingam/tikinčiam nesąmonėmis žmogui neįrodysi jo mąstymo spragų. Jei jis būtų pajėgus/norintis tas spragas matyti, jis nebūtų religingas/tikintis nesąmonėmis. Ką, manau, šioje diskusijoje ir stebime.

Čia Tamsta apie save, gerb. D3mone? Na, aš esu apie Tamstą daug kartų geresnės nuomonės, nei Jūs apie save galvojate.

Augustai, aš manau, kad didžioji dauguma žmonių suprastų apie ka čia kalbėta. Aš vienas iš jų ir pritariu D3monui. Tikėjimas nesąmonėmis tame tarpe ir antgamtinėmis būtybėmis ( Jahve ) yra mastymo spraga.

Matote, gerb. Wdp, mane labiausiai stebina tai, kad kai kurie žmonės pamiršta pažiūrėti į save ir tą pamiršę drįsta teigti, kad jie patys neegzistuoja. Aš manyčiau, kad būtent tas faktas, kad kai kurie žmonės pamiršta, jog jie patys iš tikrųjų egzistuoja, ir reiškia tą mąstymo spragą, kuri yra ir mūsų D3mono mąstyme, ir visų kitų (beje, ne tik šio forumo narių), kurie jam (t.y. mūsų D3monui) pritaria, mąstyme. Bet tai, žinoma, jokiu būdu nereiškia, kad šie žmonės, kurių mąstyme yra ta spraga, yra kvaili ar nesąmoningi. Tiesiog jie paprasčiausiai užmiršo pamąstyti apie save, ir todėl jų mąstyme atsirado ta spraga, kuri jiems neleidžia pripažinti, kad ir jų oponentai gali būti teisūs. Beje, manyčiau, kad tai, jog jie pamiršta pamąstyti apie savo pačių realų egzistavimą, ir yra pagrindinė nesąmoningo ir kvailo tikėjimo scientizmo religine doktrina priežastis. T.y., esu linkęs manyti, kad, jei religiniai oponentai neužmirštų pamąstyti ir apie savo pačių realų egzistavimą, jie liautųsi taip kvailai tikėję scientizmo nesąmonėmis.

[Augustas]

Augustai, ar laisvė yra įmanoma be galimybės elgtis blogai?

Ne, laisvė yra laisvė elgtis, kaip tik nori. T.y., jei nori, gali likti laisvėje (=geras elgesys). O jei nenori likti laisvėje (=elgtis gerai), tai gali eiti į nelaisvę (=blogas elgesys). Paprasčiausiai Danguje nebus tų asmenų, kurie norėtų likti nelaisvi, todėl blogų darbų (t.y., į nelaisvę vedančių darbų) Danguje nebus.
Pamėginsiu dar kitaip paaiškinti, ką aš turiu minty, sakydamas, jog Danguje bus neįmanoma daryti blogų darbų, o Pragare, savaime aišku, bus neįmanoma daryti gerų darbų. Kiekvieną kartą, kai mes renkamės tarp gėrio ir blogio, t.y., renkamės, kokį (gerą ar blogą) darbą mums padaryti, tuo pačiu pasirinkimu mes renkamės tarp laisvės (=Dangus) ir nelaisvės (=Pragaras). Mums, kurie jau pasirinkome Dangų ir laisvę, mums paprasčiausiai neįmanoma pasirinkti Pragaro ir Jo nelaisvės. Kodėl?Todėl, kad mes jau pasirinkome Dangų ir laisvę, tuo pačiu pasirinkimu atmesdami Pragarą ir nelaisvę. T.y. jei mes atliekame gerą darbą (mes pasirinkome atlikti gerą darbą), mes tuo pačiu gero darbo pasirinkimu atmetėme galimybę atlikti blogą darbą. Suprantate? Mes negalime atlikti dviejų darbų, iš kurių vienas būtų geras (dangiškas), o kitas - blogas (pragariškas), tuo pačiu metu. T.y., tą akimirką, kada mes priimame sprendimą, mes priimame tik vieną sprendimą (kad ir koks tas sprendimas - geras ar blogas - bebūtų) ir tuo pačiu nusprendžiame, kokį (gerą ar blogą, griežtoji disjunkcija) darbą darysime.
Tiesą sakant, savo šį paaiškinimą rašiau beveik aklai, intuityviai spėdamas, kas čia mūsų gerb. Plikam (beje, ir kitiems šio forumo religijos oponentams) galėtų būti neaišku, ir labai tikiuosi, kad man pavyko bent šiek tiek su savo paaiškinimu pataikyti į neaiškumus, kurie kankina mūsų forumo religijos oponentus.

