Vilius wrote:Augustas wrote:Aš ir esu kritiškas iki galo.
Ne, nesi. Gi parodžiau du pavyzdžius, kur tavo kritiška mintis staiga nutrūksta, vos tik pabandai kvestionuoti kažką, matyt, tau labai svarbaus ar jautraus.
Aš galėčiau Tau parodyti net tą patį Tavo teiginį, kur Tu bijai net pagalvoti, kad
galėtų egzistuoti Dievas, jau nekalbant apie tai, kad galėtum pagalvoti, ar egzistuoja Dievas.
Augustas wrote:Aš esu toks kritiškas, kad kritiškai žiūriu net į savo paties kritiškumą.
Tu esi gana kritiškas pagal tikinčių žmonių standartus. Bet pagal skeptikų forumo standartus tai maždaug 16% nuo pageidautino skep-lygio.
Žinoma, aš pasitikiu žmogaus protu ir tuo mano filosofija skiriasi nuo aklai buko skepticizmo, kuris vyrauja šiame forume. Tad visiškai sutikčiau ir su mažesniu nei 16 proc. įvertinimu. O 16 proc. nuo aklai buko skepticizmo - tai čia labai ir labai geras įvertinimas, Viliau.
Ačiū.
Augustas wrote:Visiškai teisingai, Viliau.
Būtent tai ir noriu pasakyti.
(Jau klausiau šito tavęs daug kartų, ir niekad negavau adekvataus atsakymo.. ech, matyt ne veltui sakoma, kad viltis miršta paskutinė)
Tai kur egzistuoja tas loginis sąryšis? Ir iš kur man žinoti, kad egzistuoja tikrai ten?
Loginis sąryšis egzistuoja tarp objektyviai teisingos prielaidos ir objektyviai teisingos išvados, kuri yra išvesta iš tos teisingos prielaidos.
Ten tas loginis sąryšis ir yra.
O kaip patikrinti, ar tas loginis sąryšis tikrai yra ten? Tai paimk objektyviai teisingą teiginį, išvesk iš jo teisingą išvadą, o po to patikrink, ar Tavo samprotavimai, kuriais Tu padarei tą teisingą išvadą, atitiko matematinės logikos taisykles, ar ne. Jei atitiko, vadinasi, loginis sąryšis tikrai yra tarp tos teisingos prielaidos ir tos teisingos išvados.
Augustas wrote:Tas sąryšis yra realus, nes jis yra ne vien tik neuronų produktas. Jei tai tik būtų vien neuronų produktas (be jokio atitikmens realybėje), neuronai tokio produkto tikriausiai negamintų, o gamintų kokį nors kitą produktą, kuris labiau atitiktų realybę.
Smegenys atlieka tą loginio sąryšio triuką, nes kažkuriuo evoliucijos etapu pastebėjo, kad jis padeda sėkmingiau atlikti kai kuriuos veiksmus realybėje. Tačiau pati logika dėl to neišlenda lauk - ji taip ir lieka mąstančiojo galvoje.
O ar mėginai kada nors pamąstyti, dėl kokių priežasčių tie veiksmai realybėje, žmogaus galvos smegenims atlikus tą loginio sąryšio triuką, pasidarė sėkmingesni?
Augustas wrote:Ne, neapsigalvojau.
Bet gi sakei.. ai tiek to. Kai apsispręsi, ar tiki, kad
netnes matytas angelas buvo tikras, duok žinoti
50 proc. tikiu, 50 proc. netikiu, kad gerb. Netnes matytas angelas buvo tikras. Galiu pasakyti ir taip, kad įvykio, jog gerb. Netnes matė angelą, tikimybė yra 50 proc. Ar toks atsakymas į Tavo klausimą, ar tikiu gerb. Netnes, Tau būtų aiškesnis?
Augustas wrote:Tik dėl religinių ritualų Tu klysti. Religiniai ritualai yra atsakas į patirtį, bet ne atvirkščiai.
Tai kodėl religinės patirtys dažniausiai vyksta religinių ritualų metu, o ne priešingai?
