Ar ateizmas yra ligota žmogaus vizija ?

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
User avatar
melodetektorius
pradedantis
Posts: 162
Joined: 2013-10-14 13:54
Contact:

2014-07-04 14:55

Sveiki,
beplaukiodamas interneto vandenyne užplaukiau ant tokios salelės, kurioje radau vieno kunigo parašytą, o kito kunigo paviešintą tekstą - "Ateizmas yra ligota žmogaus vizija"( http://www.kunigas.lt/uncategorized/ate ... us-vizija/ )

Nežinau ar šis tekstas ir jo teiginiai jau buvo kada nors aptarti šiame forume. Taigi, paviešinu jo pilną tekstą apačioje ir norėčiau išgirsti jūsų nuomonę; Su kuriais šio teksto teiginiais jūs sutinkate ir su kuriais nesutinkate? Kodėl? Ar ateistai yra tokie, kokie jie yra vaizduojami šiame tekste, visus mylinčio Dievo tarnų ?

Iš anksto dėkojų už jūsų nuomone :)

Pilnas tekstas:


Ateizmas yra ligota žmogaus vizija

Kiekvienoje epochoje ateistai buvo akivaizdžia visuomenės mažuma, tačiau jie visada galvoja, kad yra kur kas protingesni už daugumą. Esminė ateizmo idėja – jog nėra esminio skirtumo tarp žmogaus ir gyvūno.

Kiekvieną kartą bendraujant su ateistais stebina, jog nei vienas iš jų nedaro išvadų iš ateizmo istorijos. Savo laikysena ir diskutavimo būdu jie patvirtina, jog yra tapę savo pačių tikėjimo sistemos kaliniais.
———————————————
Ateistų tikėjimo iracionalumas

Ateistai nekreipia dėmesio net į akivaizdžius faktus, kurie įrodo jų manymų neprotingumą. Jie bėga nuo faktų ir stengiasi išlikti tikslia kitų ateistų kopija.

Bendra ateistų, su kuriais teko bendrauti, savybė, tarsi jie nežinotų, kad būtent ateistinės politinės sistemos atvedė prie žiaurių diktatūrų ir didžiausių žmonijos istorijoje nusikaltimų. Niekada jokia visuomenės mažuma, kuria yra ateistai, neįvykdė tiek nusikaltimų, kaip tie, kurie stengiasi gyventi be Dievo. Susidaro įspūdis, jog apie ateistų milijonines žmogžudystes žino visi, tik ne ateistai. Nei vienas mano sutiktas ateistas neatsiprašė už ateistinių sistemų padarytus nusikaltimus ir neparodė, kad stengiasi daryti išvadas bent iš naujausios istorijos.

Ateistams atrodo, jog tikintys į asmeninį Dievą žmonės įtikėjo į Kūrėją atsitiktinai, o ne remdamiesi savo žmogystės išskirtumo patirtimi, kurios neįmanoma racionaliai pagrįsti kaip beasmenės ir nesąmoningos materijos rezultato. Ateistų tikėjimas, jog žmogus sukūrė Dievą, yra tiek pat neracionalus kaip ir teiginys, jog žmogus išgalvojo save patį, arba kad vyras išgalvojo moterį. Žmogus atskleidžia Dievo egzistavimą suvokdamas savo paties išskirtinumą, iš esmės būdamas kitoks nei visos kitos Žemės būtybės.

Ateistai prisimeta nežiną, kad ateizmo esmė yra ne Dievo neigimas, tačiau žmogaus, kuris taip skiriasi nuo gyvūnų, prigimties neigimas. Žmogus, kuris tiki, jog yra tik šiek tiek evoliucionavęs gyvūnas, neturi pagrindo kelti klausimo, tai kam turi dėkoti už savo išskirtinį egzistavimo būdą. Astkleisti Dievą, reiškia atskleisti žmogaus išskirtinumą. Užtenka išgąsčio patikėti, kad egzistuoja dievybės ir kažkoks nesveikas dievas, tačiau reikia suprasti buvimo asmeniu išskirtinumą, kad galėtum kelti klausimą apie tikrąjį Dievą. Ateizmas remiasi Dievo karikatūromis, pavyzdžiui, „liaudies opiumas“, nes būtent ateizmo sistemoje žmogus pristatomas kaip karikatūra, kaip viso labo tik „keistokas“ gyvūnas.

Kita vertus, ateistai nuduoda nesuprantą, kad žmogus, iš esmės nesiskiriantis nuo gyvūnų, mažumėlę skiriasi, todėl reikia šį faktą slopintį iracionaliais teiginiais, neva tai atsitiko atsitiktinai, esant palankioms aplinkybėms evoliucijos proceso matu. Ateistų apriori prielaida yra ši, jog materija save pačią sukūrė ir kad ji pilnai nusako ir išsemia tikrovę.

Ateistai nuduoda nežiną, jog didžioji dalis žmonių pasižymi tomis pačiomis savybėmis – ypač gebėjimu pažinti tiesą, priitmi sąmoninigus sprendimus, taip pat sugebėjimu būti atsakingais, mylėti ir būti ištikimais. Šių savybių neleidžia pamatyti ateistų priimta manymų sistema. Būtent sąmoningumas, laisvė ir meilė yra išskirtinės žmogaus savybės, kurios nesutinkamos gyvūnų, augalų ar mineralų tarpe. Ateistai tiki, kad save suvokianti ir gebanti mylėti būtybė yra kilusi iš beasmenio pasaulio. Tai yra dar labiau neracionalu, nei tikėti, kad drugelis savo sparnais galėtų pramušti kulkoms atsparų stiklą.