P.S. Žinoma, gyvendami šiame pasaulyje, mes vėliau galime persigalvoti ir pakeisti savo sprendimą, nes mes gyvename laike, bet Amžinybėje toks sprendimas bus amžinas, bus vienkartinis, t.y. galimybės vėliau persigalvoti nebus, nes Amžinybėje jokio "vėliau" nebus.

P.P.S.

Religingam/tikinčiam nesąmonėmis žmogui neįrodysi jo mąstymo spragų. Jei jis būtų pajėgus/norintis tas spragas matyti, jis nebūtų religingas/tikintis nesąmonėmis. Ką, manau, šioje diskusijoje ir stebime.

Čia Tamsta apie save, gerb. D3mone? Na, aš esu apie Tamstą daug kartų geresnės nuomonės, nei Jūs apie save galvojate.

Na va. Pagaliau ta "minčių gimnastika", kurios reikia, norint suderinti prieš tai pasakytus teiginius, kurie vienas kitam prieštarauja

Smagu, kad pagaliau pataikiau.

Augustai, o ar laisvė galima, jei nėra galimybės "laisvės atsisakyti"?

Ne, tikra laisvė be visiškos galimybės atsisakyti tos laisvės nėra galima. Būtinai turi būti koks nors (tegu ir vienkartinis) pasirinkimas - laisvė ar nelaisvė. Tik esant (kad ir vienkartiniam) pasirinkimui tarp laisvės ir nelaisvės, galima tikra laisvė. (Čia vėl spėju aklai, kas galėtų būti neaišku mūsų gerb. Plikam.)

[Plikas]

Augustai, o ar laisvė galima, jei nėra galimybės "laisvės atsisakyti"?

Ne, tikra laisvė be visiškos galimybės atsisakyti tos laisvės nėra galima. Būtinai turi būti koks nors (tegu ir vienkartinis) pasirinkimas - laisvė ar nelaisvė. Tik esant (kad ir vienkartiniam) pasirinkimui tarp laisvės ir nelaisvės, galima tikra laisvė. (Čia vėl spėju aklai, kas galėtų būti neaišku mūsų gerb. Plikam.)

O ar žmonės patekę į rojų gali atsisakyti laisvės?

P.S. O kodėl būtent "vienkartinis"? Kodėl ne pvz. dukartinis ar trikartinis? Juk pvz. sprendžiant iš biblijos dievuliui labai patinka skaičius 3 (atsakinėti nebūtina)

[wdp]

Matote, gerb. Wdp, mane labiausiai stebina tai, kad kai kurie žmonės pamiršta pažiūrėti į save ir tą pamiršę drįsta teigti, kad jie patys neegzistuoja. Aš manyčiau, kad būtent tas faktas, kad kai kurie žmonės pamiršta, jog jie patys iš tikrųjų egzistuoja, ir reiškia tą mąstymo spragą, kuri yra ir mūsų D3mono mąstyme, ir visų kitų (beje, ne tik šio forumo narių), kurie jam (t.y. mūsų D3monui) pritaria, mąstyme. Bet tai, žinoma, jokiu būdu nereiškia, kad šie žmonės, kurių mąstyme yra ta spraga, yra kvaili ar nesąmoningi. Tiesiog jie paprasčiausiai užmiršo pamąstyti apie save, ir todėl jų mąstyme atsirado ta spraga, kuri jiems neleidžia pripažinti, kad ir jų oponentai gali būti teisūs. Beje, manyčiau, kad tai, jog jie pamiršta pamąstyti apie savo pačių realų egzistavimą, ir yra pagrindinė nesąmoningo ir kvailo tikėjimo scientizmo religine doktrina priežastis. T.y., esu linkęs manyti, kad, jei religiniai oponentai neužmirštų pamąstyti ir apie savo pačių realų egzistavimą, jie liautųsi taip kvailai tikėję scientizmo nesąmonėmis.

