Ateizmo judėjimas išsikvėpė, bet gal ir gerai

[Svetimas]

Čia Inherent Vice per daug skaitei/žiūrėjai/rūkei, ar mėgini šaipytis ką aš vadinu tam tikras nereligines organizacijas kultais?

Nei tai, nei tai.

[Svetimas]

Nes teologija operuoja religinėmis dogmomis, kurios tikintiems Dievu yra dieviškos kilmės teiginiai apie religinius dalykus. Tuo tarpu ateistinių pažiūrų žmogus Dievu netiki, todėl jam religinės dogmos tėra žmogaus proto išrasti teiginiai. O žmogaus proto išrasti teiginiai yra filosofija, ne teologija. Todėl ir teologijos studijos jiems virsta ne dieviškos kilmės teiginių (aka religinės dogmos) studijomis, bet religijos filosofijos studijomis.

O tai yra kažkokie būdai, kaip atskirti ar nustatyti, kurie teiginiai apie religinius dalykus yra dieviškos kilmės, o kur tik žmogaus proto sugalvotos interpretacijos? Ar galima tuos "dieviškos kilmės teiginius" kaip nors patikrinti (empiriškai ar pan.)?

Istorija rodo, kad įvairios krikščionybės atšakos gan rimtai pjovėsi tarpusavyje dėl įvairių teologinių dalykų (taigi net ir dėl "dieviškos kilmės teiginių"). Jeigu tie teiginiai būtų didžia dalimi laikomi iš esmės žmogaus sugalvotais teiginiais apie su dievu ir pan. susijusius dalykus ir nebūtų į juos žiūrima kaip į tam tikram kvestionavimui sunkiai pasiduodantį dalyką, tai gal ir tarpusavio pjautynių tarp religinių atšakų mažiau būtų buvę?

Ir gal ateistinių pažiūrų žmogus, atėjęs iš šalies su visiškai kitokiu požiūriu ir dalykų matymu, gali pasiūlyti kokių nors rimtų revoliucingų įžvalgų toje pačioje teologijoje? Kaip manai?

[Augustas]

Nes teologija operuoja religinėmis dogmomis, kurios tikintiems Dievu yra dieviškos kilmės teiginiai apie religinius dalykus. Tuo tarpu ateistinių pažiūrų žmogus Dievu netiki, todėl jam religinės dogmos tėra žmogaus proto išrasti teiginiai. O žmogaus proto išrasti teiginiai yra filosofija, ne teologija. Todėl ir teologijos studijos jiems virsta ne dieviškos kilmės teiginių (aka religinės dogmos) studijomis, bet religijos filosofijos studijomis.

O tai yra kažkokie būdai, kaip atskirti ar nustatyti, kurie teiginiai apie religinius dalykus yra dieviškos kilmės, o kur tik žmogaus proto sugalvotos interpretacijos? Ar galima tuos "dieviškos kilmės teiginius" kaip nors patikrinti (empiriškai ar pan.)?

Tai nustatyti galima. Vienas iš Bažnyčios šiam pasaulyje uždavinių ir yra atskirti, kur dieviški dalykai, o kur žmogaus sugalvoti dalykai. Kaip Bažnyčia atskiria? Vienas iš būdų yra pamėginti visaip/visais įmanomais būdais kritikuoti tuos dalykus (tie dalykai, kurie atlaiko tokią kritiką, jau gali būti laikomi kandidatais į dieviškus). Dar vienas būdas yra laikas. Dalykas neturi būti praeinantis, t.y., toks dalykas turi duoti ilgalaikę naudą.
Ir netgi empiriškai tai (religines dogmas) kiekvienas iš mūsų patikrins.

