Mano požiūris į religiją: anksčiau ir dabar
Anksčiau aš religiją laikiau iš esmės nekenksmingu dalyku. Netgi įžvelgdavau jose kažkokią naudą. Kitaip sakant, nemačiau jose jokios žalos.
Neseniai viskas pasikeitė. Dabar aš manau, kad religijos iš esmės yra žalingos. Taip, jose yra šiek tiek naudingų dalykų, pavyzdžiui, mylėk savo artimą kaip save patį, bet, gerai pagalvojus, man neatrodo kad šitas dalykas religijose yra esminis. Taip, žmonės jį priima kartu su religija, bet nematyčiau didžiulio skirtumo, jei nepriimtų - krikščionys vistiek nemyli savo artimo kaip savęs, bent dauguma tikria ne. Krikščionybė puikiausiai klestėtų ir be jo. Neesminė "dabavkė" ir tiek.
Dabar, visgi pastebiu vieną dalyką, bendrą visoms religijoms. Tai yra apribojimai, apie ką žmogus gali galvoti ir apie ką negali. Visos doktrinos turi saugiklius, kurie jas apsaugo nuo bet kokio kvestionavimo ar kritikos. Pavyzdžiui, krikščionybėje ir islame tai padaryta panaudojant baimę. Baimę pateikti į pragarą, ar būti atstumtam visuomenės.
Dogmų yra kiekvienoje religijoje. O kadangi dogmų neįmanoma pagrįsti, tai jas belieka įtvirtinti kitomis priemonėmis, dažniausiai - emocinėmis, kaip kad baimė. Tuomet visos tos dogmos, nesvarbu kokios kvailos, skatinančios netoleranciją ar kitaip blogos bebūtų, tampa "teisingomis". Jos nėra vertinamos, kriktikuojamos ar kvestionuojamos, jas žmogus laiko teisingomis ir taškas. O kas, jei jos visgi nėra teisingos?
Dabar, aš manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų ieškant tiesos - tai galimybė kritikuoti bet kokius įsitikinimus, tiek kitų, tiek ir savo paties. Religinės doktrinos, tuo tarpu, yra nekritikuotinos - klausimai nėra pageidautini. Jomis tikintis žmogus neieškos tiesos - jis ieškos kažko, kas tą jo jau "žinomą" tiesą pagrįstų. Tai - apribojimai protui, o bet kokie apribojimai protui tiesos paieškoms nepadeda, o greičiau kenkia. Ir štai čia aš matau didžiausią religijų žalą. Be to, kadangi myliu tiesą, tai nežinau, kaip galėčiau pakęsti tai, kas trukdo jos ieškoti.
Neseniai viskas pasikeitė. Dabar aš manau, kad religijos iš esmės yra žalingos. Taip, jose yra šiek tiek naudingų dalykų, pavyzdžiui, mylėk savo artimą kaip save patį, bet, gerai pagalvojus, man neatrodo kad šitas dalykas religijose yra esminis. Taip, žmonės jį priima kartu su religija, bet nematyčiau didžiulio skirtumo, jei nepriimtų - krikščionys vistiek nemyli savo artimo kaip savęs, bent dauguma tikria ne. Krikščionybė puikiausiai klestėtų ir be jo. Neesminė "dabavkė" ir tiek.
Dabar, visgi pastebiu vieną dalyką, bendrą visoms religijoms. Tai yra apribojimai, apie ką žmogus gali galvoti ir apie ką negali. Visos doktrinos turi saugiklius, kurie jas apsaugo nuo bet kokio kvestionavimo ar kritikos. Pavyzdžiui, krikščionybėje ir islame tai padaryta panaudojant baimę. Baimę pateikti į pragarą, ar būti atstumtam visuomenės.
Dogmų yra kiekvienoje religijoje. O kadangi dogmų neįmanoma pagrįsti, tai jas belieka įtvirtinti kitomis priemonėmis, dažniausiai - emocinėmis, kaip kad baimė. Tuomet visos tos dogmos, nesvarbu kokios kvailos, skatinančios netoleranciją ar kitaip blogos bebūtų, tampa "teisingomis". Jos nėra vertinamos, kriktikuojamos ar kvestionuojamos, jas žmogus laiko teisingomis ir taškas. O kas, jei jos visgi nėra teisingos?