Augustai, nepažystu tokių žmonių kurie teigtų ,kad jei neegzistuoja. ( apie ką jūs čia ? ) Ir tai joks faktas dėl D3mono ar kitų šio forumo dalyvių, nebent turit įrodymų. Apsidrausiu į priekį: Jūsų įsivaizduojamas Dievas nesusijęs su realybe ir egzistavimu, todėl įrodymuose negalioja Jei tokių žmonių būtų - taip, tai taip pat būtų mąstymo spraga ( kaip ir tikėjimas neegzistuojančiais dalykais). Kvailumas galėtų būti susijęs su spragomis mastyme.
Toliau šnekate ne į tema (pradėjote nuo savęs egzistavimo pripažinimo o baigiate apie oponentų teisumo pripažinimą (net jei tokia "spraga" egzistuotų), kas nėra susiję. Neegzistuoja scientizmo religinės doktrinos, nusišnekate. Kas tai "scientizmo nesąmonės" ?

[Augustas]

Augustai, o ar laisvė galima, jei nėra galimybės "laisvės atsisakyti"?

Ne, tikra laisvė be visiškos galimybės atsisakyti tos laisvės nėra galima. Būtinai turi būti koks nors (tegu ir vienkartinis) pasirinkimas - laisvė ar nelaisvė. Tik esant (kad ir vienkartiniam) pasirinkimui tarp laisvės ir nelaisvės, galima tikra laisvė. (Čia vėl spėju aklai, kas galėtų būti neaišku mūsų gerb. Plikam.)

O ar žmonės patekę į rojų gali atsisakyti laisvės?

Ar žmonės, kurie pasirinko Dangų, galės vėliau atsisakyti to Dangaus? Ne. Tai bus vienkartinis pasirinkimas tarp laisvės ir nelaisvės (kitaip tariant, tarp Dangaus ir Pragaro), ir vėliau jokio kito pasirinkimo, išskyrus tą vienintelį, kurį mes pasirinksime, nebus.

P.S. O kodėl būtent "vienkartinis"? Kodėl ne pvz. dukartinis ar trikartinis? Juk pvz. sprendžiant iš biblijos dievuliui labai patinka skaičius 3 (atsakinėti nebūtina)

O tas pasirinkimas yra vienkartinis todėl, kad tai bus galutinis pasirinkimas, kurio esmė - galutinai nuspręsti, kas mums vis tik labiau patinka ir kokie vis tik mes norime būti. Ir to pasirinkimo pasekmės bus amžinos. Savaime suprantama, kad toks galutinis pasirinkimas gali būti priimamas tik vieną kartą.

[Augustas]

Matote, gerb. Wdp, mane labiausiai stebina tai, kad kai kurie žmonės pamiršta pažiūrėti į save ir tą pamiršę drįsta teigti, kad jie patys neegzistuoja. Aš manyčiau, kad būtent tas faktas, kad kai kurie žmonės pamiršta, jog jie patys iš tikrųjų egzistuoja, ir reiškia tą mąstymo spragą, kuri yra ir mūsų D3mono mąstyme, ir visų kitų (beje, ne tik šio forumo narių), kurie jam (t.y. mūsų D3monui) pritaria, mąstyme. Bet tai, žinoma, jokiu būdu nereiškia, kad šie žmonės, kurių mąstyme yra ta spraga, yra kvaili ar nesąmoningi. Tiesiog jie paprasčiausiai užmiršo pamąstyti apie save, ir todėl jų mąstyme atsirado ta spraga, kuri jiems neleidžia pripažinti, kad ir jų oponentai gali būti teisūs. Beje, manyčiau, kad tai, jog jie pamiršta pamąstyti apie savo pačių realų egzistavimą, ir yra pagrindinė nesąmoningo ir kvailo tikėjimo scientizmo religine doktrina priežastis. T.y., esu linkęs manyti, kad, jei religiniai oponentai neužmirštų pamąstyti ir apie savo pačių realų egzistavimą, jie liautųsi taip kvailai tikėję scientizmo nesąmonėmis.