Iracionalioji ateizmo antropologija

Vadinasi ateizmo išeities tašku yra ne teologinės, tačiau antropologinės problemos, t.y. ateistų tikėjimas, jog nėra esminio skirtumo tarp žmogaus ir gyvūnų. Ateistai tiki, kad mūsų sąmonė yra subjektyvi, laisvė yra netikra, o meilė – viso labo biochemija. Ateizmas remiasi išplėšto iš tikrovės žmogaus vizija. Kaip žvėrys neturi atžvilgio į Dievą, panašiai ir žmogus, ateistų manymu, neturi atžvilgio ir jam to nereikia, apskritai nesugeba. Akivaizdu, kad ateizmas atima iš žmogaus sampratos visa tai, kas žmoguje yra išskirtinio, kuo jis kokybiškai skiriasi nuo gyvūnų. Ateizmas kaip sistema nemato esminio skirtumo tarp zoologijos ir antropologijos, tarp aistros ir laisvės, tarp instinkto ir meilės. Ateistai žmoguje mato gyvūniškumą, o gyvūnuose ieško žmogiškumo.

Yra žmonių, kurie savyje pastebi vien tai, ką turi bendro su gyvūnais. Tuomet jie taip elgiasi tarsi būtų instiktų, hormonų ir vidinių impulsų belaisviai. Tokie žmonės nesugeba suprasti ne tik Dievo, bet ir savęs pačių. Ateizmo sistemą priėmęs žmogus racionaliai mąstančius, atsakingai besielgiančius ir ištikimai mylinčius žmones laiko neprotingais. Jei gyvūnai turėtų sąmonę – stebėtusi, jog sugebėdami vadovautis ne vien instiktais ir biocheminiais dirgigliais, žmonės nesielgia taip, kaip jiems būdinga.

Nieko nuostabaus, kad karikatūriškai redukuoto žmogaus vizija, kuria remiasi ateistai, veda prie žmogaus, ypač teisaus ir nekalto žmogaus, pažeminimo. Nenuostabu, kad ateistiniai politikai labiau rūpinasi turtingais gėjų aktyvistais negu bedarbiais, o ateistiškai nusiteikę teisininkai labiau rūpinasi būdeliais, o ne jų aukomis. Ateistės feministės seksu rūpinasi labiau negu vaikais, o ateistai ekologai – gyvūnais nei žmonėmis.

Kiekviena ateistinė sistema veda į vienokią ar kitokią diktatūros formą, nes ateistai sau priskiria galią spręsti apie viską. Jie mano, kad turi galią spręsti apie žmogaus gyvenimą, ką legaliai nužudyti, o ką, pagal jų apibrėžtą teisę, – globoti. Ateizmas ne tik veda prie diktatūros, tačiau ir į stabmeldystę. Marksistiniame ateizme „dievu“ buvo komunistų partija ir jos vadovai, o liberlistiniame ateizme juo yra aistros, instiktai, polinkiai ir pinigai. Juk ateizmas visą laiką kažką stato virš žmogaus.

Ateistinio moderniškumo iracionalumas

Visais laikais ateistai sudarė akivaizdžią mažumą, tačiau visada galvojo, kad yra kur kas protingesni už didžiąją žmonių dalį. Jie įsitikinę, jog turi palankius žmogui ir geriausius sumanymus gyvenimui, santykiams ir vertybėms. Ateistiniai sumanymai ir tuo pačiu antropoligija yra nesudėtingi. Praėjusiame amžiuje prievarta ir nusikaltimais stūmė proletariato kolektyvo kultą. XXI am. pasitelkia rafinuotesnius būdus – per jų užvaldytą žiniasklaidą propaguoja laisvas sąjungas. Tuo jie patvirtina, kad jiems trūksta logiško mąstymo pagrindų, nes pasitelkia vidiniai prieštaringą terminą. Tikrovėje nėra tokio dalyko kaip „laisvos sąjungos“, kaip nėra kvadratinio apskritimo ar mėlyno žalumo. Žmogus sugeba sugalvoti vidiniai nelogiškas sąvokas, tačiau net vaikai supranta jų neatitikimą tikrovei. Ateistų pripaguojamos sąjungos, ypač tarp vyro ir moters, yra ne sąjungos laisvos nuo sąjungos, tačiau sąjungos laisvos nuo atsakomybės, meilės ir ištikimybės.

Tai, ką ateistai siūlo kaip gyvenimo būdą, jie įvardija kaip moksliškai, racionaliai pagrįstą dalyką ir kaip modernumą. Realiai jų sumanymai atkartoja seniausius ir primityviausius mitus, jog žmogus gali tapti laimingas, kai savo elgesiu kokybiškai nebesiskirs nuo gyvūnų. Ateistai siūlo lengvus dalykus, kurie neveda į pažangą ir džiaugsmą. Siūlo lengvą seksą be sunkios meilės, lengvai kontroliuoti vaisingumą (antikoncepcija, prezervatyvai, abortai), vietoj atsakingos tėvystės, lengvą atsipalaidavimą vietoj atsakomybės. Vaikantis lengvumų, ateistai skelbia neracionalų mitą, jog kažkuriuo savo vystymosi metu žmogus gali būti ne žmogus.

Pavojingiausias ateistų mitas yra teiginys, kad nustojus mylėti Dievą pradedama mylėti žmogų. Faktai įrodo, jog yra priešingai. Tarp visų laikų žmogžudžių pirmauja būtent ateistai. Tai nėra atsitiktinumas, jog ateistai šiais laikais šaiposi iš Jėzaus, kuris mylėjo ir mokė mylėti, tačiau jie nesišaipo iš ateistų nusikaltėlių, bet bando jų nusikaltimuose rasti pozityvių aspektų.