Istorija rodo, kad įvairios krikščionybės atšakos gan rimtai pjovėsi tarpusavyje dėl įvairių teologinių dalykų (taigi net ir dėl "dieviškos kilmės teiginių"). Jeigu tie teiginiai būtų didžia dalimi laikomi iš esmės žmogaus sugalvotais teiginiais apie su dievu ir pan. susijusius dalykus ir nebūtų į juos žiūrima kaip į tam tikram kvestionavimui sunkiai pasiduodantį dalyką, tai gal ir tarpusavio pjautynių tarp religinių atšakų mažiau būtų buvę?

Čia, sakyčiau, žinių apie RKB ir kitas krikščionybės atšakas trūkumas reiškiasi. Religinių dogmų (jau nekalbant apie dogmines hipotezes, t.y. teiginius, kurie dar nėra paskelbti dogmomis, bet pretenduoja tapti dogmomis) kvestionavimas RKB viduje visada buvo, yra ir ateityje irgi bus galimas. Aršūs teologiniai ginčai verda ne tik tarp skirtingų krikščionybės atšakų, bet ir RKB viduje tarp tikrai ortodoksinių teologinių mokyklų, pvz., kad ir tų pačių gėjų, kurie nori tapti katalikais, klausimu. Čia tiktai iš išorės žiūrint, dažnai atrodo, kad viskas RKB yra vieninga, viena ir pan. O iš tikrųjų tai ten verda tokie ginčai, kad mūsiškės diskusijos šiame forume atrodo lyg blankus šešėlis tų didžiųjų teologinių diskusijų, kurios vyksta RKB viduje, fone.

Ir gal ateistinių pažiūrų žmogus, atėjęs iš šalies su visiškai kitokiu požiūriu ir dalykų matymu, gali pasiūlyti kokių nors rimtų revoliucingų įžvalgų toje pačioje teologijoje? Kaip manai?

Žmogus iš šalies nieko naujo nepasiūlys, nes iš esmės viskas jau buvo iškvestionuota ir ne vieną kartą. Juk buvo susidūrimų ir su Islamu, ir su Budos mokymu, ir su pozityvistais, ir su marksistais, ir su scientistais (nepainioti su R.Habardo scientologija)... Čia jau nekalbant apie erezijas ir ginčus tarp ortodoksinių katalikų teologijos mokyklų.

[Svetimas]

O tai yra kažkokie būdai, kaip atskirti ar nustatyti, kurie teiginiai apie religinius dalykus yra dieviškos kilmės, o kur tik žmogaus proto sugalvotos interpretacijos? Ar galima tuos "dieviškos kilmės teiginius" kaip nors patikrinti (empiriškai ar pan.)?

Tai nustatyti galima. Vienas iš Bažnyčios šiam pasaulyje uždavinių ir yra atskirti, kur dieviški dalykai, o kur žmogaus sugalvoti dalykai. Kaip Bažnyčia atskiria? Vienas iš būdų yra pamėginti visaip/visais įmanomais būdais kritikuoti tuos dalykus (tie dalykai, kurie atlaiko tokią kritiką, jau gali būti laikomi kandidatais į dieviškus). Dar vienas būdas yra laikas. Dalykas neturi būti praeinantis, t.y., toks dalykas turi duoti ilgalaikę naudą.
Ir netgi empiriškai tai (religines dogmas) kiekvienas iš mūsų patikrins.

Ar gali, prašau, pateikti bent penkis teiginius, kuriuos, anot tavęs, Bažnyčia iškyrė kaip "dieviškos kilmės teiginius"?

[Augustas]

Tai nustatyti galima. Vienas iš Bažnyčios šiam pasaulyje uždavinių ir yra atskirti, kur dieviški dalykai, o kur žmogaus sugalvoti dalykai. Kaip Bažnyčia atskiria? Vienas iš būdų yra pamėginti visaip/visais įmanomais būdais kritikuoti tuos dalykus (tie dalykai, kurie atlaiko tokią kritiką, jau gali būti laikomi kandidatais į dieviškus). Dar vienas būdas yra laikas. Dalykas neturi būti praeinantis, t.y., toks dalykas turi duoti ilgalaikę naudą.
Ir netgi empiriškai tai (religines dogmas) kiekvienas iš mūsų patikrins.

