Prietaru diegimas mokyklose

Kas yra dievas? Kokie yra argumentai už ar prieš dievo egzistavimą? Kuri religija teisinga?
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2011-02-13 00:57

VYTS wrote:Man regis mum per biologijos pamoką sakė kad yra dvi teorijos - 1) Žmonės išsivystė 2) Juos sukūrė dievas, o kuri teisinga nesakė (tipo kuo nori, tuo tikėk).
Aš tai dar plačiau praplėsčiau pirmąją teoriją, kaip dievas vieną dieną nusprendė lipdyti žmones molio.Šiaip gerai būtų, kad galima būtų išvis apie kreacionizmą neužsiminti, bet kol paikos idėjos dominuoja tiesiog negalima ignoruoti.

Šiaip tikrai liūdna kai ateina antrokas ar pan, ir pasakoja kaip reikia dieva garbinti ar pan... Ir šiaip vaikai tokio amžiaus mano, kad mokytojas viska žino ir besąlygiškai juo tiki, kad ir ką besakytų.
Manau būtų logiška uždrausti krikšta iki pilnametystės, nors ir religijos labai to nenorėtų.Galima remtis filosofiniu argumentu, kad jei ir yra koks dievas, kurio mes negalime matyti, galbūt yra ir daug, vadinasi pakrikštyjęs savo vaika ne tai religijai gali pasmerkti jį amžinoms pragaro kančioms, jei dievas yra toks, koks aprašomas šventose knygose...
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2011-02-13 01:19

Rated wrote:Manau būtų logiška uždrausti krikšta iki pilnametystės, nors ir religijos labai to nenorėtų.Galima remtis filosofiniu argumentu, kad jei ir yra koks dievas, kurio mes negalime matyti, galbūt yra ir daug, vadinasi pakrikštyjęs savo vaika ne tai religijai gali pasmerkti jį amžinoms pragaro kančioms, jei dievas yra toks, koks aprašomas šventose knygose...
Būtų absoliučiai nelogiška. Jeigu dievas "toks, koks aprašomas šventose knygose", tai jis gali pasmerkti dėl absoliučiai bet ko, tai gal tada uždrausti nepilnamečius rengti drabužiais iš kelių medžiagų (ką draudžia biblija).
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2011-02-13 01:25

VYTS wrote:
Rated wrote:Manau būtų logiška uždrausti krikšta iki pilnametystės, nors ir religijos labai to nenorėtų.Galima remtis filosofiniu argumentu, kad jei ir yra koks dievas, kurio mes negalime matyti, galbūt yra ir daug, vadinasi pakrikštyjęs savo vaika ne tai religijai gali pasmerkti jį amžinoms pragaro kančioms, jei dievas yra toks, koks aprašomas šventose knygose...
Būtų absoliučiai nelogiška. Jeigu dievas "toks, koks aprašomas šventose knygose", tai jis gali pasmerkti dėl absoliučiai bet ko, tai gal tada uždrausti nepilnamečius rengti drabužiais iš kelių medžiagų (ką draudžia biblija).
Nežinau ;D Gal tipo negalioja šventų knygų pasakos kol nepakrikštytas :D nors sako ir nepakrikštytam blogai būti.Greičiausiai visgi prastas mano argumentas, reikės gudresnių galvoti
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-02-13 14:18

LR Konstitucija
26 straipsnis
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Ar katalikiškos pakraipos tikybos pamokų buvimas daugelyje Lietuvos vidurinių mokyklų neprieštarauja citatoje pabrauktoms vietoms? Gal kas galėtų pakomentuoti kvalifikuočiau iš teisinės pusės ši aspektą? Juk taip vaikui sumažinamos galimybės vienodai gerai susipažinti su liuteronų, musulmonų, budistų ir kt. religijomis ir jas pasirinkti? :twisted:
Ir dar. Ar "Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus." neprieštarauja "Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą." arba "Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą[...]"? :)
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2011-02-13 14:59