Minėtų faktų akivaizdoje darosi akivaizdu, jog didžiausias šių laikų suklydimas – tai tikėjimas, jog ateizmas išreiškia racionalumą ir kad ateistai yra netikintys. Tai mitas, jog ateistai neigia Dievą. Ištikrųjų jie siaubingai iškreipia požiūrį į žmogų. Ateistai mėgsta girtis esą „racionalistai”, „mokslo žmonės”, „modernūs ir pažangūs”, „humanistai”. Jų atveju teisingas yra principas, jog niekas nėra geras teisėjas savo reikaluose.

Didžioji dalis žmonių, kuriuos tenka sutikti, netelpa ateistinės antropologijos rėmuose, nes tie žmonės atskleidžia tokius gabumus, galimybes, poreikius ir lūkesčius, kurių ateistai neįtraukia į savo žmogaus viziją, ir kurie lemia, jog egzistuoja esminis skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno. Žvėrims vadovauja evoliucija, o žmogus kuria istoriją. Žvėrys visada laikėsi tokių pačių instiktinių elgesio schemų, o žmogus neturi ribų tobulėjimui. Kol didžioji dalis žmonių skirsis nuo gyvūnų, tol ateizmas liks marginaliu reiškiniu. Aišku, kaip iki šiol, – liks pavojingu reiškiniu. Žmogus kelia sau didžiausią pavojų dviem atvejais: kai patiki, jog nesiskiria nuo žvėries, ir kai patiki, jog yra lygus Dievui.

Kun. Marek Dziewiecki
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2014-07-04 17:20

Praktiškai visas straipsnis yra šiaudinė baidyklė. Lenkų kunigėlis pateikia pozicijas, kurių neva laikosi ateistai, tačiau vargu ar jis kada nors gyvenime šnekėjosi su ateistu.
OMG!WTF?
pradedantis
Posts: 141
Joined: 2013-02-11 13:05

2014-07-04 19:07

O kodėl šis traktatas tau pasirodė vertas dėmesio? Kame "sinusas"?
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2014-07-04 19:52

tl;dr. Kvanktelėję kunigėliai vėl nesąmones rašo, who cares? 8)
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2014-07-05 13:56

D3monas wrote:Praktiškai visas straipsnis yra šiaudinė baidyklė. Lenkų kunigėlis pateikia pozicijas, kurių neva laikosi ateistai, tačiau vargu ar jis kada nors gyvenime šnekėjosi su ateistu.
Man panašu, kad teksto autorius (t.y. tas lenkų kunigas) R.Dokinsą tikrai skaitęs, o gal net žiūrėjęs diskusijas su juo Youtube'je. Beje, jei teisingai supratau Tamstą, D3mone, D3monas (kaip ir Vilius) yra toks ateistas, kuriam netinka nė vienas iš minėtųjų lenkų kunigo teiginių iš jo teksto apie ateizmą. Ar teisingai supratau Tamstą? :ax:

P.S. Mano nuomone, tas lenkų kunigo parašytas straipsnis nėra argumentavimas už ar prieš Dievo buvimą. Tai paprasčiausiai yra tipinio ateizmą išpažistančio žmogaus charakteristika. Todėl šiaudinės baidyklės čia nėra ir negali būti.
User avatar
melodetektorius
pradedantis
Posts: 162
Joined: 2013-10-14 13:54
Contact:

2014-07-05 14:13

OMG!WTF? wrote:O kodėl šis traktatas tau pasirodė vertas dėmesio? Kame "sinusas"?
Mano nuomone į tokius kaltinimus( melus ) save gerbiantys ateistai turėtų atsakyti. Atkreipkite dėmesį, kad šis tekstas yra parašytas ne ateistams, o apie ateistus. Šis tekstas yra parašytas tikintiems arba abejojantiems žmonėms, tam, kad juos suklaidinti pavaizduojant ateistus; ligoniais( Ateizmas yra ligota žmogaus vizija ), žudikais( Tarp visų laikų žmogžudžių pirmauja būtent ateistai ), melagiais( Jie bėga nuo faktų ) ir t.t.
Mano nuomone į tokius kaltinimus reikia atsakyti. Atsakyti ne Šv. Kunigams, o žmonėms į kurių pusę ir buvo nukreiptas šis melas. Ar tikrai ateistas yra žmogus su ligota vizija?

_ _ _ _ _ _ _

Ateizmas nėra filosofija; tai nėra net požiūris į pasaulį; tai tiesiog yra atsisakymas paneigti tai, kas yra akivaizdu. Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame nežiūrima į tai kas akivaizdu iš principo.

"Ateizmas" yra terminas, kuris neturi net egzistuoti. Ateizmas yra ne daugiau, kaip triukšmas, kurį protingi žmonės sukelia esant religingai dogmai.

Ateistas yra paprasčiausiai žmogus. Ateistas gali būti jūsų brolis, sesuo, tėvas, motina, sūnus, duktė, vyras, žmona ar draugas. Ateistas yra žmogus, neturintis tikėjimo jokiais dievais, nesekantis jokios religijos. Ateistas yra paprasčiausiai laisvamanis žmogus, turintis savo nuomonę ir tai nepadaro jo blogesniu, nei kiti žmonės.

Ateistas yra asmuo, kuris mano, kad tikintys, kurie teigia “niekada neabejojantys Dievo egzistavimu” privalėtų pateikti įrodymą jo egzistavimo - ir jo geranoriškumo, atsižvelgiant į nemažėjantį nekaltų žmonių kentėjimą pasaulyje, ką mes regime kiekvieną dieną.