Ar gali, prašau, pateikti bent penkis teiginius, kuriuos, anot tavęs, Bažnyčia iškyrė kaip "dieviškos kilmės teiginius"?

Prašau:

https://katekizmas.lt/kbk/credo

[Svetimas]

Prašau:

https://katekizmas.lt/kbk/credo

Negi po gilių teologijos studijų tau sunku savarankiškai surašyti bent 5-is paprastiems žmonėms suprantamus ir tavo galva įdomius ir aktualius "dieviškos kilmės teiginius"? Nesitiki.

[Lionginas]

Religinių dogmų (...) kvestionavimas RKB viduje visada buvo, yra ir ateityje irgi bus galimas. Aršūs teologiniai ginčai verda ne tik tarp skirtingų krikščionybės atšakų, bet ir RKB viduje tarp tikrai ortodoksinių teologinių mokyklų, pvz., kad ir tų pačių gėjų, kurie nori tapti katalikais, klausimu. Čia tiktai iš išorės žiūrint, dažnai atrodo, kad viskas RKB yra vieninga, viena ir pan. O iš tikrųjų tai ten verda tokie ginčai, kad mūsiškės diskusijos šiame forume atrodo lyg blankus šešėlis tų didžiųjų teologinių diskusijų, kurios vyksta RKB viduje, fone.

Senais laikais tai RKB išvis tokie aršūs ginčai buvo, kad net visa inkvizicijos institucija buvo sukurta kad persekioti ir teisti nesutinkančius su oficialiu mokymu. Mūsiškės aršios diskusijos tikrai tik blankus šešėlis palyginti su tų "diskusijų" aršumu

[Augustas]

Religinių dogmų (...) kvestionavimas RKB viduje visada buvo, yra ir ateityje irgi bus galimas. Aršūs teologiniai ginčai verda ne tik tarp skirtingų krikščionybės atšakų, bet ir RKB viduje tarp tikrai ortodoksinių teologinių mokyklų, pvz., kad ir tų pačių gėjų, kurie nori tapti katalikais, klausimu. Čia tiktai iš išorės žiūrint, dažnai atrodo, kad viskas RKB yra vieninga, viena ir pan. O iš tikrųjų tai ten verda tokie ginčai, kad mūsiškės diskusijos šiame forume atrodo lyg blankus šešėlis tų didžiųjų teologinių diskusijų, kurios vyksta RKB viduje, fone.

Senais laikais tai RKB išvis tokie aršūs ginčai buvo, kad net visa inkvizicijos institucija buvo sukurta kad persekioti ir teisti nesutinkančius su oficialiu mokymu. Mūsiškės aršios diskusijos tikrai tik blankus šešėlis palyginti su tų "diskusijų" aršumu

Ne, Inkvizicija buvo sukurta ne tam, kad persekiotų nesutinkančius su oficialiu mokymu, o tam, kad būtų galima tiksliau išsiaiškinti, kas yra kas. Persekiojimas prasidėjo dar gerokai prieš Inkvizicijos įkūrimą. Deja, vėliau tas aiškinimosi, kas yra kas, procesas prisidėjo prie persekiojimo, nors jo pradinė idėja buvo stabdyti persekiojimą.

[Augustas]

Prašau:

https://katekizmas.lt/kbk/credo

Negi po gilių teologijos studijų tau sunku savarankiškai surašyti bent 5-is paprastiems žmonėms suprantamus ir tavo galva įdomius ir aktualius "dieviškos kilmės teiginius"? Nesitiki.