Augustai, nepažystu tokių žmonių kurie teigtų ,kad jei neegzistuoja. ( apie ką jūs čia ? ) Ir tai joks faktas dėl D3mono ar kitų šio forumo dalyvių, nebent turit įrodymų. Apsidrausiu į priekį: Jūsų įsivaizduojamas Dievas nesusijęs su realybe ir egzistavimu, todėl įrodymuose negalioja Jei tokių žmonių būtų - taip, tai taip pat būtų mąstymo spraga ( kaip ir tikėjimas neegzistuojančiais dalykais). Kvailumas galėtų būti susijęs su spragomis mastyme.

Tai niekas iš tų žmonių ir nesako, kad jie neegzistuoja. Kai tų žmonių paklausi, ar jie egzistuoja, jie paprastai atsako teigiamai. Bet problema ta, kad svarstydami klausimus apie ką nors (pvz., apie religijas), tokie žmonės, kaip mūsų D3monas ir jam pritariantys, paprasčiausiai pamiršta įjungti save pačius į mąstymą. Todėl jų mąstyme atsiranda spraga, kuri juos nuveda į tokius kokio nors objekto (pvz., religijos) filosofinius svarstymus, kad jie fanatiškai (t.y. tarsi tie žmonės patys būtų tikri religiniai fanatikai) atmeta diskusijos oponentų nuomones kaip klaidingas, net nemėgindami pasvarstyti, o gal tie oponentai yra teisūs.

Apsidrausiu į priekį: Jūsų įsivaizduojamas Dievas nesusijęs su realybe ir egzistavimu, todėl įrodymuose negalioja

Hm, apsidrausiu ir aš į priekį: Tokiu atveju, jei mano įsivaizduojamas Dievas nesusijęs su realybe ir egzistavimu, tai (Jūsų įsivaizduojamas) mokslas realybėje neegzistuoja ir yra ne daugiau, kaip tuščia žmogaus galvos smegenų fantazija. Kitaip tariant, jei realybėje egzistuoja toks dalykas kaip (Jūsų įsivaizduojamas) mokslas, tai realiai egzistuoja ir mano "įsivaizduojamas" Dievas. O jei (Jūsų įsivaizduojamas) mokslas realybėje neegzistuoja, tai realybėje negalimi visiškai jokie įrodymai ne tik apie Dievą, bet ir apie bet kokį, net patį prieinamiausią žmogui dalyką.

Kvailumas galėtų būti susijęs su spragomis mastyme.

Beje, aš nemanau, kad tokie žmonės yra kvaili. Jie yra net labai protingi, o tik pamiršta pamąstyti apie tai, ir todėl pasidaro kaip religiniai fanatikai.

Toliau šnekate ne į tema (pradėjote nuo savęs egzistavimo pripažinimo o baigiate apie oponentų teisumo pripažinimą (net jei tokia "spraga" egzistuotų), kas nėra susiję. Neegzistuoja scientizmo religinės doktrinos, nusišnekate. Kas tai "scientizmo nesąmonės" ?

Na, čia aš turėjau minty scientizmą kaip religiją. Nes kai kurie žmonės (pvz., mūsų D3monas) tikrai sudievina (t.y. pradeda garbinti) scientizmo filosofinę sistemą, tarsi tai būtų tikros religijos dogmos.

[Plikas]

Ne, tikra laisvė be visiškos galimybės atsisakyti tos laisvės nėra galima. Būtinai turi būti koks nors (tegu ir vienkartinis) pasirinkimas - laisvė ar nelaisvė. Tik esant (kad ir vienkartiniam) pasirinkimui tarp laisvės ir nelaisvės, galima tikra laisvė. (Čia vėl spėju aklai, kas galėtų būti neaišku mūsų gerb. Plikam.)