Ateistas yra gana užjaučiantis, kad pajaustų gilumą pasaulinio kentėjimo nominalioje kainoje. Baisu, kad mes visi mirštame ir prarandame viską ką mes mėgstame, bet yra daug baisiau, kad labai daug žmonių kenčia be reikalo tuo metu, kai gyvi. Ir kiek daug šio kentėjimo gali būti tiesiogiai priskirta religijai - religinga neapykanta, religingi karai, religingas klydimas, ir religingas dėmesio nukreipimas. Ateistas, paprasčiausiai prisiliečia prie tikrovės, kas yra gėdingai nepasiekiama tikintiesiems gyvenantiems fantazijų pasaulyje.

Ateistas turi drąsos, kad pripažintų tai, kas yra akivaizdu: Vargingi žmonės praleidžia savo gyvenimus įsivaizduojamo draugo kompanijoje.

Be tikinčiųjų neegzistuotų ir ateistai, nes ateistai tėra tiktai "REAKCIJOS" į tikinčiuosius įrodinėjančius( be jokiu irodimu ) jiems savo Dievus.

Aš, asmeniškai, esu žmogus neturintis tikėjimo jokiais dievais ir nesekantis jokios religijos. Ne aš, asmeniškai, pavadinau save "ateistu". Šią atikėtę ant manęs prilipdė visuomenė. Visuomenė visada lipdo atikėtęs; storas, ryžas, pidaras, patvorinis, violetinis, ateistas ir t.t. Aš neprieštarauju dėl savos atiketės, pripratau. :)
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2014-07-05 14:50

Ateizmas nėra filosofija; tai nėra net požiūris į pasaulį; tai tiesiog yra atsisakymas paneigti tai, kas yra akivaizdu. Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame nežiūrima į tai kas akivaizdu iš principo.

"Ateizmas" yra terminas, kuris neturi net egzistuoti. Ateizmas yra ne daugiau, kaip triukšmas, kurį protingi žmonės sukelia esant religingai dogmai.
Čia įsivėlė klaida. Ateizmas yra filosofinė (tiksliau, religijos filosofijos) sąvoka, kuri talpina savyje ištisą plejadą filosofinių (o ne gamtamokslinių) principų, kurie yra būtent filosofiniai, o ne moksliniai. Tad ateizmas yra filosofija, norime to ar nenorime.
Beje, netgi mokslas turi savas filosofines prielaidas, be kurių jis nebūtų išsivystęs į mokslą. Tad nesuprantu, kuo blogas žodis "filosofija", gerb. Melodetektoriau.

Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame nežiūrima į tai kas akivaizdu iš principo.
Tarp kitko, "akivaizdu" iš kokiai pažinimo sričiai priklausančio principo?
User avatar
melodetektorius
pradedantis
Posts: 162
Joined: 2013-10-14 13:54
Contact:

2014-07-05 16:31

Augustas wrote:
Ateizmas nėra filosofija; tai nėra net požiūris į pasaulį; tai tiesiog yra atsisakymas paneigti tai, kas yra akivaizdu. Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame nežiūrima į tai kas akivaizdu iš principo.

"Ateizmas" yra terminas, kuris neturi net egzistuoti. Ateizmas yra ne daugiau, kaip triukšmas, kurį protingi žmonės sukelia esant religingai dogmai.
Čia įsivėlė klaida. Ateizmas yra filosofinė (tiksliau, religijos filosofijos) sąvoka, kuri talpina savyje ištisą plejadą filosofinių (o ne gamtamokslinių) principų, kurie yra būtent filosofiniai, o ne moksliniai. Tad ateizmas yra filosofija, norime to ar nenorime.
Beje, netgi mokslas turi savas filosofines prielaidas, be kurių jis nebūtų išsivystęs į mokslą. Tad nesuprantu, kuo blogas žodis "filosofija", gerb. Melodetektoriau.


Ateizmas nėra filosofija taip pat kaip ir nėra ideologija: ateizmas neturi nei vieno tikėjimo, jau nekalbant apie sistemą sujungtų tikėjimų ir pats ateizmas neveda nieko į kur nors.

Ateizmas yra tik vieno, tam tikro tikėjimo( dievais ) nebuvimas, tuo tarpu, kai religija yra sudėtingas tradicijų ir tikėjimų tinklas.

Asmens filosofija yra jo "sistema principų" pagal kurią jis orientuojasi praktiniuose reikaluose." Kaip ir ideologija, filosofija susideda iš dviejų pagrindinių elementų: tai turi būti grupė tikėjimų ir tai turi kažkur tai vesti.

Pvz.; gerb. Augustas tikriausiai neturi tikėjimo kaip indusai, kad karvė yra Šv. Gyvūnas. Ar šį( vieną ), Augusto, tikėjimo neturėjimą galime priskirti prie filosofijos?

Žmonės, kurie apibūdina ateizmą kaip; filosofija, ideologija ar kažkas analogiško, bando pavaizduoti ateizmą sudėtingesnį, negu tai iš tikrųjų yra.
:ax:
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2014-07-05 17:20

Augustai, užsirašykite kur nors, nes vėl pamiršite: Ateizmas yra religija/filosofija taip, kaip stalo teniso ne-žaidimas yra sportas.