Taigi aš visą tuziną tokių teiginių pateikiau. Bet jei nori, tai išskirsiu penkis ir sunumeruosiu:

1) Dievas yra vienas visagalis viso kito, išskyrus blogį, Kūrėjas.
2) Dievas yra trijuose Asmenyse.
3) Antrasis Asmuo tapo tikru istoriniu žmogumi, kartu likdamas ir tikru Dievu.
4) Tas antrasis Asmuo, kuris tapo tikru istoriniu žmogumi, atpirko visus kitus žmones iš Pragaro.
5) Tas antrasis Asmuo atsiuntė žmonėms trečiąjį Asmenį, kad tas trečiasis Asmuo palydėtų tuos žmones, kurie to norės, į Dangų.

Va, tokie penki dieviškos kilmės teiginiai, kurie man labiausiai patinka. Ar suformulavau juos taip, kad suprastų paprasti žmonės, nežinau. Tai Tu ir pasakyk, ar Tau suprantami mano suformuluoti teiginiai, ar nelabai suprantami.

[Lionginas]

Ne, Inkvizicija buvo sukurta ne tam, kad persekiotų nesutinkančius su oficialiu mokymu, o tam, kad būtų galima tiksliau išsiaiškinti, kas yra kas.

Na taip, atvykdavo inkvizitoriai į kaimą ir pareikalaudavo, kad visi eretikai prisipažintų. Kas prisipažindavo, gaudavo kokią piligriminę kelionę kaip bausmę ar rykščių. Kas neprisipažindavo, gaudavo "teismą" ir kur kas rimtesnę nuobaudą. Arba, jei trumpiau, atvykdavo inkvizitoriai į kaimą ir "aiškindavosi kas yra kas" Na kaip tituškos Baltarusijoje

Persekiojimas prasidėjo dar gerokai prieš Inkvizicijos įkūrimą.

Persekiojimas be abejo buvo ir prieš inkviziciją. Vėliau tie persekiotojai buvo suburti į bendrą organizuotą struktūrą, kuri pavadinta šventąja inkvizicija.

[Lionginas]

2) Dievas yra trijuose Asmenyse.

Sabelijus mėgino diskutuoti šiuo klausimu ir buvo ekskomunikuotas.

Va čia tai aukščiausio lygio diskutavimo kultūra. Neatitinki partijos linijos - ir banas Bet jo, diskusijos leidžiamos apie viską

[Augustas]

2) Dievas yra trijuose Asmenyse.

Sabelijus mėgino diskutuoti šiuo klausimu ir buvo ekskomunikuotas.

Nes ginčą pralaimėjo ir nesutiko su pralaimėjimu.

Va čia tai aukščiausio lygio diskutavimo kultūra. Neatitinki partijos linijos - ir banas

Diskutavimo kultūra čia ne prie ko.

Bet jo, diskusijos leidžiamos apie viską

Taip, diskusijos leidžiamos apie viską.

[Lionginas]

Nes ginčą pralaimėjo ir nesutiko su pralaimėjimu.

Leisk atspėsiu - turbūt ne jie patys ir ne trečioji nesuinteresuota šalis nusprendė, kas ginčą pralaimėjo?

Taip, diskusijos leidžiamos apie viską.

Svarbiausia nediskutuoti per ilgai ir kuo skubiau pripažinti oficialią partijos poziciją, nes kitaip oponentai pasakys kad pralaimėjai ir gausi baną ar dar blogiau

[Augustas]

Ne, Inkvizicija buvo sukurta ne tam, kad persekiotų nesutinkančius su oficialiu mokymu, o tam, kad būtų galima tiksliau išsiaiškinti, kas yra kas.

Na taip, atvykdavo inkvizitoriai į kaimą ir pareikalaudavo, kad visi eretikai prisipažintų. Kas prisipažindavo, gaudavo kokią piligriminę kelionę kaip bausmę ar rykščių. Kas neprisipažindavo, gaudavo "teismą" ir kur kas rimtesnę nuobaudą. Arba, jei trumpiau, atvykdavo inkvizitoriai į kaimą ir "aiškindavosi kas yra kas" Na kaip tituškos Baltarusijoje

Na, taip, tik aiškindavosi, kas yra tikras eretikas, o kas tik šiaip liapsusą padarė. Tada tikriems eretikams skirdavo laiką pasitaisyti, o jei tikras eretikas nepasitaisydavo per nustatytą laiką, tai tada ir tik tada bažnytinis teismas ir, jei eretikas buvo įtakingas, tada dar papildomai ir pasaulietinis teismas, kuris ir skirdavo mirties bausmę.

