Augustas wrote:Keistuolis wrote:
Vilius wrote:Nu pas katalikus ten su ta trejybe truputį komplikuojasi reikalas, bet esmė tokia.
Nemanau, kad esmė tokia. Tokia tradicinė nuomonė, toks krikščioniškas mokymas. Bet esmė – visai kita!
O kokia gi ta esmė esanti iš tikrųjų, jei ne paslaptis?
Kokios čia paslaptys. Jau prieš du tūkstančius metų buvo aiškiai pasakyta:
„Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma“ (Lk. 12, 2).
Ar dar neteko tai skaityti? Aš tai tikiu, kad egzistuoja visuotinė pasaulio atmintis.
Belieka surasti paieškos kriterijus, dominančiu klausimu. Tiek apie paslaptis.
O esmė tikrai kita, nei kad mano grb. Vilius, apie meldimasi Kristui. Va čia, ta esmė trumpai išdėstyta:
„Ir apie 57-tus m. e. metus, kai Paulius diktavo laišką Korintiečiams, jis vis dar mąstė apie du asmenis. Ir visiškai nenuostabu, jei tas sąmyšius kėles Kristus anuomet, taip pat buvo žinomas Jėzaus vardu. Lygiai taip, kaip tuo metu gerai žinomas garsus nusikaltėlis, Jėzus Barabas (Mt. 27,16-17). Deja tenka pabrėžti, kad net „Sinaiticus“ kodeksas šitą sakinį jau falsifikuoja, išmesdamas Jėzaus vardą ir palikdamas vien Barabą. Nors daugybė kitų pirminių šaltinių Barabą vadina Jėzaus vardu. Taigi visiškai įmanoma, kad Paulius per nesusipratimą Jėzų Kristų palaikė Jėzumi Nazariečiu, nes apie Jėzų Nazarietį nieko neišmanė, o vėliau nebegalėjo, ir gal greičiau net nenorėjo, tą nesusipratimą ištaisyti.
Bet tada, jei imsime sielų nemirtingumo prielaidą, yra visiškai neaišku kam meldžiasi krikščionys iki šiol. Suprantama, krikščionys turi teisę ir gali melstis kam tik nori. Bet vargu, ar tokios krikščionių maldos, kai meldžiamasi Kristui, iš vis pasiekia Dievą. Ir klausimo esmė išlieka: Ką bendro turi tokios maldos su Jėzumi iš Nazareto, kuris pagal Evangeliją yra Mesijas, pateptasis Išganytojas?“ (Šaltinis: „
Krikščionybės kilmė“ PDF-Formatas!)
Aš linkes manyti, kad taip ir yra, kad melstis prieš Kristų, toli gražu nereiškia melstis Dievui.