Martynas wrote:Nesupratau. Vienos daleles elgesio nuspeti neimanoma, o zmogaus imanoma? kaip taip?
Nes žmogų sudaro daug dalelių. Ir kai tiek daug dalelių, tai jų būsenos, nors atskirai ir priklauso nuo tikimybių, bet paklūsta statistikos dėsniams. jau aiškinau, bet tu arba visiškai nesigaudai matematikoj arba tavo fundamentalistinis protas neleidžia pripažint, kad klysti...
Aiškinu kaip debilui: Tarkim (TARKIM) žmogų sudaro tik vienodos dalelės (TARKIM), kurios turi dvi būsenas (TARKIM). Tikimybė, kad bus būsenoj A yra 0,1, o kad bus B - 0,9. Tarkim tų dalelių skaičius yra 10^50 (vienetas su pekiasdešimt nulių). Pasirenki vieną dalelę ir niekaip negali nuspėt, ar ji bus būsenoj A ar B. TAČIAU, kai jų yra 10^50, tai galima labai labai labai labai dideliu tikslumu pasakyti, kad 0.1 * 10^50 (10^49) jų bus būsenoj A, o likusios (0,9*10^50). Štai tau ir beveik determinizmas. Aišku, kad ne tiksliai žinosim, o su labai labai labai maža paklaida. Tik esmė tame, kad ta paklaida nieko nereiškia. Patrink ranką į stalą, prarasi kokį milijardą atomų, gal gausi. Nuo to kažkas pasikeis? NE. Šimtas, tūkstantis, milijonas, milijardas - visi šitie skaičiai nieko nereiškia, jei palyginsi su dalelių kiekiu, jie nedarys jokios įtakos tavyje.
Martynas wrote:Jei bandysime zmogaus elgesy nuspeti remiantis kvantiniu lygiu, tada ir tas elgesys bus aprasomas tikimybinem formulem ir elgesys kiekvienu atskiru atveju tampa nenuspejamas.
Netampa. Tiesiog pasidomėk, kaip jau siūliau, kaip fizikai modeliuoja dujas. Jie naudoja visiškai tikimybėmis paremtą modelį - ,,Random walk". Ir, kadangi dujas sudaro paprastai milžiniški kiekiai molekulių, tikimybės pranyksta naudojant statistikos metodus. (Jei nesisekė matieka mokykloj - pasiskaityk apie matematinę viltį.)
Martynas wrote:Ir daleles elgesi ne pagal lygtis.
Pagal lygtis. Tik tos lygtys apibūdina tikimybių tankio priklausomybę nuo būsenos.
Martynas wrote:Reiskia visada ivykiai gali pasisukti kitokia linkme nei tikejomes jamant dideles sistemas.
Atvirkščiai. Kuo didesnė sistema tuo mažesnė tikimybė, kad pasisuks netaip, kaip tikėjomės. Beto, tas pasisukimas netikėtas vis mažiau lemia.
Martynas wrote:kuris desnis lemia, su kuo tu vaziuosi i darba?...
Aš jau sakiau, kad ne vienas. O visų tau neaiškinsiu čia, tad pasimokyk iš pradžių fizikos, tada chemijos, tada biologijos, o tada neurologijos ir sužinosi.
Martynas wrote:Determinizmas is vis yra labai keista pozicija.
Atskiroms mikro dalelėms - jo. Bet makro pasaulyje jis galioja. Jei negaliotų, vargu, ar galėtumėm naudotis pvz GPS palydovais. Kada nors domėjaisi, kaip tiksliai ten atliekami skaičiavimai? Jei kažkas vyktų ne pagal lygtis (nedeterministiškai), jie neveiktų. Aišku, yra paklaida, bet, kaip matome, ji nieko nelemia makro pasaulyje. Kitas pavizdys LHC. Ten dirbantys viručiai puikiai nustato protonų trajektorijas tokiu tikslumu, kad jie susidurtų priešprieša vieni su kitais. Kitas pavizdys priešgaisrinės sistemos. (Nežinau, ar tokios tebenaudojamos ir ar visos tuo pačiu principu) Jos turi alfa spinduliuotės šaltinį (ar išspinduliuos atomas alfą dalelę neįmanoma pasakyt, tai nusakoma tikimybėmis) ir singalizacija įsijungia, kai į kamerą patenka dūmų, alfa dalelės nepajėgia dūmų jonizuot, kaip oro, ir grandinėje susilpnėja srovė. Jei alfa spinduliuotės intensyvumas būtų toks nenuspėjamas, kaip tu čia kalbi, tai singalizacija įsijungtų spontaniškai, bet kuriuo laiko momentu. Ir tokius pavyzdžius galima vardint ir vardint. Tad pasidomėk ir neleisk tavo neišprusimui temdyti tavo mąstymą.
Martynas wrote:Imkime pavizdy. Akmuo krentantis nuo kalvos. Nera jokios galimybes, kad akmuo nukris netinkamoje vietoje, jei jis determinuotas ir tik paklusta priezastingumui.
Zmogus deterministineje visatoje yra tik daug daugiau kompleksine sitema ir taip pat tik seka priezastinguma, taigi zmogus, taip pat negali daryti kazko netinkamo.
Kadangi zmogus yra nors ir daug kompleksine sitema, taciau tai yra nereiksminga. jei akmuo nukrito ant masinos stogo, akmuo nera atsakingas del to. Zmogus sudauzes masina nera atsakingas taip pat, nes jis yra tik daug daugiau kompleksine sistema, kuri nuo kalvos krenta daug sudetingiau.
Taigi is esmes sakydami, kad mes esame moraliai atsakingi yra netiesa.
Tai neskirta paneigti determinizmo, bet tiesiog noreciau suzinoti, kokia pozicija siuo klausimu.
Tas sprendimas bausti žmogų, pasielgusį ne pagal moralės normas, irgi įeina į determinuojančią lygčių sistemą, taigi bausmė taip pat įtakoja jo poelgį. Nebus bausmės - keisis jo poelgiai. Kaip jau Vilius sakė, tik pasakė per sudėtingai tau, manau.
Apie laisvos valios klausimą gali pažiūrėti įdomią paskaitą -
http://www.youtube.com/watch?v=pCofmZlC72g