Utilitaristus reikia šaudyt - atneštų daug naudos
.
Atleiskit, kad tik dabar atrašau, atostogos
.
7x wrote:Man tiesiog šiap pasirodė keista, kad po tokio humanistiško mąstymo deklaravimo, po kalbų apie visokias neribojamas teises taip lengva pasakyti "tai (dar) ne žmogus, todėl galima žudyti". Faktas, kad iš to greit atsirastų žmogus lyg ir mažai ką reiškiantis tampa.
pompaduska wrote:pala, tai nėra mano argumentas kodėl aš pasisakau už abortus.
Aš netaikiau šio teiginio tau, tiesiog pamąstymai tarp kitko.
ghoul wrote:Dalis kontracepcijos priemonių (pvz., spiralės) sunaikina jau susiformavusias zigotas, kurios irgi yra „darinys, greitai tapsiantis žmogumi“. Ar spiralės naudojimas tampa žudymu?
Iš esmės - taip.
7x wrote:Tai kad jokių ribų reikalingumo aš nepaneiginėjau.
Nomad wrote:Ką tada reiškia šis teiginys?
7x wrote:
Jei nuo kažkur turi būti nubrėžtos ribos, tai kodėl jos negali būti nubrėžtos ties sėklos išliejimu?
Na be to, kad tai buvo žemo lygio demagogija, kaip suspėjai tai pareiškti, bet tuo sakiniu atsakinėjau į Aivaro teiginį, kad ribos
privalo būti nubrėžtos. Jis nepateikė jokių kriterijų kur kaip kodėl tas ribas reikia brėžti, tiesiog pareiškė, kad reikia, tad aš mielu noru ir nubrėžiau. Lygiai taip pat niekuo nesiremdamas kaip ir jis.
Bandant susumuoti jūsų pasisakymus, pavyzdžiui tokius kaip Liuciferio: " Jei tiksliau, tai dar ne žmogus ir tas dar ne žmogus kelia kažkokią grėsmę žmogui arba net ir sau. Dilema, kuria aš spręsčiau žmogaus naudai." išeina gana paprastas teiginukas: embrionas nėra žmogus, todėl galima juo atsikratyti. Iš esmės gal ir reiktų su šiuo teiginiu sutikti, tik vot problemėle - niekas net nebandė kontraargumentuoti į mano pasiūlymus, kodėl reiktų embrioną laikyti žmogumi ir beveik niekas nepasakė, kodėl embriono nelaiko žmogumi. Žinoma yra visiška fizinė priklausomybė nuo mamos, bet visgi - kodėl ši embriono ypatybė turi būti esminė, o kitos (genai, sąmonė) - ne? Šiuos klausimus būtų galima apkalbėti iš įvairių pusių, pavyzdžiui: jei embrionas yra moters kūno dalis, tai kodėl nesutampant kraujo grupėms bandoma jį pašalinti iš organizmo it svetimkūnį; arba - neaišku, kiek sąmoningi vaikai iki 3-jų metų, tai galbūt nebūtų problemos įstatymiškai įteisinti jų žudymą (beskausmį, žinoma). O dabar kažkaip negražiai gaunasi, visi rėkia, kad embrionas nėra žmogus, kai nėra sutarimo, kas tas žmogus ir kaip tą žmogų atpažinti. Aišku čia filosofinis klausimas, todėl kokio nors padoraus-skeptiško (
) atsakymo per filosofinius b-s'us neprieisim, tad pabandysiu paaiškinti kaip aš viską matau.
Jei moteris apvaisinama, tai galimi keli rezultatai (su sąlyga, kad nėštumas be komplikacijų):
1) Moteris pagimdo. Tada po 9 mėnesių nuo apvaisinimo gyvena žmogus.
2) Moteris pasidaro abortą. Tada po 9 mėnesių žemėje negyvena žmogus.
Bet gaunasi kažkoks keistas nesusipratimas: abortu neapribojome jokių žmogaus teisių ir vis tiek žmogaus nėra. Tuo tarpu kai nesidarėm aborto, tai žmogaus lyg ir atsirado. Bet abortai neriboja žmogaus teisės į gyvybę - tai visiškai nesusiję dalykai, tai galbūt nutiko kažkoks keistas sutapimas? Moteris pasidaro abortą, o žmogus praranda galimybę gimti, tačiau tai du atskiri, visiškai nesusiję įvykiai.
Aš tai pavadinčiau etikečių klijavimu dėl patogumo. Labai nemalonu sakyti "ką tik nužudžiau savo negimusį kūdikį". Daug gražiau skamba "pasidariau abortą". Priedu "kūdikis" tai toks nekaltas padarėlis, kurį visi mėgsta, o embrionas visų sutarimu yra monstras, kuris riboja moters teises. Pareikšdami, kad embrionas nėra žmogus labai lengvai atsikratome įvairių moralinių priekaištų, mat labiausiai saugome žmogaus teises, tad visokie nežmoniški tvariniai, pavyzdžiui embrionai, taip nesaugomi. Ir toks malonus teisingumo jausmas užlieja, nes nuo sugadinto gyvenimo išgelbėjome nekaltą merginą, pakako tik embrioną pašalinti.
Man atrodo, kad vis tik teisingiau būtų pasakyti, kad mes saugome kokybišką gyvenimą, todėl embriono teisės į gyvybę nepaneigia moters teisės į kokybišką gyvenimą. Iš esmės tai gana negražu, mat embrionas nėra kaltas, kad atsirado, tačiau atimamos būtent jo teisės. Bet pasaulyje daug kas negražu, todėl visuotiniu susitarimu įstatymai leidžia atimti negimusių "žmonių" teisę į gyvybę.