Išduosiu Tau paslaptį, kurios Tu tikriausiai dar nežinojai: nuoširdžiai tikinčiam krikščionybe (kaip yra kitose religijose, nežinau) žmogui visa jo kasdieninė veikla yra religiniai ritualai. Tai reiškia, kad kiekvienas, net pats kasdieniškiausias darbas ar veiksmas tikinčiam krikščioniui yra religinis ritualas. Pvz., aš rašau dabar į šį forumą ir tuo pačiu rašymo veiksmu atlieku religinį ritualą. Ir Tu, ir Sejanus, ir kiti šio forumo dalyviai, rašydami į šį forumą, irgi atlieka religinius ritualus.
Tad ką reiškia Tavo klausimas šiame kontekste, kai viskas kasdienybėje galiausiai yra religiniai ritualai?
Augustas wrote:Religinių ritualų atlikimas patirties "negamina", nesukuria. Jei, pvz., Tu dabar pradėtum kokį nors ritualą atlikinėti, pvz., atsiklaupti, sudėti rankas maldai ar atsiklaupęs kažką iš močiutės (jei Tavo močiutė buvo tikinti) maldyno paskaitinėti, Tau tikrai nieko religiško nesigautų patirti.
Matyt, neužtenka vien ritualo - reikia dar ir kad smegenys būtų praplautos religinėmis idėjomis, ar tarkim, kad žmogus būtų kokioje keistoje sąmonės būsenoje. Gi žmonės kaip taisyklė angelų nepamato tiesiog eilinę dieną važiuodami autobusu į darbą, ar ne?
Dažniausiai nebūtina būti kokioje nors keistoje sąmonės būsenoje, kad pamatytum kokį nors angelą. Užtenka kasdienybės.
Čia tikriausiai jau analogiją su haliucinacijom bandai padaryti. Kad "matytum" haliucinacijas, reikia perkeisti sąmonę, o kad matytum, tiksliau sakant, patirtum angelą (arba Dievą), to sąmonės perkeitimo visai nereikia.
Augustas wrote:Čia aš bandau pažvelgti į abi puses, kitaip tariant, mėginu įvairiapusiškai pažiūrėti į reiškinį, kurį aprašė gerb. Netnes.
Na taip, savaime nėra blogai bandyti sugalvoti argumentus už abi puses. Visgi, aš lieku prie savo psichoanalitinės išvados, kad "kitos pusės" argumentų pagalba tu tiesiog bandai nutraukti savo paties kritinę mintį, kad ji netyčia nepaliestų kažkokio tau jautraus klausimo.
(Dėdė Froidas manimi didžiuotųsi
)
Ne tik Froidas Tavimi didžiuojasi. Aš irgi Tavimi didžiuojuosi.
O ateizmo aš nebijau.
Tiesiog nėra ten (t.y., ateizme) ką man veikti.
Augustas wrote:1. Taip, asmeniškai aš nesu atlikęs tokio stebėjimo su fMRT. Aš tik esu skaitęs apie tai.
Ok. Tada prašau šaltinio, kuriame aprašytas atvejis, kur žmogus matė angelą, tačiau smegenyse nesimatė jokių pokyčių.
Užmiršau. Sorry.
Reikės profesorės Danutės Gailienės paklausti, nes būtent jos rekomendacija tą knygą skaičiau.
Augustas wrote:[..]santykio tarp Tavęs ir, pvz., mūsų Sejanaus irgi nesimato ir nesimatys per jokį mikroskopą, teleskopą, smegenoskopą ar dalelių greitintuvą.
Kodėl ne? Smegenoskopas tikrai rodytų kažkokius pokyčius, kai mes su Gerbiamu Kolega apsikeičiame konstruktyviomis pastabomis
Smegenoskopas?
Pakliuvai į savo paties spąstus, nes smegenoskopas parodytų vien tik tai, ką veikia jūsų abiejų smegenys.
O gal tie pokyčiai buvo sukelti ne apsikeitimo konstruktyviomis pastabomis dėka, bet dėl (tariamo) bendravimo su angelais?