Dabar padarykim kelis paprastus pratimus, kad giliau nusėstų naujos žinios.
Augustas wrote:Tai paprasčiausiai yra tipinio ateizmą išpažistančio žmogaus charakteristika.
Ateistas išpažįsta ateizmą, kaip stalo teniso ne-žaidėjas _________________________ (daro ką?)
Tipiškas stalo teniso ne-žaidėjas yra _________________________ (trumpai apibūdinkite).
Augustas wrote:Ateizmas yra filosofinė (tiksliau, religijos filosofijos) sąvoka, kuri talpina savyje ištisą plejadą filosofinių (o ne gamtamokslinių) principų, kurie yra būtent filosofiniai, o ne moksliniai.
Ateizmas talpina savyje šiuos filosofinius principus _________________________ (išvardinti kelis pavyzdžius), kaip stalo teniso ne-žaidimas talpina savyje šiuos sporto pratimus _________________________ (išvardinti kelis pavyzdžius).
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2014-07-05 18:21

melodetektorius wrote:
Augustas wrote:
Ateizmas nėra filosofija; tai nėra net požiūris į pasaulį; tai tiesiog yra atsisakymas paneigti tai, kas yra akivaizdu. Deja, mes gyvename pasaulyje, kuriame nežiūrima į tai kas akivaizdu iš principo.

"Ateizmas" yra terminas, kuris neturi net egzistuoti. Ateizmas yra ne daugiau, kaip triukšmas, kurį protingi žmonės sukelia esant religingai dogmai.
Čia įsivėlė klaida. Ateizmas yra filosofinė (tiksliau, religijos filosofijos) sąvoka, kuri talpina savyje ištisą plejadą filosofinių (o ne gamtamokslinių) principų, kurie yra būtent filosofiniai, o ne moksliniai. Tad ateizmas yra filosofija, norime to ar nenorime.
Beje, netgi mokslas turi savas filosofines prielaidas, be kurių jis nebūtų išsivystęs į mokslą. Tad nesuprantu, kuo blogas žodis "filosofija", gerb. Melodetektoriau.

Ateizmas nėra filosofija taip pat kaip ir nėra ideologija: ateizmas neturi nei vieno tikėjimo, jau nekalbant apie sistemą sujungtų tikėjimų ir pats ateizmas neveda nieko į kur nors.

Ateizmas yra tik vieno, tam tikro tikėjimo( dievais ) nebuvimas, tuo tarpu, kai religija yra sudėtingas tradicijų ir tikėjimų tinklas.

Asmens filosofija yra jo "sistema principų" pagal kurią jis orientuojasi praktiniuose reikaluose." Kaip ir ideologija, filosofija susideda iš dviejų pagrindinių elementų: tai turi būti grupė tikėjimų ir tai turi kažkur tai vesti.



Tai tiesa tik tuo atveju, kai turime reikalo su ideologija. Ideologija turi kažkur vesti, kitaip tai jau nebūtų ideologija. Bet čia kalbama apie filosofiją. O filosofinių sistemų gali būti labai ir labai įvairių - tiek religinių (teistinių), tiek ir nereliginių (ateistinių). Tad ateizmas yra grupė filosofinių sistemų, kurias vienija vienas bendras bruožas - dievybių egzistavimo neigimas. Tad ateizmą visai galėtumėm pavadinti filosofine metasistema, t.y. kelių filosofinių sistemų junginiu pagal tam tikrą požymį (t.y. dievybių realaus egzistavimo neigimą).

Pvz.; gerb. Augustas tikriausiai neturi tikėjimo kaip indusai, kad karvė yra Šv. Gyvūnas. Ar šį( vieną ), Augusto, tikėjimo neturėjimą galime priskirti prie filosofijos?


Be jokios abejonės tokio tikėjimo neturėjimas yra filosofija ir tikrai yra Augusto asmeninės filosofinės sistemos sudėtinė dalis. :)

Žmonės, kurie apibūdina ateizmą kaip; filosofija, ideologija ar kažkas analogiško, bando pavaizduoti ateizmą sudėtingesnį, negu tai iš tikrųjų yra. :ax:
Na, jei būsime tikslūs, tai ateizmas nėra ideologija, panašiai kaip ideologija yra marksizmas, socializmas ar liberalizmas. Toks ateizmas tikrai nėra. Bet jei kas nors neigia, kad ateizmas yra filosofinė (meta)sistema, tai man susidaro įspūdis, kad toks žmogus nežino, kas yra filosofija ir ką jinai veikia.

Vilius wrote:Augustai, užsirašykite kur nors, nes vėl pamiršite: Ateizmas yra religija/filosofija taip, kaip stalo teniso ne-žaidimas yra sportas.
Trolinate, Viliau? :D Ateizmas nėra religija, bet yra tam tikra konkreti filosofija, nes apima filosofiniu metodu gautą filosofinę išvadą, kad dievybės realybėje neegzistuoja.
Dabar padarykim kelis paprastus pratimus, kad giliau nusėstų naujos žinios.
Augustas wrote:Tai paprasčiausiai yra tipinio ateizmą išpažistančio žmogaus charakteristika.
Ateistas išpažįsta ateizmą, kaip stalo teniso ne-žaidėjas _________________________ (daro ką?)
Ateistas išpažįsta ateizmą, kaip stalo teniso ne-žaidėjas išpažįsta, kad nenori žaisti stalo teniso.
Tipiškas stalo teniso ne-žaidėjas yra _________________________ (trumpai apibūdinkite).
Tipiškas stalo teniso ne-žaidėjas yra toks žmogus, kuris išpažįsta nepakenčiantis stalo teniso.
Augustas wrote:Ateizmas yra filosofinė (tiksliau, religijos filosofijos) sąvoka, kuri talpina savyje ištisą plejadą filosofinių (o ne gamtamokslinių) principų, kurie yra būtent filosofiniai, o ne moksliniai.
Ateizmas talpina savyje šiuos filosofinius principus _________________________ (išvardinti kelis pavyzdžius), kaip stalo teniso ne-žaidimas talpina savyje šiuos sporto pratimus _________________________ (išvardinti kelis pavyzdžius).
Ateizmas talpina savyje šiuos filosofinius principus - dievybių nebuvimą, aklą likimą, nominalizmą/konceptualizmą, kaip stalo teniso ne-žaidimas talpina savyje, pvz., šiuos pratimus: gulėjimą ant sofos, fechtavimąsį špaga, karatė smūgius, (toliau pratęskite pats)... :)
Last edited by Augustas on 2014-07-05 18:51, edited 1 time in total.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2014-07-05 19:02