O ar žmonės patekę į rojų gali atsisakyti laisvės?

Taigi, jau nuo to momento, kai žmoniės patenka į dangų, jie tampa nebelaisvi, nes tos laisvės atsisakyti nebegali. Tagi, laisvė rojuje neegzistuoja.

Klausimas Augustui pamąstymui:
įsivaizduokite, kad gyvena laisvas žmogus. Jis daro vienus ar kitus laisvus pasirinkimus ir staiga patenka į nelaisvę. Ar būdamas nelaisvėje jis vis dar yra laisvas*?

* Lietuvių kalbos žodynas - jei netyčia pamirštumėte, ką tas žodis reiškia.

[Augustas]

O ar žmonės patekę į rojų gali atsisakyti laisvės?

Taigi, jau nuo to momento, kai žmoniės patenka į dangų, jie tampa nebelaisvi, nes tos laisvės atsisakyti nebegali. Tagi, laisvė rojuje neegzistuoja.

Laisvė = Dangus. Tad, jei aš atsisakiau laisvės, aš jau nebesu laisvas, o tai reiškia, kad nebesu ir Danguje. Aš esu laisvas, nes laisvai pasirinkau būtent laisvę (o jei būčiau pasirinkęs nelaisvę, tai būčiau nelaisvas). Suprantate? O Jūs sakote, kad laisvė laisvėje neegzistuoja. Taip tikrai nėra.

Klausimas Augustui pamąstymui:
įsivaizduokite, kad gyvena laisvas žmogus. Jis daro vienus ar kitus laisvus pasirinkimus ir staiga patenka į nelaisvę. Ar būdamas nelaisvėje jis vis dar yra laisvas*?

* Lietuvių kalbos žodynas - jei netyčia pamirštumėte, ką tas žodis reiškia.

Šiuo atveju, klaida yra Jūsų pavartotas veiksmažodis "daro". Jei koks nors žmogus dar tebedaro pasirinkimą, tai reiškia, kad jis to pasirinkimo dar nepadarė. Kai padarys tą pasirinkimą, tada ir bus galima kalbėti apie tai, ką gi tas žmogus pasirinko. O kol žmogus dar tebedaro pasirinkimą, tai reiškia, kad jis dar nepasirinko, o, pvz., tebesvarsto įvairių pasirinkimų įvairius aspektus ir tebesirenka iš įvairių galimybių. Analogija galėtų būti žmogus, kuris, tarkim, stovi namo tarpduryje ir svarsto, ką jam daryti - ar eiti į namą, ar likti lauke. Jei nuspręs likti lauke, tai jo name nebus, o jei nuspręs eiti į namą, tai, savaime suprantama, jo nebus lauke.

[Plikas]

Šiuo atveju, klaida yra Jūsų pavartotas veiksmažodis "daro". Jei koks nors žmogus dar tebedaro pasirinkimą, tai reiškia, kad jis to pasirinkimo dar nepadarė. Kai padarys tą pasirinkimą, tada ir bus galima kalbėti apie tai, ką gi tas žmogus pasirinko. O kol žmogus dar tebedaro pasirinkimą, tai reiškia, kad jis dar nepasirinko, o, pvz., tebesvarsto įvairių pasirinkimų įvairius aspektus ir tebesirenka iš įvairių galimybių.

Ačiū, bet sofizmo paskaitų neprašiau.
Ką reiškia žodis "laisvė" galite pažiūrėti žodyne (nuoroda ankstesnėje žinutėje).
Pakartoju:

Klausimas Augustui pamąstymui:
įsivaizduokite, kad gyvena laisvas žmogus. Staiga jo veiksmų laisvė yra apribojama. Ar jis vis dar yra laisvas?

