Pažvelgti į šį klausimą iš gamtos mokslų pozicijos gali būti netikėtai įdomu. Manoma, jog pragare turėtų būti karšta, neva ten viskas dega, tad kas darosi su ta šiluma? Daugelis studentų skuba pasiremti Boilio-Marioto dėsniu (dujos vėsta kai plečiasi ir kaista kai yra spaudžiamos). Tačiau vienas studentas savo argumentus dėstė labai originaliai. Atsakymas buvo toks gilus, išsamus ir sudėtingas, kad profesorius nusprendė jį paviešinti internete.
Taigi, klausimas: „Pragaras yra egzoterminis (atiduoda šilumą) ar endoterminis (sugeria šilumą)?“
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/i ... navigacija
Pragaras gamtos mokslų požiūriu: plečiasi ar traukiasi?
trololo.Pažvelkim iš gamtos mokslų pozicijos kokia geltos forma serga Simpsonai: hemolizine, hepatoceliuline ar cholestazine.Spėčiau jog hepatoceliuline.Retai matau jog Simpsonai plautų rankas, dėl to galėjo pasigauti hepatitą kas savo ruoštu galėjo sukelti hepatoceliulinę geltą.
Kažkaip linkęs pritarti gerb. Rated'o atsakymui.Rated wrote:trololo.Pažvelkim iš gamtos mokslų pozicijos kokia geltos forma serga Simpsonai: hemolizine, hepatoceliuline ar cholestazine.Spėčiau jog hepatoceliuline.Retai matau jog Simpsonai plautų rankas, dėl to galėjo pasigauti hepatitą kas savo ruoštu galėjo sukelti hepatoceliulinę geltą.
P.S. O gelta nėra tas pats hepatitas A?
P.P.S. O jei jau į Pragarą žiūrėsime iš krikščioniškų pozicijų, tai Pragaras yra ta pati tikrovė, kaip ir Dievas. Viskas priklauso nuo žmogaus asmeninės nuostatos. T.y. tas pats dalykas vienam (žmogui) sukelia džiaugsmą, o kitam sukelia kančias. Dar kitaip sakant, kas vienam yra Dangus, o kitam tas pats Dangus yra Pragaras.