Augustas wrote:Ateizmas nėra religija, bet yra tam tikra konkreti filosofija, nes apima filosofiniu metodu gautą filosofinę išvadą, kad dievybės realybėje neegzistuoja
Tai tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dievybė gali egzistuoti. Kitaip tariant, jei įrodymai rodytų, jog dievybė yra, o žmogus pasirinktų ja netikėti - tai būtų filosofinė pozicija. Mano atveju, aš nematau pagrindo kelti prielaidą, jog dievas egzistuoja, todėl tai nėra filosofinė pozicija. Tai jos nebuvimas. Jei manai kitaip, tada galime pamėginti dar labiau idiot-proof mintinį eksperimentą, nes akivaizdu, kad Viliaus pavyzdys buvo per sudėtingas. Įsivaizduok, kad po tavo lova gyvena nematomas drakonas, aš į jį tikiu. Tu - ne. Tavo netikėjimas rožiniu drakonu po tavo lova - filosofinė pozicija. Lygiai kaip mano ateizmas.

Lenkų kunigėlio straipsnis ne ką daugiau kaip debilizmas ir joks nors kiek sveikai mąstantis žmogus jo nepriimtų už gryną pinigą, jis tikrai yra skirtas vidiniams religinių fanatikų ratams, kad jie turėtų apie ką fantazuoti ir pykti. Todėl straipsnis pats iš savęs nevertas komentavimo apart savaime suprantamo pasakymo, kad tas tekstas yra idiotiškas.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2014-07-05 19:14

Augustas wrote:Ateizmas nėra religija, bet yra tam tikra konkreti filosofija, nes apima filosofiniu metodu gautą filosofinę išvadą, kad dievybės realybėje neegzistuoja.
O stalo teniso nežaidimas yra sportas, paremtas kamuoliuko nemušinėjimu ant stalo?
Augustas wrote:Ateistas išpažįsta ateizmą, kaip stalo teniso ne-žaidėjas išpažįsta, kad nenori žaisti stalo teniso.
...
Tipiškas stalo teniso ne-žaidėjas yra toks žmogus, kuris išpažįsta nepakenčiantis stalo teniso.
Nemanau, kad daug teniso nežaidėjų aktyviai nenori žaisti, ir jie tikrai nebūtinai jaučia neapykantą šiam sportui. Vieni tiesiog per daug užsiėmę, kiti negali žaisti dėl ligos, ar kokios negalios, treti pasirinko kitas sporto šakas. Dar kažkas, gal užaugo aplinkoje, kur tiesiog nepriimta žaisti šį žaidimą. O patys uoliausi stalo teniso nežaidėjai yra žmonės, kurie iš viso nežino, kad toks žaidimas egzistuoja. Kaip matote, stalo teniso žmonės gali nežaisti dėl daugybės priežasčių. Ir tų priežasčių yra tiek daug, kad kažkaip apibendrinti tipišką stalo teniso nežaidėją galima nebent žodžiais "nežaidžia stalo teniso". Tačiau tai jau būtų tautologija, ar ne?
Augustas wrote:Ateizmas talpina savyje šiuos filosofinius principus - dievybių nebuvimą, aklą likimą, nominalizmą/konceptualizmą, kaip stalo teniso ne-žaidimas talpina savyje, pvz., šiuos pratimus: gulėjimą ant sofos, fechtavimąsį špaga, karatė smūgius, (toliau pratęskite pats)...
Na va, jau beveik supratote. Kitaip sakant, stalo teniso nežaidimas apima praktiškai visas žmonių veiklas, išskyrus.. na taip stalo teniso žaidimą. Jums namų darbams palieku pratęsti šią analogiją ateizmui.
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2014-07-05 19:47