Persekiojimas prasidėjo dar gerokai prieš Inkvizicijos įkūrimą.

Persekiojimas be abejo buvo ir prieš inkviziciją. Vėliau tie persekiotojai buvo suburti į bendrą organizuotą struktūrą, kuri pavadinta šventąja inkvizicija.

Ir vėl netiesa. Inkvizitoriais buvo skiriami bažnytiniai pareigūnai, kurie neturėjo su persekiotojais nieko bendro. O persekiotojai dažniausiai buvo paprasti civiliai (kurie visai nebuvo teologai), įsibauginę erezijų daromos žalos, o taip pat ir pasauliečiai didikai (kurie irgi nebuvo teologai), kadangi dalis erezijų pasisakė prieš valstybinę valdžią kaip tokią.

[Augustas]

Nes ginčą pralaimėjo ir nesutiko su pralaimėjimu.

Leisk atspėsiu - turbūt ne jie patys ir ne trečioji nesuinteresuota šalis nusprendė, kas ginčą pralaimėjo?

Šiuo atveju Inkvizicija nusprendžia, kas laimėjo ginčą, o kas pralaimėjo. Arba popiežius asmeniškai.

Taip, diskusijos leidžiamos apie viską.

Svarbiausia nediskutuoti per ilgai ir kuo skubiau pripažinti oficialią partijos poziciją, nes kitaip oponentai pasakys kad pralaimėjai ir gausi baną ar dar blogiau

Šiaip jau jei šiuolaikinė Inkvizicija pripažįsta, kad pralaimėjai ginčą, tai turi vienerius metus apsigalvoti. Jei per tuos metus apsigalvojai ir pripažinai pralaimėjimą, tai viskas gerai. O jei ir po vienerių metų nepripažįsti, kad pralaimėjai, tada ir tik tada - banas.

[Svetimas]

Negi po gilių teologijos studijų tau sunku savarankiškai surašyti bent 5-is paprastiems žmonėms suprantamus ir tavo galva įdomius ir aktualius "dieviškos kilmės teiginius"? Nesitiki.

Taigi aš visą tuziną tokių teiginių pateikiau. Bet jei nori, tai išskirsiu penkis ir sunumeruosiu:

1) Dievas yra vienas visagalis viso kito, išskyrus blogį, Kūrėjas.
2) Dievas yra trijuose Asmenyse.
3) Antrasis Asmuo tapo tikru istoriniu žmogumi, kartu likdamas ir tikru Dievu.
4) Tas antrasis Asmuo, kuris tapo tikru istoriniu žmogumi, atpirko visus kitus žmones iš Pragaro.
5) Tas antrasis Asmuo atsiuntė žmonėms trečiąjį Asmenį, kad tas trečiasis Asmuo palydėtų tuos žmones, kurie to norės, į Dangų.

Va, tokie penki dieviškos kilmės teiginiai, kurie man labiausiai patinka. Ar suformulavau juos taip, kad suprastų paprasti žmonės, nežinau. Tai Tu ir pasakyk, ar Tau suprantami mano suformuluoti teiginiai, ar nelabai suprantami.

Remiantis tavo pasisakymu anksčiau:

O tai yra kažkokie būdai, kaip atskirti ar nustatyti, kurie teiginiai apie religinius dalykus yra dieviškos kilmės, o kur tik žmogaus proto sugalvotos interpretacijos? Ar galima tuos "dieviškos kilmės teiginius" kaip nors patikrinti (empiriškai ar pan.)?