Nekvalifikuočiau, bet čia greičiausiai, kad tikybos pamokos mokykloje įeina į tėvų rūpinimąsi vaikų doroviniu auklėjimu.
Vaiku visapusiškai rūpinasi tėvai, ir vaikas neturi viršenybės rinktis nei į kurį darželį eis, nei mokyklą, nei kurį tv kanalą žiūrės, bet „religijos mokymą“, jei tai nėra šiaip papasakojimas apie visas religijas, o kažkurios vienos propagavimas priskirčiau prie child abuse, tas pats kas dezinformuoti specialiai, kad tarkim 2x2=7, vanduo sudarytas iš chloro ir švino ar pan....
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-02-13 21:39

Beje, įdomu, ar gali Vilniaus ar Kauno jėzuitų gimnazijoje mokiniai vietoj tikybos pamokų pasirinkti etikos pamokas? Spėju, kad negali. Bet gal kas tikrai žino?
Rated
skeptikas
Posts: 519
Joined: 2009-11-22 22:25

2011-02-13 21:44

Svetimas wrote:Beje, įdomu, ar gali Vilniaus ar Kauno jėzuitų gimnazijoje mokiniai vietoj tikybos pamokų pasirinkti etikos pamokas? Spėju, kad negali. Bet gal kas tikrai žino?
Nenustebčiau, kad negali, jie pasirinko tikybą rinkdamiesi mokyklą :D
status_quo
pradedantis
Posts: 338
Joined: 2008-07-17 14:09

2011-02-13 22:29

Negali. Yra tekę būti Vilniaus Jėzuitkėje ir atsimenu direktoriaus žodžius, kad šioje gimnazijoje moko lygiai to paties kaip ir kitose mokyklose, tik nėra etikos, yra tik tikyba.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-02-13 22:45

status_quo wrote:Negali. Yra tekę būti Vilniaus Jėzuitkėje ir atsimenu direktoriaus žodžius, kad šioje gimnazijoje moko lygiai to paties kaip ir kitose mokyklose, tik nėra etikos, yra tik tikyba.
Na, gerai. O ar simetriškas situacijos sukeitimas šitoje vietoje pagal konstituciją galiotų? Tarkim, kokia laisvamaniška organizacija įkuria privačią mokyklą. Ar galėtų toji mokyklą gauti valstybės finansavimą (mokinių krepšelius ir pan.) ir nedėstyti tikybos pamokų, t.y. dėstyti tik etiką? :)
RB
senbuvis
Posts: 5793
Joined: 2004-05-18 13:16

2011-02-13 23:07

Svetimas wrote:Na, gerai. O ar simetriškas situacijos sukeitimas šitoje vietoje pagal konstituciją galiotų? Tarkim, kokia laisvamaniška organizacija įkuria privačią mokyklą. Ar galėtų toji mokyklą gauti valstybės finansavimą (mokinių krepšelius ir pan.) ir nedėstyti tikybos pamokų, t.y. dėstyti tik etiką? :)
Visų pirma, skiriasi finansavimo tvarka.
Švietimo įstatymas, 69 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas wrote: (...)
7. Vaikų muzikos, dailės, meno ir sporto mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
Kitos nevalstybinės mokyklos tokio finansavimo negauna, tik mokinio krepšelį.

Apskritai nesu tikras, ar etikos nedėstymas neprieštarauja to paties įstatymo 31 str.
Švietimo įstatymas, 31 straipsnis. Teisė mokytis tikybos wrote: 2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
User avatar
Transgresija
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2010-08-22 12:49