D3monas wrote:
Augustas wrote:Ateizmas nėra religija, bet yra tam tikra konkreti filosofija, nes apima filosofiniu metodu gautą filosofinę išvadą, kad dievybės realybėje neegzistuoja
Tai tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dievybė gali egzistuoti. Kitaip tariant, jei įrodymai rodytų, jog dievybė yra, o žmogus pasirinktų ja netikėti - tai būtų filosofinė pozicija. Mano atveju, aš nematau pagrindo kelti prielaidą, jog dievas egzistuoja, todėl tai nėra filosofinė pozicija. Tai jos nebuvimas. Jei manai kitaip, tada galime pamėginti dar labiau idiot-proof mintinį eksperimentą, nes akivaizdu, kad Viliaus pavyzdys buvo per sudėtingas. Įsivaizduok, kad po tavo lova gyvena nematomas drakonas, aš į jį tikiu. Tu - ne. Tavo netikėjimas rožiniu drakonu po tavo lova - filosofinė pozicija. Lygiai kaip mano ateizmas.
Tai gerai, D3mone. :thumbsup: Bet tai, ką Tamsta parašė aukščiau, ir yra pati tikriausia filosofija. Pažiūrėkim, kiek filosofinių teiginių Tamsta parašė arba kokiom filosofinėm prielaidom Tamsta vadovavosi, rašydamas kai kuriuos teiginius.
Pvz.: 1-as teiginys "Tai tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dievybė gali egzistuoti." numato prielaidą, kad viskam, kas gali egzistuoti realybėje, turi būti tam tikras pagrindas ir tas pagrindas turi būti prieinamas žmogaus pažinimui. Ši prielaida nėra mokslinė, bet filosofinė. Tad šis Jūsų teiginys yra grynai filosofinis, tiksliau, filosofinės epistemologijos principas (beje, aš jį irgi pripažįstu ir stengiuosi juo vadovautis praktiniame gyvenime).
2-as teiginys "Mano atveju, aš nematau pagrindo kelti prielaidą, jog dievas egzistuoja, todėl tai nėra filosofinė pozicija. Tai jos nebuvimas." irgi yra filosofinis. Jis numato tokią (filosofinę) prielaidą: Viskas, kam konkretus žmogus nemato pagrindo kelti prielaidos, jog jis egzistuoja, nėra filosofija.
3-as teiginys "Įsivaizduok, kad po tavo lova gyvena nematomas drakonas, aš į jį tikiu. Tu - ne. Tavo netikėjimas rožiniu drakonu po tavo lova - filosofinė pozicija. Lygiai kaip mano ateizmas." numato prielaidą, kad filosofinei pozicijai būtinas pasirinkimas, o jei tokio pasirinkimo nėra, tai nėra ir filosofinės pozicijos. Čia iškyla tokie (filosofiniai) klausimai: 1) Ar tikrai filosofinei pozicijai būtinas pasirinkimas? 2) O gal mano filosofinę sistemą, kuria dabar vadovaujuosi, suformavo ir primetė, pvz., tėvai?


P.S.
Lenkų kunigėlio straipsnis ne ką daugiau kaip debilizmas ir joks nors kiek sveikai mąstantis žmogus jo nepriimtų už gryną pinigą, jis tikrai yra skirtas vidiniams religinių fanatikų ratams, kad jie turėtų apie ką fantazuoti ir pykti. Todėl straipsnis pats iš savęs nevertas komentavimo apart savaime suprantamo pasakymo, kad tas tekstas yra idiotiškas.
Šiaip sutinku su šiuo pasakymu. Tad diskusija straipsnio klausimu baigta? :ax:

P.P.S.
Vilius wrote:
Augustas wrote:Ateizmas nėra religija, bet yra tam tikra konkreti filosofija, nes apima filosofiniu metodu gautą filosofinę išvadą, kad dievybės realybėje neegzistuoja.
O stalo teniso nežaidimas yra sportas, paremtas kamuoliuko nemušinėjimu ant stalo?
Augustas wrote:Ateistas išpažįsta ateizmą, kaip stalo teniso ne-žaidėjas išpažįsta, kad nenori žaisti stalo teniso.
...
Tipiškas stalo teniso ne-žaidėjas yra toks žmogus, kuris išpažįsta nepakenčiantis stalo teniso.
Nemanau, kad daug teniso nežaidėjų aktyviai nenori žaisti, ir jie tikrai nebūtinai jaučia neapykantą šiam sportui. Vieni tiesiog per daug užsiėmę, kiti negali žaisti dėl ligos, ar kokios negalios, treti pasirinko kitas sporto šakas. Dar kažkas, gal užaugo aplinkoje, kur tiesiog nepriimta žaisti šį žaidimą. O patys uoliausi stalo teniso nežaidėjai yra žmonės, kurie iš viso nežino, kad toks žaidimas egzistuoja. Kaip matote, stalo teniso žmonės gali nežaisti dėl daugybės priežasčių. Ir tų priežasčių yra tiek daug, kad kažkaip apibendrinti tipišką stalo teniso nežaidėją galima nebent žodžiais "nežaidžia stalo teniso". Tačiau tai jau būtų tautologija, ar ne?
:thumbsup: Tiktai, matote, filosofijai tai negalioja. Dar daugiau. Yra netgi tokių teorijų, kurios neigia, kad egzistuoja pati filosofija kaip tokia. Ir jos (tos teorijos) irgi yra filosofinės. Kitaip tariant, nuo filosofijos nepabėgsi, nes pats bandymas pabėgti nuo filosofijos jau yra tam tikra filosofija. Tad...
Augustas wrote:Ateizmas talpina savyje šiuos filosofinius principus - dievybių nebuvimą, aklą likimą, nominalizmą/konceptualizmą, kaip stalo teniso ne-žaidimas talpina savyje, pvz., šiuos pratimus: gulėjimą ant sofos, fechtavimąsį špaga, karatė smūgius, (toliau pratęskite pats)...
Na va, jau beveik supratote. Kitaip sakant, stalo teniso nežaidimas apima praktiškai visas žmonių veiklas, išskyrus.. na taip stalo teniso žaidimą. Jums namų darbams palieku pratęsti šią analogiją ateizmui.
Tačiau žmogus, deja, negali neužsiimti kokia nors veika, kaip negali neužimti ir kokios nors (tegu ir labai prieštaringos) filosofinės pozicijos. Jei ne stalo tenisas, tada kita veika, išskyrus stalo tenisą. Panašiai yra ir su ateizmu. Jei ateizmas yra nereliginė filosofija, tada tai yra visokia kitokia filosofija, išskyrus religinę. Deja...
Last edited by Augustas on 2014-07-05 20:16, edited 1 time in total.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2014-07-06 05:42

Augustas wrote:tai, ką Tamsta parašė aukščiau, ir yra pati tikriausia filosofija
Pagal tavo apibrėžimą, absoliučiai viskas yra filosofinė pozicija. Todėl terminas tampa beprasmis. Priminčiau, jog idiotiška ką nors apibūdinti pagal tai, kuo kas nors nėra, tačiau tau tai pasirodys filosofine pozicija.