Tai nustatyti galima. Vienas iš Bažnyčios šiam pasaulyje uždavinių ir yra atskirti, kur dieviški dalykai, o kur žmogaus sugalvoti dalykai. Kaip Bažnyčia atskiria? Vienas iš būdų yra pamėginti visaip/visais įmanomais būdais kritikuoti tuos dalykus (tie dalykai, kurie atlaiko tokią kritiką, jau gali būti laikomi kandidatais į dieviškus). Dar vienas būdas yra laikas. Dalykas neturi būti praeinantis, t.y., toks dalykas turi duoti ilgalaikę naudą.
Ir netgi empiriškai tai (religines dogmas) kiekvienas iš mūsų patikrins.

pabandom pasižiūrėti į tavo teiginius.

1) Dievas yra vienas visagalis viso kito, išskyrus blogį, Kūrėjas.

O kodėl "Dievas" nėra bent kažkiek kartu atsakingas ir už "blogio" sukūrimą? Pagalvok logiškai: jeigu iš kažko susikūrė "sistema", kurioje egzistuoja "blogis", tai formaliai nuo to kažko priklauso ir "blogio" buvimas toje "sukurtoje" "sistemoje"?
Tu negali visiškai atsieti "atsakomybės" dėl "blogio" nuo minėto "Kūrėjo" sąvokos. Kad ir kaip tu smarkiai "Dievo" sąvokai norėtum prikabinti visokių gerų tau patinkančių dalykų ir nukabinti nuo jos tau nepatinkančių dalykų, logikai tavo jausmai nerūpi.

Kaip tu gali empiriškai patikrinti šitą teiginį (religinę dogmą)? Kaip tu gali empiriškai patikrinti teiginio sudedamąsias dalis (pvz., "Kūrėjo" visagalybę)?

Kaip paaiškinti, kad mūsų regimoje Visatoje, kuria neva rūpinasi teistinis Dievas didėja fizikinė entropija? Pvz., su deistiniu dievu, t.y. tokiu, kuris "užsuko" Visatą, kokia ji yra, ir toliau į ją nebesikiša, būtų kaip ir aišku.

Arba kaip tau tokia versija, kad mūsų stebima fizikinė Visata yra, sakykim, "mirusio" Dievo "irstantis" "kūnas", kuriame laikinai atiranda, miršta ir suirsta tokios būtybės, kaip mes (pagal "Dievo paveikslą")? Gal net sakyčiau fizikinės entropijos kontekste, tokia versija empiriškai daugiau racijos turi.

2) Dievas yra trijuose Asmenyse.

Kodėl ne penkiuose ar septyniuose asmenyse? Kokią ilgalaikę naudą kam nors gali duoti toks teiginys? Kaip šį teiginį galima empiriškai patikrinti?

Kaip tau atrodytų, jei kažkas pasakytų lempinį teiginį, kad kiekviename iš mūsų yra dalelė "Dievo"? Taigi kažkiek "Dievo" yra visuose gyvuose žmonėse?

3) Antrasis Asmuo tapo tikru istoriniu žmogumi, kartu likdamas ir tikru Dievu.

Tau neatrodo, kad šis teiginys paprastoje logikoje gali formuoti loginę prieštarą "ne A yra lygu A"? Kur A atitiktų "Dievą"? Kaip "istorinis žmogus" gali tuo pačiu metu būti ir pilnaverčiu "tikru Dievu"?

4) Tas antrasis Asmuo, kuris tapo tikru istoriniu žmogumi, atpirko visus kitus žmones iš Pragaro.

Šito, turint omenyje ir kontekste Senojo Testamento Adomo sukūrimo pasakojimą, jo "išvarymą ir Rojaus" ir pan., aš niekada nesupratau. Per mano gyvenimą man dar niekas nėra paaiškinęs, kad šis teiginys (jeigu jį interpretuoti tiesiogiai, o ne alegoriškai) apskritai turi kažkokią logiškai ir moraliai nuoseklią prasmę. Tu gali būti tas pirmasis. Taigi turi puikią progą pasireikšti.