Dabar, aš manau, kad vienas iš svarbiausių dalykų ieškant tiesos - tai galimybė kritikuoti bet kokius įsitikinimus, tiek kitų, tiek ir savo paties. Religinės doktrinos, tuo tarpu, yra nekritikuotinos - klausimai nėra pageidautini. Jomis tikintis žmogus neieškos tiesos - jis ieškos kažko, kas tą jo jau "žinomą" tiesą pagrįstų. Tai - apribojimai protui, o bet kokie apribojimai protui tiesos paieškoms nepadeda, o greičiau kenkia. Ir štai čia aš matau didžiausią religijų žalą. Be to, kadangi myliu tiesą, tai nežinau, kaip galėčiau pakęsti tai, kas trukdo jos ieškoti.
Last edited by Meduolis on 2004-10-15 08:56, edited 1 time in total.
Mano požiūris į religijas taip pat blogėja sulig kiekviena diena. Manau, tai susiję su žiniom. Beveik taisyklė, kad religijas "nieko blogo" laiko žmonės, neturintys apie jas žinių.
IMHO, čia labai didelę įtaką daro diskutavimais su pačiais krikščionimis, bent jau man. Su kiekviena diena vaizdelis darėsi vis prastesnis ir prastesnis. Privedė mane prie to, kad aš ne tik kad netikiu krikščionybe, bet dar ir nenoriu ja tikėti. Įdomu, ar gali būti prastesnių krikščionybės advokatų už pačius krikščionis?
Beje dar yra toks psichologinis efektas, nežinau kaip profesionalų kalba vadinasi, pabandysiu apibūdinti. Čia kai maždaug žmogus savo turimų kažkurios srities žinių nesieja su praktika. Tarkim kai fizikos žinios jam yra kažkas, ką reiks atsiskaityt mokykloje per kontrolinį, o realiam gyvenime iš tikro taip nėra. Ypač dažnas reiškinys paauglystėje, ir ypač - jei nesimokai, o kali.
Tai va, aš manau, krikščionims reiškiasi tas pats sindromas. Inkvizicija nu tipo buvo bet iš tikro tai nelabai.. o va Jėzus yra čia ir dabar su manimi. Aspirinas gydo ir tą galima įrodyt rašant medicinos kursinį, tačiau praktikoje, išėjus pro univero duris į lauką, galvos skausmą jau gydo Jėzus.
Tai va, aš manau, krikščionims reiškiasi tas pats sindromas. Inkvizicija nu tipo buvo bet iš tikro tai nelabai.. o va Jėzus yra čia ir dabar su manimi. Aspirinas gydo ir tą galima įrodyt rašant medicinos kursinį, tačiau praktikoje, išėjus pro univero duris į lauką, galvos skausmą jau gydo Jėzus.
aš pastebiu tokią tendenciją, kad pradeda didėti, ypač jsunų žmonių tarpe, tokių tikinčiųjų, kurie irgi niekina krikščionybę... dauguma mano bendraamžių, kurie tiki kažkokia tai mistine būtybe, kurią jie vadina Dievu, teigia, kad jiems krikščionybė yra nepriimtina...
Matyt, chia veikia toks mechanizmas. Zhmogus galvoja "ash to nesuprantu, bet kazhkas aukshchiau ta yra ishnagrinejes ir supranta. That's why neishradinesiu dvirachio ir pasitikesiu tuom, ka man sako".Nomad wrote: Čia kai maždaug žmogus savo turimų kažkurios srities žinių nesieja su praktika.
Shiek tiek stebina, kad krikshchionys, tikintys antgamtiniais reishkiniais, aprashytais knygose, praktishkai netiki jais kasdieniame gyvenime. Matyt, kazhkaip bando suderinti tikejima su buitimi, bet tas jiems nelabai gaunasi
Iš principo krikščionybėje nematau nieko bloga. Noriu pasakyti, kad jei žmogus yra idėjinis krikčionis, laikosi dievo įsakymų, "kito žando" principų, tai jis visuomenei naudingesnis, nei koks ateistas, kuris dėl nusikaltimų iš kalėjimo neišeina Viskas keičiasi, jei bandoma savo įsitikinimus brukt kitiems.
