Dar syki atidzhiai perskaityk:padawan wrote:Priestarauja sau ir istatymui
. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos - (...) gynyba bei atstovavimas bylų procese
Kas ir kam chia prieshtarauja?Valstybinis kaltinimas yra prokuroro veikla, kuria įrodinėjama, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra kaltas.
Na taip...padawan wrote:Taip, o snukis sake
Priestarauja sau ir istatymui, ...Advokatas tavo ziniai - gynejas, prokuroras kaltintojas.
Praleidau bruksneli (zymint praleista tarinio jungti) tarp "prokuroras" ir "kaltintojas"...Žinoma, kam mėginti šokti aukščiau savo galimybių. Dėl tavęs pasistengsime rašyti aiškiai ir tiksliaiBeje, per dvi dienas, antras toks ivykis, kai jus, forumieciai, padarot klaida, o kai ja pastebiu, laikot mane neismaneliu uz tai, kad "" nesupratau, ka norejot pasakyti. Nesifruosiu ir net nesistengsiu suprasti klaidingo teksto.
O tai siame tekste jau teisingai sudejai kablelius, bruksnius, kabutes ir kt.? Gal net girdejai kaip tai vadinasi? O gal nori pasakyti, kad cia viskas tvarkoje:padawan wrote:Pagaliau pripazinai, bet vis tiek megini kaltinti mane.
Teisminiuose procesuose kiekvienas , kiekvienas - gali lemti kas kaltas, kas ne, todel jei esi toks teisuolis, visada rasyk atidziai, stebek kiekviena , kiekviena - .
Ar tavo "nebaigtas pradinis issilavinimas" neleidzia tau pripazinti savo nemoksiskumo?padawan wrote:Primena kazkoki matyta teismo procesa: "mes tau paskyrem advokata, (mintyse - advokatas=kaltintojas)" Pamatet, kad uzsiminiau...
Klaidu daroma ir daugiau, bet kaip pastebejai - sugebame pripazinti savo klaidas! O tu nors karta pripazinai savo klaidas? Ar reikes istraukti visus tavo postus ir parodyti tavo neklydimo sugebejima?padawan wrote:Beje, per dvi dienas, antras toks ivykis, kai jus, forumieciai, padarot klaida, o kai ja pastebiu, laikot mane neismaneliu uz tai, kad "" nesupratau, ka norejot pasakyti. Nesifruosiu ir net nesistengsiu suprasti klaidingo teksto. Net jei buciau parases, tai kita jusu zinute, pagal jusu logika, butu parasymas, kad as pritariau nesamonei. Taigi, atidziau su kableliais ir bruksniais.
Kalbame apie skirtingas klaidas! As uzsiminiau apie gramatines, kurios pakeicia zodziu prasme. Taip ir maniau, kad jusu atsakas bus ieskoti priekabiu mano rasyboje. Kur dedu lygybes, kad butu galima isvengti ilgu paaiskinimu. Gal ir fizikos destytojus taisydavot, kai jie trumpino savo rasliavas pridedami skaiciu, lygybiu ir panasiai? Gerai, kad rasysite atidziau, bet vis tiek cia liksiu tik iki vasario 16-19.Ar tavo "nebaigtas pradinis issilavinimas" neleidzia tau pripazinti savo nemoksiskumo?
Na stai - kalbama buvo apie sintakses, o ne - gramatines klaidas! Sintakses klaidos keicia ne zodziu, o - sakiniu prasme. Issidavei, kad tu to zodzio nezinojai!padawan wrote:Kalbame apie skirtingas klaidas! As uzsiminiau apie gramatines, kurios pakeicia zodziu prasme...Ar tavo "nebaigtas pradinis issilavinimas" neleidzia tau pripazinti savo nemoksiskumo?
Ar tik ne pats pradėjai?padawan wrote:Sintakse ieina prie gramatikos klaidu, nemanyk, kad apmausi. Ir uzteks zaist situos zaidimus, tema ne apie rasyba.