Kaip nors alegoriškai teiginį galima intepretuoti ir visai gražiai. Pvz., kad ""Žmogus" gali pasiaukoti nepaisydamas neigiamų pasekmių sau ir padaryti kažkokį kilnų žygdarbį, kad vėliau kitiems žmonėms pamažintų tam tikro "Pragaro"". Daugybė žmonijos kultūrų savo tautosakose turi šitą mitą vienokia ar kitokia foma. Pvz., kas nors, paaukodamas save, gali padėti kitiems išsivaduoti iš kažkokios diktatūros.

5) Tas antrasis Asmuo atsiuntė žmonėms trečiąjį Asmenį, kad tas trečiasis Asmuo palydėtų tuos žmones, kurie to norės, į Dangų.

Vėlgi, kaip tu gali empiriškai patikrinti šitą teiginį (religinę dogmą)?
Šitą teiginį aš pajėgiu interpretuoti tik alegoriškai. Pvz., kad kažkoks "Asmuo" po savęs paliko kažkokią informaciją ("Šventąją Dvasią"), kuri gali kažkuo pasitarnauti ir kitiems.

[Augustas]

Tipiški per mažai krikščionybę išmanančio žmogaus pastebėjimai. Kiek spėsiu šiandien, pamėginsiu paaiškinti (kitką paaiškinsiu rytoj):

1) Dievas yra vienas visagalis viso kito, išskyrus blogį, Kūrėjas.

O kodėl "Dievas" nėra bent kažkiek kartu atsakingas ir už "blogio" sukūrimą? Pagalvok logiškai: jeigu iš kažko susikūrė "sistema", kurioje egzistuoja "blogis", tai formaliai nuo to kažko priklauso ir "blogio" buvimas toje "sukurtoje" "sistemoje"?
Tu negali visiškai atsieti "atsakomybės" dėl "blogio" nuo minėto "Kūrėjo" sąvokos. Kad ir kaip tu smarkiai "Dievo" sąvokai norėtum prikabinti visokių gerų tau patinkančių dalykų ir nukabinti nuo jos tau nepatinkančių dalykų, logikai tavo jausmai nerūpi.

Tu praleidi galimybę, kad sistema galėjo iškrypti (=sistemoje atsirasti blogis) vėliau, t.y., jau po sukūrimo. Tai pirma. O antra, jei Kūrėjas yra absoliutas, tai logiškai mąstant, jis yra absoliutus gėris. O absoliučiam gėryje negali jokio blogio ir iš jo, savaime aišku, negali išeiti joks blogis.

Kaip tu gali empiriškai patikrinti šitą teiginį (religinę dogmą)? Kaip tu gali empiriškai patikrinti teiginio sudedamąsias dalis (pvz., "Kūrėjo" visagalybę)?

Labai paprastai gali patikrinti. Sukurk nuo tikrovės atsietą utopiją, ir pamėgink ją įgyvendinti. Pamatysi, kas bus.

Kaip paaiškinti, kad mūsų regimoje Visatoje, kuria neva rūpinasi teistinis Dievas didėja fizikinė entropija? Pvz., su deistiniu dievu, t.y. tokiu, kuris "užsuko" Visatą, kokia ji yra, ir toliau į ją nebesikiša, būtų kaip ir aišku.

Fizikinė entropija įrodo, kad mūsų Visata yra ribota. Taigi, yra kūrinys, o ne pats absoliutas.

Arba kaip tau tokia versija, kad mūsų stebima fizikinė Visata yra, sakykim, "mirusio" Dievo "irstantis" "kūnas", kuriame laikinai atiranda, miršta ir suirsta tokios būtybės, kaip mes (pagal "Dievo paveikslą")? Gal net sakyčiau fizikinės entropijos kontekste, tokia versija empiriškai daugiau racijos turi.