O leistis į diskusijas dėl tikėjimo vien dėl to, kad niekam nekenkiantį žmogelį įtikinti dievo nebuvimu... nu kam? Jei jis tiki, tai tegul tiki. Man dėl to bloga nebus.
Beje, mane taip pat labai erzina ir krišnaistų dainuojantys/bėgiojantys būreliai Laisvės al. Čia irgi panašu į reklamą, ar savo įsitikinimų brukimą.
O leistis į diskusijas dėl tikėjimo vien dėl to, kad niekam nekenkiantį žmogelį įtikinti dievo nebuvimu... nu kam? Jei jis tiki, tai tegul tiki. Man dėl to bloga nebus.
Beje, mane taip pat labai erzina ir krišnaistų dainuojantys/bėgiojantys būreliai Laisvės al. Čia irgi panašu į reklamą, ar savo įsitikinimų brukimą.
Turbūt tu tų dievo įsakymų nesi skaitęs Kita vertus, ateistas visuomenei yra žymiai naudingesnis už iš kalėjimų neišeinantį krikščionį. Nematau tame ryšio.Iš principo krikščionybėje nematau nieko bloga. Noriu pasakyti, kad jei žmogus yra idėjinis krikčionis, laikosi dievo įsakymų, "kito žando" principų, tai jis visuomenei naudingesnis, nei koks ateistas, kuris dėl nusikaltimų iš kalėjimo neišeina Viskas keičiasi, jei bandoma savo įsitikinimus brukt kitiems.
O jei du milijonai tokių tikinčių išrinks valdžią, kuri uždraus seksualinį švietimą mokyklose, eutanaziją, skyrybas, įves privalomą tikybos (aka katalikybės) dėstymą mokyklose ir evoliucijos teorijos dėstymą pakeis į Pradžios Knygos dėstymą? Vis dar nebus bloga?Jei jis tiki, tai tegul tiki. Man dėl to bloga nebus.
Matai, visas reikalas tame, kodėl jis visų tų "kito žando" principų laikosi. Religijose yra taip: arba tu nuolankiai laikaisi visų principų, jų nekritikuoji ir nekvestionuoji, arba tau bus blogai. Ir žmogus tų principų laikysis, nesvarbu kokie jie... Kitaip sakant, nebelieka jokio skirtumo kuris pavyzdžiui iš šių principų yra geriau pagrįstas:Valdas wrote:Iš principo krikščionybėje nematau nieko bloga. Noriu pasakyti, kad jei žmogus yra idėjinis krikčionis, laikosi dievo įsakymų, "kito žando" principų, tai jis visuomenei naudingesnis, nei koks ateistas, kuris dėl nusikaltimų iš kalėjimo neišeina
1) Atsuk kitą skruostą.
2) Žudyk kitatikius.
Abu šitie principai jais tikinčiam bus absoliučiai teisingi, ir dėl religijos ypatybių jis jų nekvestionuos, atmes bet kokią kritiką bei jausis visišku teisuoliu. Mat jam uždrausta nepaklusti.
Mano nuomone, tai labai, labai pavojingas kelias.
Kitas dalykas - ką konkrečiai mes vertiname. Visi sako, kad reikia vertinti "ne tą krikščionybę, kurią matome, o tą tikrąją, kuri gera". Bet kodėl aš turėčiau vertinti niekur realiai neegzistuojantį idealą, o ne konkrečius, istorinius religijos padarinius. Bet ne, nuolat siūloma vetinti tikkažkokią mistišką "tikrąją krikščionybę", o vėliau padaryti išvadą, kad krikščionybė yra gerai, nes štai koks geras jos idealas. Nesvarbu, kad krikščionys paprasčiausiai nevykdo daugelio krikščionybės principų:
Mylėk savo artimą kaip save patį.
Atsuk kitą skruostą.
Neteisk
ir taip toliau. Ne - man net neduota teisė svarstyti kokie buvo realūs religijų padariniai, o vietoj to siūloma įvertinti idealą. Bet gal tuomet ir kiekvieną nuostolingą įmonę reikėtų vertinti kaip pelningą, ir vien todėl, kad jos darbuotojai trokšta, kad ji būtų pelninga?