[Augustas]

Šiuo atveju, klaida yra Jūsų pavartotas veiksmažodis "daro". Jei koks nors žmogus dar tebedaro pasirinkimą, tai reiškia, kad jis to pasirinkimo dar nepadarė. Kai padarys tą pasirinkimą, tada ir bus galima kalbėti apie tai, ką gi tas žmogus pasirinko. O kol žmogus dar tebedaro pasirinkimą, tai reiškia, kad jis dar nepasirinko, o, pvz., tebesvarsto įvairių pasirinkimų įvairius aspektus ir tebesirenka iš įvairių galimybių.

Ačiū, bet sofizmo paskaitų neprašiau.
Ką reiškia žodis "laisvė" galite pažiūrėti žodyne (nuoroda ankstesnėje žinutėje).
Pakartoju:

Klausimas Augustui pamąstymui:
įsivaizduokite, kad gyvena laisvas žmogus. Staiga jo veiksmų laisvė yra apribojama. Ar jis vis dar yra laisvas?

Taip, jis vis dar yra laisvas, net jei jo laisvė tam tikru mastu yra apribojama, pvz., iki dviejų galimybių, nors anksčiau turėjo, tarkim, 4-5 galimybes.

P.S.

Ačiū, bet sofizmo paskaitų neprašiau.

Beje, kodėl tai sofizmas?

[Plikas]

Bet juk Augustas pats sakė, kad jei žmonės negalės rinktis daryti blogus darbus ir jų pasirinkimas bus apribotas tik gerais darbai, tai jau nebus laisvė. Kodėl Augustas vėl prieštarauja pats sau?

P.S. Buvau pamiršęs, kad tiek Augustas tiek jo dievas nemano, kad vergija yra blogas dalykas. Stengsiuos ateityje prisiminti...

[Ozito]

bet rašai visa tai lyg pats jau pabuvojęs danguje bet juk pripažįsti, jog visa tai, tik tavo spėjimas kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

[Augustas]

Bet juk Augustas pats sakė, kad jei žmonės negalės rinktis daryti blogus darbus ir jų pasirinkimas bus apribotas tik gerais darbai, tai jau nebus laisvė. Kodėl Augustas vėl prieštarauja pats sau?

Matote, gerb. Plikasis, sunku tiksliai kalbėti apie Amžinybę, nes tai sunkiai suvokiamas dalykas esantiems laike žmonėms. Todėl Tamstai ir atrodo, jog Augustas vėl prieštarauja pats sau, kai iš tikrųjų pats sau jisai nė kiek neprieštarauja. Tiesiog man vėl reikės pateikti naują analogiją, bandančią paaiškinti, tą apsisprendimą už laisvę. Galbūt tokia analogija galėtų būti politinė Lietuvos nepriklausomybė nuo Rusijos? Na, čia ta prasme, kad Lietuva gali, jei nori, įstoti į Rusijos Federaciją, bet dabar negali to padaryti, nes nenori ten stoti. Kiek ši analogija geresnė už tą pirmąją, gerbiamasis?

P.S. Buvau pamiršęs, kad tiek Augustas tiek jo dievas nemano, kad vergija yra blogas dalykas. Stengsiuos ateityje prisiminti...

Na, Augusto Dievas taip nemano, ir pats Augustas irgi negalvoja, kad vergija yra geras dalykas. Tiek Augustas, tiek ir jo išpažįstamas Dievas galvoja, kad žmonių vergija yra labai blogas dalykas ir todėl turėtų būti panaikintas visame pasaulyje.

bet rašai visa tai lyg pats jau pabuvojęs danguje

Na, Danguje trumpai pabuvoję, t.y. bent trumpam patyrę Dangaus būseną, esame mes visi.

bet juk pripažįsti, jog visa tai, tik tavo spėjimas kuris nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Žinoma, klausimas, ar mes gyvensime ir po (kūno) mirties, lieka grynai tikėjimo dalykas. Visokie klinikinės mirties būsenų tyrimų metu surinkti liudijimai yra, švelniai sakant, labai nepatikimi, kad jais remtumėmės kaipo gyvenimo po mirties egzistavimo įrodymais.