Kalbant apie šitą, tai yra tokia teologinė teorija, pasak kurios, materija yra nematerialaus Dievo materialus kūnas. Yra prieštaravimų šitai teorijai, ir vienas iš jų yra tas, kad Dievas, būdamas amžinas, visagalis ir t.t., negalėtų turėti mirtingo kūno (Jo kūnas irgi turėtų būti nemirtingas). Paprasčiausiai todėl, kad toks kūnas Jam nereikalingas. Kitas dalykas yra tas, kad Dievas iš savo grynos malonės nusprendė sukurti materiją ir vėliau paversti ją savo Kūnu.
O šiaip Dievas nemiršta, Jis negali numirti, nes yra absoliutas.
Kitkas bus rytoj, šiandien jau per mažai laiko.

[Augustas]

Taigi, šiandien tęsiam toliau vakar pradėtą darbą.

2) Dievas yra trijuose Asmenyse.

Kodėl ne penkiuose ar septyniuose asmenyse?

Geras klausimas. Į tai trumpai galima atsakyti taip (čia adaptuoju Tau, kaip kompiuterių specialistui): todėl, kad Dievas yra (1) informacija, (2) sąmonė, kuri suvokia tą informaciją, ir (3) valia, kuri tą sąmonės suvoktą informaciją vykdo.

Kokią ilgalaikę naudą kam nors gali duoti toks teiginys?

Tai viskas čia paprasta. Jei Dievas yra Asmuo (tiksliau triasmenis ir tuo pačiu vienas Dievas), o žmogus panašus į Dievą (Dievo paveikslas ir panašumas), tai su žmogumi elgtis bet kaip negalima (čia yra žmogaus teisių pagrindas, ir taip pat žmogaus savigarbos pagrindas ir pasitikėjimo savimi pagrindas, o tai yra labai svarbu psichinei sveikatai). Be to, yra dar ir ta nauda, kad Tikrovės kaip tokios antgamtinis pamatas yra santykis (ir čia sakyčiau, kad A.Einšteino reliatyvumo teorijos puikiai įsipaišo į bendrą krikščionišką Tikrovės pažinimą, tiksliau sakant, jį patvirtina empiriškai).

Kaip šį teiginį galima empiriškai patikrinti?

Po mirties pamatysime, kaip ten yra iš tikrųjų.

Kaip tau atrodytų, jei kažkas pasakytų lempinį teiginį, kad kiekviename iš mūsų yra dalelė "Dievo"? Taigi kažkiek "Dievo" yra visuose gyvuose žmonėse?

Atrodytų puikiai, nepaisant smulkios klaidelės, kad Dievo yra kažkiek, kai iš tikrųjų Dievo yra ne kažkiek, o visas Dievas yra visur ir visada, o tai reiškia, kad bet kuriame erdvės taške ir ir bet kuriame (net ir mažiausiame) laiko tarpe yra visas Dievas.

3) Antrasis Asmuo tapo tikru istoriniu žmogumi, kartu likdamas ir tikru Dievu.

Tau neatrodo, kad šis teiginys paprastoje logikoje gali formuoti loginę prieštarą "ne A yra lygu A"? Kur A atitiktų "Dievą"? Kaip "istorinis žmogus" gali tuo pačiu metu būti ir pilnaverčiu "tikru Dievu"?

Na, čia labai paprastai išsprendžiamas paradoksas. Kadangi visas Dievas yra bet kuriam erdvės taške, tai Jisai gali būti ir visas visame žmoguje. Tik Jo buvimas šiaip žmoguje (pvz., Tavyje, manyje, Sejanuje, Liongine, Storme, Viliuje...) nuo buvimo žmoguje Jėzuje skiriasi buvimo rūšimi - tai reiškia, kad Jėzuje iš esmės visiškai kitoks Dievo buvimas negu mumyse.