Mirtis

[7x]

Gryzta Petriukas ish mokyklos ir sako:
-Mama mama ash siandien 10 gavau!
-Nu ir kas, vistiek veziu sergi.

Visi mes po truputi mirshtame. Zinoma kai kurie si mirties procesa labiau linke vaidnti gyvenimu ( ). Zmogus bene vienintelis padaras, kuris suvokia, kad finisho tiesiojoje jo laukia juoda kaleuse su dalgiu. Tad kodel visgi zmogus gyvena. Kodel jis sureikshmina smulkmenas uzuot ziurejes i visa paveiksla? Ar zmogaus igimtas troshkimas gyventi, veistis ir daugintis toks stiprus kad tiesiog ignoruoja fakta kad visa kas jis buvo, visa ka sukure kadanors ishnyks? O gal nebereikalo zmogus susigalvojo nemirtingas sielas, mitines visagalias butybes, kuriom nenusispjauti ant kazkokio besimeldziancio zinduolio, galbut be viso to zmogui neuztektu stiprybes ishgyventi? Ash cia zinoma kalbu apie dauguma, ateistai nesiskaito Dauguma tikinciuju teigia, kad dievas iprasmina ju gyvenima. Gal taip ir yra? Uzuot pripazine fakta, kad kadanors ishnyks, jie net labai noriai priema amzina gyvenima. Ir nesvarbu ar per ju tikejima mirshta/kankinasi zmones, jie nepripazins, kad klysta, ir jokiu budu jie nepasakys sau "kadanors ash ishnyksiu".

[Flugzeug]

Į gyvenimą galima žiūrėti ir ne kaip į mirimą, o kaip į linksmą atrakcioną, kuris kažkada sustos. Tada mintis bus ne "kam tai, juk mirsiu", o "tai bent gerai pagyvenau".
Nežinia žmogui yra baisiausias dalykas. Kiečiausi siaubiakai, ko gero ne tie, kurie siaubo sceną parodo nuo iki, o tie, kurie parodo tik kai kurias detales. Žmogus pats įsivaizduoja baisenybes ir būtent tas, kurios jam siaubingiausios. Juk daug baisiau, kai pasako, kad artimam žmogui kažkas atsitiko nekonkretizuojant, nei sužinai, kad jis neteko pvz.: rankos. Gal būt dėl nežinios baimės ir buvo sugalvotas pomirtinis gyvenimas? Žmogui taip pat sunku suvokti proceso pabaigą, po kurios nieko nėra, kaip ir begalybę, mat gyvenime nei vieno, nei kito čiupinėti netenka. Aplinkinių procesų pabaiga yra tik sąlyginė, vieno proceso pabaiga reiškia kito proceso pradžią, o čia bac, sąmonė išsijungia ir nieko toliau. O gal aš klystu?

[Nomad]

Kodel jis sureikshmina smulkmenas uzuot ziurejes i visa paveiksla?

Taip! Kodėl? šis klausimas nedavė man ramybės nuo pat vaikystės, ir, deja, taip ir neradau į jį atsakymo.

[Moshiah]

...Vadinasi zhiurejai i smulkmenas.

[Azuolas]

Tikinčiųjų gyvenimas visas turi tikslą: vardan kažko (Kad patekti į rojų, kad geriau reinkarnuotis ir t.t.). O va kai žinai, jog nebus po mirties nieko, tiesiog supūsi tada kyla klausimas: "kam gyventi, jei vistiek mirsiu?".
Atsakyti į klausimą "kodėl žmogus gyveną" manau labai sunku. Aš manau, jog geriau net neieškoti atsakymo, geriau tiesiog gyventi ir džiaugtis.

[Azuolas]

Atsakyti į klausimą "kodėl žmogus gyveną" manau labai sunku.

Ne, nemanau. Tiesiog nereikia atsakymo ieškot naudojantis filosofija.

Na prifilosofuoti galima visko, kad ir pvz mes gyvenam vardan KK. Bet aš nelaikau tai atsakymu.

[maxis]

Visi mes po truputi mirshtame. Zinoma kai kurie si mirties procesa labiau linke vaidnti gyvenimu ( ). Zmogus bene vienintelis padaras, kuris suvokia, kad finisho tiesiojoje jo laukia juoda kaleuse su dalgiu. Tad kodel visgi zmogus gyvena. Kodel jis sureikshmina smulkmenas uzuot ziurejes i visa paveiksla? Ar zmogaus igimtas troshkimas gyventi, veistis ir daugintis toks stiprus kad tiesiog ignoruoja fakta kad visa kas jis buvo, visa ka sukure kadanors ishnyks? O gal nebereikalo zmogus susigalvojo nemirtingas sielas, mitines visagalias butybes, kuriom nenusispjauti ant kazkokio besimeldziancio zinduolio, galbut be viso to zmogui neuztektu stiprybes ishgyventi? Ash cia zinoma kalbu apie dauguma, ateistai nesiskaito Dauguma tikinciuju teigia, kad dievas iprasmina ju gyvenima. Gal taip ir yra? Uzuot pripazine fakta, kad kadanors ishnyks, jie net labai noriai priema amzina gyvenima. Ir nesvarbu ar per ju tikejima mirshta/kankinasi zmones, jie nepripazins, kad klysta, ir jokiu budu jie nepasakys sau "kadanors ash ishnyksiu".