2011-02-14 08:28

Kai mokiausi pirmoje savo privačioje mokykloje Vilniuje, tai mums dėstė tik etiką, jokių tikybos pamokų nebuvo. Nežinau kiek tai susiję su tėvų pageidavimais. Tuo tarpu kitoje privačioje mokykloje mes turėjom klausytis paskaitų apie torą ir kabalos misticizmą supinta su new age tipo nukvailėjimu. Galiausiai atsisakiau lankyti tas pamokas (man uždraudė jas lankyti dėl pastovaus tyčiojimosi) ir nelankiau dorinio ugdymo. Matyt todėl ir užaugau toks nedoras. Taigi, iš savo patirties galiu sakyti, kad privatus sektorius iš esmės daro ką nori ir kaip nori kiek tai įmanoma. Netgi galėjau be pateisinamos priežasties nelankyti pamokų jei tik norėjau kas normalioje mokykloje buvo tabu - pranešama vaiko teisių apsaugai, socialiniams darbuotojams ir tt.
status_quo
pradedantis
Posts: 338
Joined: 2008-07-17 14:09

2011-02-14 09:13

Tarkime, kur aš mokiausi, 11 - 12 klasėje irgi nebuvo pasirinkimo dėl etikos ir tikybos. Turėjome filosofiją. Pirmais metais dar buvo visai normaliai (dalykas pats buvo gan įdomus, bet vadovėliai tragiški), bet antram kurse direktorius pradėjo aiškinti apie visokius dzen budizmus, ar taoizmus (kažką apie kelią ir pan). Taip pat pas mus buvo privaloma ir lotynų kalba. Jeigu jūs prieštaraujate, kad, tarkime Jėzuitai daraudžia pasirinkti etiką, tai jūs turėtumėte prieštarauti, kad mano gimnazijoje (Šilutės Vydūno) buvo negalima rinktis tikybos (tik 11 - 12 kl) ir buvo privaloma lotynų kalba. Šiaip, pasirinkimas visada yra gerai, tačiau nematau nei su Jėzuitais, nei, tarkime, su Vydūno gimnazija yra didelių problemų, nebent tokius dalykus darytų mažų miestelių vidurinės, kur vaikams pasirinkimo nebūtų. Aišku dar yra ir praktinis pasirinkimas - ar leisti vaikus į gerą mokyklą su tikyba, ar į prastą su etiką.
User avatar
Transgresija
skeptikas
Posts: 553
Joined: 2010-08-22 12:49

2011-02-14 09:56

O kur dar libertarinė išmokyklinimo praktika užsienyje. Nežinau kiek tai veikia lt
User avatar
SCnazi
pradedantis
Posts: 215
Joined: 2011-02-05 21:20

2011-02-14 16:56

Svetimas wrote:
LR Konstitucija
26 straipsnis
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Ar katalikiškos pakraipos tikybos pamokų buvimas daugelyje Lietuvos vidurinių mokyklų neprieštarauja citatoje pabrauktoms vietoms? Gal kas galėtų pakomentuoti kvalifikuočiau iš teisinės pusės ši aspektą? Juk taip vaikui sumažinamos galimybės vienodai gerai susipažinti su liuteronų, musulmonų, budistų ir kt. religijomis ir jas pasirinkti? :twisted:
Ir dar. Ar "Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus." neprieštarauja "Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą." arba "Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą[...]"? :)
viskas teisingai LR Konstitucijoje, kai gali dalyvauti rinkimuose (balso teisė) gali rinktis kokį nori tikėjimą ar religiją (ar netikėjimą etc), tačiau sąžinės ir minties laisvė yra nevaržoma nuo prigimties, bet pasekmės priklauso nuo tėvų :mrgreen:
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-02-16 11:41

RB wrote:
Svetimas wrote:Na, gerai. O ar simetriškas situacijos sukeitimas šitoje vietoje pagal konstituciją galiotų? Tarkim, kokia laisvamaniška organizacija įkuria privačią mokyklą. Ar galėtų toji mokyklą gauti valstybės finansavimą (mokinių krepšelius ir pan.) ir nedėstyti tikybos pamokų, t.y. dėstyti tik etiką? :)
Visų pirma, skiriasi finansavimo tvarka.
Švietimo įstatymas, 69 straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas wrote: (...)
7. Vaikų muzikos, dailės, meno ir sporto mokykloms, neformaliojo švietimo programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje.
Kitos nevalstybinės mokyklos tokio finansavimo negauna, tik mokinio krepšelį.
Tai šitoj vietoj kaip ir neteisybė gaunasi. Kodėl nevalstybinė mokykla, kuri vykdo formaliojo švietimo programas, tačiau nepriklauso tradicinei religinei bendruomenei, negali gauti lygiai tokio paties finansavimo kaip ir "tradicinių religinių bendruomenių" mokyklos? Galbūt iš dalies dėl to pastaruoju metu daugėja mokyklų, bandančių sau susiteikti tradicinių religinių bendruomenių mokyklų statusą?

