Labai jau daug prisirinko/atsiskleidė momentų, kurius aš vertinu visiškai ne taip, kaip kad Jūs manote, jog aš juos vertinu. Kad trumpiau būtų, tiesiog Jūsų tekste įterpsiu (pabraukdamas) lakoniškus savo patikslinimus.
Morrigan wrote:Juozas wrote:
Jo, labai jau grazu dulkinimąsi įvardyti kaip mylėjimąsi. Ne, ne - visai nesu priešininkas atsakingo pasimylejimo. Tik va, "mylėjimasis" patvory - sukelia šypseną.
nepageidaujami vaikai atsiranda tik patvoriuose dulkinantis?
Žinoma, kad taip. Tik nereikia „patvoriuose“ suprasti grynai tiesiogine prasme. Tokiu žodžiu norėjau išskirti atvejus, kai atsiduodama nepasirengus galimoms pasekmėms, kai dar net nesusimąstyta apie galimą to saldaus užsiėmimo vaisių, kai tiksklas yra tik malonumas - kai aistra, o ne meilė valdo. Todėl to ir nedera vadinti „mylėjimusi“. Meilė - labiau pareiga meilės objektui nei noras patirti malonumą. Mylimo žmogaus neįmanoma palikti su bėda, mylimojo skausmas jaučiamas kur kas stipriau nei savas. Tik apsimetėlis mylinčiu gali palikti atsibodusias pasidulkinimo stakles. Ar tik patvoriuose su bet kuo besidulkinanti moteris gali būti psichologiškai ar kitaip nepasiruošusi auginti vaiko?
Taip, beveik visada taip – išskyrus susijusius su nelaimingais atsitikimais ir prievartos atvejus. ne, neatsakinėkite,
Kodėl gi neatsakinėti? – Atsakysiu. tiesiog sau pagalvokite.
jau daug metų panašiais klausimais, ne atskirais, ne abstrakčiai, o sistemiškai – tenka susimąstyti kai žmogus tesugeba matyti tik tuos pavyzdžius, kurie jam naudingi,
nu kokia čia kam nauda gali būti? O dėl „tik tų pavyzdžių“, tai jūs visiškai aukštyn kojom apverčiat mano poziciją. Gerai, apie tai pateiksiu atskirą/bendrą komentarą. susikalbėti nepavyks.
Nu ir kaip tas susikalbėjimas gali būti įmanomas, jei Jūs, kaip akstesniame komentare buvau pateikęs pastebėjimą:
Juozas wrote: Kažkaip keista darosi. Net panašias pozicijas ginantys kitose temose, čia pasigriebę visiškai aiškiai suformuluotą mano teiginį, beatodairiškai "kritikuoja" ne jį, o nieko bendro su juo neturinčias savąsias nuostatas.
- savo romantizuojamai meilei apginti aukojete sveiką protą. Nu ne meilė čia puolama.., ir aplamai, čia niekas nieko nepuola.
Yra tokia dogma krikščionybėje apie nekaltą pra(si)dėjimą. Kvailiai tiki, kad čia pasaka apie prasidėjimą be tėvo...
Įmanomas ir šiek tiek kitoks šios tikėjimo paslapties iššifravimas:
Daugelyje kalbų tie patys žodžiai dažnai įvardija po dvi ar net kelias sąvokas. Taigi, kas liečia šį mūsų nagrinėjamą atvejį, tai jau net rusų kalboje „prasidėjimas be tėvo“, būtų – neporinis prasidėjimas (непарочное зачатие). Непарочное зачатие, taip pat verčiasi ir kaip –
neydingas pradėjimas. Prasidėjimo be tėvo variantą galim atidėti į šalį. Įdomesnė kita versija, kad yra du pradėjimo variantai. Ydingas - kada smaginamės nesusimąstydami (ir turėdami galimybę bei norą pasirūpinti netyčiukais ir nevisai turėdami... - gimdom netičiukus ir paliekam gatvės universitetui). Neydingas – kada naujos gyvybės atsiradimas yra sąmoningai laukiamas, ruošiamasi tam, - ir ne tik išmaitinti, bet ir tinkamai išauklėti.
Kaltės prasmė akivaizdi, būtent naujos versijos atveju. Ir tik neydingo pradėjimo atveju nėra kaltės. O apie prasidėjimą be tėvo pasaką galima ir pamiršti – jos nebuvo – ją sukūrė neišmanėliai, kad turėtų ką neigti. Skeptikais apsišaukėlių ateistų puolamos versijos niekas rimtai net nepradeda ginti. – Skaito: kapstykitės savam mėšle patys...