Anskciau pats tikejau, veliau nebetikejau, veliau maniau, kad tai nieko blogo (jei zmogui reikia tiketi, tegul tiki). Dabar manau, kad tai zmonijos liga . Ish vieno etapo buvo pereinama i kita del didejanciu ziniu apie religija.
Analogishkai teistai uzmerkia akis viskam ir atmerkia akis Jezui. Ir nesvarbu, kad jezus pac sau tevas ir priedu shventoji dvasia, pagal kurios pavidala buvo sukurta zmogaus siela...
Nu viena mano megstamiausiu citatu...By teistas wrote:Visada taip buna: placiai atmerkiame akis i Dievo "ziauruma", o ten kur reiskiasi begaline Dievo meile - mes smarkiai smarkiai uzmerkiame akis.
Analogishkai teistai uzmerkia akis viskam ir atmerkia akis Jezui. Ir nesvarbu, kad jezus pac sau tevas ir priedu shventoji dvasia, pagal kurios pavidala buvo sukurta zmogaus siela...
Ateonai, aš kažką panašaus ir norėjau pasakyti, tik nemokėjau išsireikšti Idealus krikščionybės modelis yra neblogas (kiek aš apie jį žinau), lygiai kaip ir komunizmo. Bėda ta, kad visose sistemose veikia toks savanaudis ir neprognozuojamas elementas, kaip žmogus. Kol jis yra toks koks yra... Būtent todėl turim tokią krikščionybę kokią turim: su inkvizicija, su kunigais pedofilais ir pan. ir pan. Kai nėra tiesioginio kontakto su pačiu šefu (dievu), jo įsakymų interpretacijas galima pakreipti labai įvairiai.
O dar kitas aspektas: man toks vaizdas, kad religijos turi tam tikrą savo amžių/gyvenimą... Pvz.: islamui dabar kažkur apie 1400 metų, ar ne? Vat ir išgyvena tą pačią karingą fazę, kaip ir krikščionybė tokių metų, su tais pačiais žygiais prieš kitatikius. Romos katalikai, budistai dabar atrodo, kaip pavargę senukai prieš tokį karingumą
O dar kitas aspektas: man toks vaizdas, kad religijos turi tam tikrą savo amžių/gyvenimą... Pvz.: islamui dabar kažkur apie 1400 metų, ar ne? Vat ir išgyvena tą pačią karingą fazę, kaip ir krikščionybė tokių metų, su tais pačiais žygiais prieš kitatikius. Romos katalikai, budistai dabar atrodo, kaip pavargę senukai prieš tokį karingumą
Teistai užmerkia akis ir prieš dievo žiaurumą. Tarkime tokia istorija iš Biblijos: maži berniukai pasišaipė iš kažkokio senioko plikės, o dievas ant jų užsiundė lokius.7x wrote:Analogishkai teistai uzmerkia akis viskam ir atmerkia akis Jezui. Ir nesvarbu, kad jezus pac sau tevas ir priedu shventoji dvasia, pagal kurios pavidala buvo sukurta zmogaus siela...
IMHO, tai labai žiaurus poelgis iš dievo pusės. Piktas ir blogas poelgis. Šitaip tai vertiname mes, netikintys. O štai teistas paprasčiausiai negali vertinti net ir tokio dievo poelgio kaip blogo. Teistui to daryti negalima - yra doktrina, kad dievas visuomet teisingas, visuomet geras, ir teistas, bijodamas jį išduoti ir užsitraukti nemalonę, bet kokias blogas mintis vys šalin. Tačiau labai atkakliai ieškos kvailų pateisinimų. Pavyzdžiui, kad dievas žinojo, jog tie užaugę vaikai bus piktadariais, ir todėl nusprendė juos užmušti anksčiau laiko. Arba tiesiog nuspręs, kad dievas pasielgė teisingai, ir padės ties tuom tašką. Tiesiog nebegalvos apie tai, bijodamas prieiti kitokią išvadą - kad netyčia neįpultų pragaran ir neįžeistų dievo.