RB wrote:Apskritai nesu tikras, ar etikos nedėstymas neprieštarauja to paties įstatymo 31 str.
Švietimo įstatymas, 31 straipsnis. Teisė mokytis tikybos wrote: 2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs 14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Nežinau kaip ten yra de jure, bet panašu, kad de facto yra taip (citata iš to paties straipsnio):
Dažnai tėvai, kurie ruošiasi leisti vaiką į mokyklą ar savo atžalai nori pakeisti ugdymo įstaigą, dvejoja rinkdamiesi tarp valstybinės ir katalikiškos mokyklos. Paprašytas įvardyti esminius šių ugdymo įstaigų skirtumus katalikiškų mokyklų asociacijos pirmininkas sakė: „Kiekviena institucija yra savita ir bendro kriterijaus įvertinimui nėra, bet nevalstybinėse katalikiškose mokyklose nėra pasirenkamojo dalyko – etikos, turime tik tikybą. Mūsų mokyklos programose yra daugiau sielovadai skirtų kursų, kurių neturi kitos mokyklos. Daug dėmesio skiriama vertybių formavimui, bendruomenės kūrimui, vienijame ne tik mokinius, bet siūlome specialias programas tėvams. Norime, kad mokytojai, mokiniai ir tėvai jaustųsi bendruomene ir nesiekiame, kad tai būtų koks nors konkurentų būrelis, susibėgęs į vieną vietą.“
Nors gal aš čia ir be reikalo stebiuosi. Gali būti ir taip, kad mokiniai nevalstybinėse tradicinių bendruomenių mokyklose gali de jure reikalauti etikos dėstymo, tačiau tokių išsišokėlių paprasčiausiai nėra. :)
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-02-16 11:51

Teko kalbėti su vienos mokyklos vadovais, tai jie su gana didele pagieža kalbėjo apie mokyklas, kurios staiga "atsiverčia" į katalikiškas. Esmė ta, kad tada gaunamos papildomos teisės išlaikyti mokykloje 11 bei 12 klases, pradines klases, net jei nėra pakankamo mokinių skaičiaus, taip neatleidžiant mokyklos darbuotojų, nors krūvis ir sumažėja. Žodžiu, tai labiau mėginimas prasisukti ir išlaikyti darbuotojus bei finansavimą, o ne tikėjimo reikalas. Viskas vardan religinio ugdymo tęstinumo, teigia nenorintys klasių naikinti mokyklų viršininkai, idant vaikas būtų krikščioniškai ugdomas nuo pirmos iki paskutinės klasės, po šiuo pretekstu slepiamasi, o iš tiesų nenori pinigų prarasti. Lietuviškas sprendimas - būti veidmainiu ir iš to pinigus darytis.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-02-16 12:02

Spaudoje rašo apie tą patį, tik daug diplomatiškiau ir gražiau. :)
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2011-02-16 12:02

Transgresija wrote:[...]iš savo patirties galiu sakyti, kad privatus sektorius iš esmės daro ką nori ir kaip nori kiek tai įmanoma.
Na, tai yra savaime suprantama. Tačiau tol, kol tai neliečia valstybinio finansavimo. Apskritai, papildomas nevalstybinių mokyklų finansavimas iš valstybės lėšų ta pačia apimtimi, kaip ir valstybinių, yra akivaizdi neteisybė pastarųjų mokyklų atžvilgiu.
Post Reply