Taip ir yra. As nors ir netikiu pomirtiniu gyvenimu, nes realiai pasverus tai bullshit, bet , be abejo, tox isitikinimas pamaldzius katalikus, kaip mano bobulka ir kt giminus , iprasmina gyvent ir daryt gera. Jie net negalvoja kaip is tikro yra, pasiduoda tradicijai tiketi i Dievuli is Biblijos, ir
nebekvarsina galvos apie ji, tiesiog tiki ( ir del to geriau jauciasi,nes mano gausia uz gerus darbus atlygi kazkur rojuj) Negi taip sunku krikscionis suprast? Man kazkodel tai ne, nors tox ir nebeesu.

[padawan]

As nors ir netikiu pomirtiniu gyvenimu, nes realiai pasverus tai bullshit

Ir kaip tu realiai pasveri pomirtini gyvenima, kuris tavo nuomone neegzistuoja :

[maxis]

Ar sitas pastebejimas keicia posto esme?

Jei taip, tai "realu pasverima " reikejo suprast kaip blaivia minti, kuri sako, jog nera to, kas yra knygose ir tik knygose( aka Biblija ir panasus stuff'as), ir tikras egzistavimas, kas papaskota ( o po to tai kas papasaakota vel kitu perpasakota( aka sugedes telefonas:D)) paremtas argumentu - "tikiu, vadinas ir TIKRAI YRA( a kirtis)"

Jei ne, tai sveikinu parasius 100aji posta.

[padawan]

Aciu, aciu Sioks toks jubiliejus.

O mirti as suprantu kaip eilini sapna, kuris skiriasi nuo paprastu tik tuo, kad po jo nebepabusi

[maxis]

O mirti as suprantu kaip eilini sapna, kuris skiriasi nuo paprastu tik tuo, kad po jo nebepabusi

O as mirti suprantu taip pat kaip savo nebuvima iki gimimo.

[padawan]

O as mirti suprantu taip pat kaip savo nebuvima iki gimimo

Reiskia pritari reinkarnacijai? Nes priesingu atveju neimanoma buti mirus, dar pries uzsimezgant motinos pilve gemalui, kuris galetu mirti...

[maxis]

O as mirti suprantu taip pat kaip savo nebuvima iki gimimo

Reiskia pritari reinkarnacijai? Nes priesingu atveju neimanoma buti mirus, dar pries uzsimezgant motinos pilve gemalui, kuris galetu mirti...

Nu jo. Kartais kai bandai kazka pasakyti paprasto, izvelgiama kazkas sudetingesnio, arba atvirksciai. Tu ,kaip supratau, supratai, kad as sakau, jog dar negimes as jau mires?
Ne.

Apie mirties isivaizdavima suprantu tiek pat, kaip ir suprantu, kad iki gimimo as buvau DAR negyvas. Skirtumas tik tai, kad mirus, tu JAU negyvas. Bet faktas, kad negyvas ir pries gimima ir po mirties( cia panasumas).

[Nomad]

Manau, kad būti negyvam ir nebūti visai yra du skirtingi dalykai. Iki užuomazgos tavęs nebuvo visai.

[maxis]

Manau, kad būti negyvam ir nebūti visai yra du skirtingi dalykai. Iki užuomazgos tavęs nebuvo visai.

Bet suvokimas apskritai apie nebuti tai tas pats: ar mires ar dar negimes manes vis tiek nera.

O ar buvau, ar ne, tai jau nebuties suvokimui , mano manuymu, reixmes neturi, nes tu vienodai negyvas ar mires, ar dar negimes.

[Snukis]

...nes tu vienodai negyvas ar mires, ar dar negimes.

Nevienodai! Kol taves nebuvo - nebuvo ir tavo postu cia (skant - nepalikai zymiu), o kai jau taves nebera - bus ka kitiems prisiminti (kazkiek pakeisi pasauli). Cia tik religijoj - Dulke buvai, i dulkes ir sugrisi.

[maxis]

Gerai, matau is kitos puses supranti mirti, tai yra ne is saves apie save, o is kitu apie save.
Gerai pasakysiu tik tiek, klausimu: ka tu( pats) zinai apie save iki gimimo?Nieko. Nes teves nera( nebuvo). Ka tu(pats, ne kiti) apie save zinai, kai tu mires? Nieko, nes taves nera. O tai, kad kazkada buvai ir kazka palikai prisiminimams, tai tik kitu, dar gyvuju "problema"Jiems tu gal ir gyvas prisiminimuose,bet pats sau , kai mires,negyvas esi tiek pat, kiek ir pries gimdamas.. Tikiuosi supratai.


Is esmes as ta pati ir kartoju.

P.S. Siuo atveju tai nebera fantazija, nes mirti as suvokiu turedamas fakta, kad iki gimimo as buvau niekas ir puikiai zinau ka reiskia nebuti. Taigi analogiskai turetu but ir mirus( jei teigti kitaip, tai tada tas teigiantysis yra tikintysis rojum ir pragaru). Todel kas yra mirtis as jau zinau.

[Snukis]

...puikiai zinau ka reiskia nebuti. ... kas yra mirtis as jau zinau.

is kur zinai?