Ne tokio ryšio ieškai. Tiesiog norėjau paskyti, kad tikintis dar nebūtinai lygus evilTurbūt tu tų dievo įsakymų nesi skaitęs Kita vertus, ateistas visuomenei yra žymiai naudingesnis už iš kalėjimų neišeinantį krikščionį. Nematau tame ryšio.
Truputį nedaskaitei. Sakiau, kad nieko bloga, kol nepradeda savo įsitikinimų brukti kitiems.O jei du milijonai tokių tikinčių išrinks valdžią, kuri uždraus seksualinį švietimą mokyklose, eutanaziją, skyrybas, įves privalomą tikybos (aka katalikybės) dėstymą mokyklose ir evoliucijos teorijos dėstymą pakeis į Pradžios Knygos dėstymą? Vis dar nebus bloga?
hehIdealus krikščionybės modelis yra neblogas
http://www.satan.lt/main/default.aspx?C ... 052213a7f8
susirask straipsni "Jeigu visi vadovautųsi Biblija tai Pasaulyje butų...".
Em argi biblija nemoko skleisti tikejimo? Juk reikia ishgelbeti daugeli kitatikiu ar laisvamaniu sielu, nes veliau jos del savo klaidu amziams degs pragare!Truputį nedaskaitei. Sakiau, kad nieko bloga, kol nepradeda savo įsitikinimų brukti kitiems.
- provincijus
- pradedantis
- Posts: 414
- Joined: 2004-07-14 12:28
- Contact:
Kad žalingos netikintiems tai mums visiems akivaizdu, bet kitas klausimas ar žalingos patiems tikintiesiems? Aš kartais savęs paklausiu, kokio velnio tampausi su tais fanatikais ir aiškaus atsakymo negaliu sau pateikti. Kiek pamenu save dar tikintį, tai jaučiausi ne ką blogiau nei dabar. Kaip jūs pasiaiškinate sau tą aktyvią priešpriešą su tikinčiais? Čia klausiu taip iš smalsumo Juk yra ir daugiau tokių dalykų, kaip pavyzdžiui alkoholis, kurio vartojimas žalingas ir pačiam vartotojui ir aplinkiniams, bet kažkodėl nesugalvojame kovoti su pijokavimuAteonas wrote:Dabar aš manau, kad religijos iš esmės yra žalingos.
Tai neįmanoma, kol gyvename visuomenėje. Kodėl dabar nėra įstatymo numatytų bausmių už neištikimybę? Todėl, kad dauguma nusprendė, jog tai nesąmonė. Kodėl yra bausmės už vagystę? Todėl, kad daugumai atrodė reikalingos. Jei susiformuos fundamentalių katalikų dauguma, turėsim atitinkamus įstatymus, pvz kaip Islamo šalyse.Truputį nedaskaitei. Sakiau, kad nieko bloga, kol nepradeda savo įsitikinimų brukti kitiems.
To 7x: Vat įdomus dalykas. Kiek teko būti mišiose, tai kunigai dažniausiai skaito skaitinius iš naujojo testamento. O visos tos žiaurybės yra susikaupusios senajame, jei teisingai pamenu. Beje čia norėčiau pasiklaust ar senaisiais laikais katalikai nebuvo tik judėjų sekta su savo naujuoju testamentu?
Nomadai, bandžiau prieš tai poste ir pasakyt, kad vargu ar šiais laikais sulauksim katalikybės fundamentalizmo, pernelyg ji pati jau "suseno". Jei ir kelia kokią grėsmę, tai labiau tos begalinės jos atplaišos/sektos ("tikėjimo žodžiai" ir pan.). Vat čia reikėtų rūpintis dėl neaiškaus psichologinio poveikio valdomo kokių nors šešėlinių lyderių.
Nomadai, bandžiau prieš tai poste ir pasakyt, kad vargu ar šiais laikais sulauksim katalikybės fundamentalizmo, pernelyg ji pati jau "suseno". Jei ir kelia kokią grėsmę, tai labiau tos begalinės jos atplaišos/sektos ("tikėjimo žodžiai" ir pan.). Vat čia reikėtų rūpintis dėl neaiškaus psichologinio poveikio valdomo kokių nors šešėlinių lyderių.