Ka tik pats padarei klaida, ishkreipianchia sakinio prasme. Galima suprasti taip, kad sintakse yra gramatikos klaidu poaibispadawan wrote:Sintakse ieina prie gramatikos klaidu
Matai, kai tiek daug skirtingu poziuriu... O poziuriai skirtingi, nes vien tautu skirtumai didziuliai. Europieciai dievus suvoke vienaip, indai kitaip, manau naturalu, kad tokios skirtingos paziuros. Pvz Graiku mitai su visais savo dievais, yra kaip pasaka ar pasakojimas. Panasu, kad jie buvo isgalvoti ne tikint i juos, bet rasant kaip grozini kurini. O jei reiktu atsakyti i klausima, kas yra Dievas, tai galima meginti. Tai dvasia-procesas, valdantis visata.Buvo kazkur tema mazdaug - "Kas yra dievas?". Manau - tik atsakius i si klausima galima butu suzinoti ir jo buvimo variantus.
1. Kiek pamenu, sakei, kad dievas tave karts nuo karto baudzhia, vadinasi, jis turi galiu pakreipti materialaus pasaulio ivykius tam tikra linkme, ir tai vyksta nuolatos! Ar gali pateikti pavyzdi, kur matytume nepaaishkinama aukshtesnes jegos isikishima i naturalia ivykiu eiga?padawan wrote: Tai dvasia-procesas, valdantis visata.
Tikintysis nelaimes supranta kaip Dievo bausme, netikintysis paaiskina tai moksliskai, sako, kad priklause nuo ivykiu eigos, arba sako, kad tai atsitiktinumas. Stai cunamis, ne tik sis, taciau ir visi potvyniai ir gamtos stichijos siustos Dievo. Jums tai atrodo tik naturalus dalykas ir jo nesiejate su Dievu. Tegul. Taciau ziurint is mano puses - Zeme nori nusikratyti dalimi zmoniu. Nesakau, kad ji - gyvas organizmas, nes sito nezinau, bet net jus sutiksit, kad kuo daugiau zmoniu gimsta, tuo daugiau mirsta ir zuna.Kiek pamenu, sakei, kad dievas tave karts nuo karto baudzhia, vadinasi, jis turi galiu pakreipti materialaus pasaulio ivykius tam tikra linkme, ir tai vyksta nuolatos! Ar gali pateikti pavyzdi, kur matytume nepaaishkinama aukshtesnes jegos isikishima i naturalia ivykiu eiga?
Taip, o kompiuteryje procesais vadiname einamuoju laiku veikianciu programu dalis. Siuo atveju Dievas kaip uzsukta programa. Taciau cia sustoju, nes protas per menkas, kad atsakyciau - kodel ir kas ta procesa paleido. Jus sakysit, kad stai, neturiu kaip irodyti, reiskia nera. Nuo to, ar irodytas, ar neirodytas, Dievas neisnyks/neatsiras. Tarkim Dievo nebutu. Religijos ir tikintieji veltui gaistu laika, o jei kas nors kada nors moksliskai irodytu Dievo buvoma, gautusi, kad irodymas neteisingas, nes jo pavyzdyje nera?2. Jei dievas yra procesas, tai koks jo turinys? Procesu "kaipo tokiu" nebuna, jie yra abstrakcija, apimanti daiktu virsmus ir judejima. Tarkim, zhmogaus fiziologiniais procesais vadiname ivairiu molekuliu chemines reakcijas. Taigi, ka reishkia "procesas" dievo kontekste?
Ash ir neklausiau, kas ta "dievo procesa" paleido. Klausiau, kas per daiktas yra dievo procesas apskritai, daviau netgi ishaishkinima, kodel informacinis procesas ish esmes nesiskiria nuo iprastiniu.padawan wrote: Taip, o kompiuteryje procesais vadiname einamuoju laiku veikianciu programu dalis. Siuo atveju Dievas kaip uzsukta programa. Taciau cia sustoju, nes protas per menkas, kad atsakyciau - kodel ir kas ta procesa paleido.
Dievas - dvasia, taciau toks atsakymas jusu netenkina. Todel pavadinau ja procesu. Kad butu arciau, jau geriau tikekit, kad yra koks procesas, kaip pavadinai, materijos virsmai, apimantis viska, nei is vis netikekit, kad yra kazkas aukstesnis uz jus.Taigi, kieno virsmai ir judejimai yra tavo dievas? Materijos virsmai?
Netikim, nes nėra jokio pagrindo tikėti. Tas jau buvo nesykį sakyta, tik tu per tūpas, kad suprastum. Nieko tokio, ne visų vienodi gabumaiIr, manau, svarbiausias klausimas. Ar jus netikite Dievu, nes tiesiog nekenciat tos savokos, ar netikite, nes nenorit tiketi, kad kazkas yra uz jus aukstesnis?