Gali steigti netikinčiųjų rožiniu drakonu bažnyčią, nes esi tikras šios filosofijos išpažinėjas. Sveikinu. Taip pat žavi tavo filosofinė pozicija nešokinėti ant vienos kojos dainuojant choralus, apsirengus mėlynu lietpalčiu.
User avatar
Vilius
emeritas
Posts: 4077
Joined: 2004-04-19 12:28
Location: Bruxelles

2014-07-06 06:11

Augustas wrote:Jei ateizmas yra nereliginė filosofija, tada tai yra visokia kitokia filosofija, išskyrus religinę.
O stalo teniso nežaidimas yra visoks kitoks sportas, išskyrus kamuoliuko mušinėjimą ant stalo? Ah, well.
Augustas
senbuvis
Posts: 1909
Joined: 2012-05-03 18:44

2014-07-06 15:07

D3monas wrote:
Augustas wrote:tai, ką Tamsta parašė aukščiau, ir yra pati tikriausia filosofija
Pagal tavo apibrėžimą, absoliučiai viskas yra filosofinė pozicija. Todėl terminas tampa beprasmis. Priminčiau, jog idiotiška ką nors apibūdinti pagal tai, kuo kas nors nėra, tačiau tau tai pasirodys filosofine pozicija.
Na, ne viskas yra filosofinė pozicija, bet viskas turi filosofines prielaidas. Ateizmas yra ne gamtamokslis, bet filosofija.
Gali steigti netikinčiųjų rožiniu drakonu bažnyčią, nes esi tikras šios filosofijos išpažinėjas. Sveikinu. Taip pat žavi tavo filosofinė pozicija nešokinėti ant vienos kojos dainuojant choralus, apsirengus mėlynu lietpalčiu.
Tai aš tikiu rožiniais drakonais. Kodėl turėčiau steigti netikinčiųjų rožiniais drakonais bažnyčią, jeigu jais tikiu? :mrgreen: O ateistinių organizacijų (t.y. savotiškų netikinčiųjų "bažnyčių") pasaulyje ir Lietuvoje yra pilna. Va bent kelios iš jų:

https://lt-lt.facebook.com/Asociacija.L ... 3918369942

http://www.skeptikudraugija.lt/

http://www.secularism.org.uk/

Lietuvos laisvamanių iniciatyvinė grupė:

http://anarchija.lt/biblioteka/58-juodr ... manifestas
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2014-07-06 16:06

Augustas wrote:Tai aš tikiu rožiniais drakonais. Kodėl turėčiau steigti netikinčiųjų rožiniais drakonais bažnyčią, jeigu jais tikiu?
Su kuo tave ir sveikinu.
Image
User avatar
melodetektorius
pradedantis
Posts: 162
Joined: 2013-10-14 13:54
Contact:

2014-07-06 16:14

Filosofija yra tiesos paieška, bandant atsakyti į klausimus nukreiptus į kokį nors objektą( pvz.; dievybės, būtis ir t.t. ), į kuriuos joks mokslas savo metodais atsakyti negali. Jeigu į filosofo iškeltus klausimus gali būti pateiktas stebėjimu ir eksperimentu patvirtintas atsakymas, tai tokios žinios arba iš pradžių neturėjo, arba neteko filosofijos statuso.

Mokslininkas niekada nekelia klausimo, jeigu į jį negalima pateikti atsakymo empirinės patirties būdu. Tokio klausimo pavyzdys gali būti klausimas, ar pasaulis yra amžinas ir begalinis? Mokslui tai beviltiškas klausimas, nes eksperimentu patikrinto atsakymo rasti neįmanoma. Mokslininkai tai žino, todėl tokio klausimo ir nekelia. Tuo tarpu filosofija klausimą gali kelti įvairiai. Svarbu tik, kad jis būtų žmogui prasmingas.

Filosofiniai teiginiai yra nedaugiau, nei teisybė. Matykite skirtumą: Tiesa nuo teisybės skiriasi tuo, kad teisybių yra daug.

Ateizmas nėra filosofija. Žmonės tiki įvairiais dalykais.
Ateizmas yra tik vieno, tam tikro tikėjimo( dievais ) nebuvimas.
Ateizmas nefilosofuoja. Ateizmas neturi objekto, todėl neiškila joks klausimas.
Jeigu ateistas filosofuotų: egzistuoja Dievas ar neegzistuoja Dievas?, tai jis nebūtų ateistas, o greičiau koks nors agnostikas ar dar kas nors :ax:

Pvz.; Augustas neturi tikėjimo, kad Kalėdų senelis egzistuoja, jis žino, kad Kalėdų senelis tėra tik aktorius( personažas ). Jis nesako, - aš netikiu, jis sako, - aš žinau( jis remiasi patirtimi, logika, faktais ). Jam nekyla klausimas dėl to, jis nefilosofuoja.

Tuo tarpu jo penkerių metų sūnėnas tiki, kad Kalėdų senelis egzistuoja, jam tai yra tikra, taip pat jis tiki, kad gyvūnai tarpusavyje kalba, kad po grindimis, kartu su pelėmis gyvena nykštukai, kad naktimis, tamsoje, po jo lova gyvena baubas.
Post Reply