Nu argi neaiškiai buvau parašęs:Akela wrote:Jo, tik pavadini jį nederamu ("nederėtų taip abstrahuoti")Juozas wrote:Platesnio požiūrio neatmetu.
Ir dar kartą patikslinęs:Nederėtų taip abstrahuotis. Šios temos rėmuose - tiek bendras klausimas apie gyvenimo prasmę - vienareikšmiškai įgautų tik tragiškus atspalvius ir "sėkmingai" gyvenime prasmė nebūtų rasta.
Matai, pupyte, pasiėmi sau patogią teiginio (tik apytikrę) reikšmę, kokią kiekvienas logiškai atmestų, ir be jokios baimės, kad kas nors ją ims ginti - suvarai į trubelę. O kad tame teiginyje yra akcentuojantis kitokią prasmę žodelis "taip", tai tamstytei nė motais. Net patikslinus, kas norėta pasakyti - kabinėjiesi prie sovo pačios vaizduotės sugeneruotos versijos.Šį kartą norėjau perspėti dėl atvirkščio efekto, - kad bendresnis klausimas siauresnės temos rėmuose negali visa savo esme atsiskleisti.
O kuo Akelai neįtinka subjektyvumas. Argi viskas, ką bendraudami subjektai vienas kitam pateikia nėra subjektyvu? Argi tas subjektyvus požiūris, kurio atitikimu realybei yra galima nuosekliai įsitikinti ir lygiai taip pat nuosekliai sėkmingai įtikinti taip pat blaiviu suvokimu pasižymintį - nėra objektyvus požiūris? O gal pačiai ir objektyvus požiūris kažkuo neįtinka?Akela wrote:Ar nuosekliai ar nenuosekliai, bet jis visvien yra subjektyvus požiūris į kažką ir tik tiek.Juozas wrote:...Įsitikinimas atsiranda nuosekliai...
Patingėjai, nepabandei.Akela wrote:Tai, ką vadini morale, tėra tamstos subjektyvus požiūris į kažkokius reiškinius. Tik tiek (na taip, kartojuos jau )Juozas wrote: Ir galiausia, kuo gi ta moralė prasikalto, kad vietos jai nepaliekate?.. Trukdo? Pabandyk sau atsakyti, kam ji trukdo.
Jei nors kiek pasigylintum, atrastum, kad nekurie subjektyvūs momentai atitinka objektyvumo kriterijus. Tuomet jie jau nebevadinami subjektyviais...
Žinoma, kad esu moralės šalininkas.Akela wrote:Beje, negi nedidelis tamstos posto komentaras jau yra kox tai globalus "moralės puolimas" nepaliekant vargšelei vietos po saule? Gal esi koks "ponios moralės" akredituotas atstovas?
Be moralės, susipainiojusios laisvės labirintuose, žlunga imperijos, išnyksta civilizacijos. Jei bent viena visuomeninė formacija sugebėtų išsaugoti/transformuoti neatitrūkstančias nuo besikeičiančių aktualijų moralės normas - ji būtų amžina. Šito įrodyti negaliu, nes to dar nebuvo. Tai tikrai tik subjektyvi mano (ir ne tik mano) nuomonė. - Ar aš dėl tokios nuomonės turėjimo kažkuo prastesnis už tamstą? Nu baik juokus. Šita nuomone niekam pakenti neįmanoma. Kenkiama kitiems, kai susipainiojama savose "objetyviose" nuostatuose.
Aišku, kad čia netingėjimas kaltas...Akela wrote:Kalbu apie tamstos kabinamas "etiketes" ar makaronus, savų nekabinau Tingiu. Nebent posto pabaigoj ką nors sumesiu.Juozas wrote: Gerai, rodai čia - tas mano kabintas "senas" etiketes. Ir savų "naujų" nepamiršk parodyti. - Apie ką čia kalbi?
Ne bilekokį pavyzdį, o platesnį požiūrį, kurio aplinkoje žudymas, o tame skaičiuje ir abortai, kaip asiptotiškai ribinė tokio žudymo reikšmė - nebeatrodo perspektyvūs sprendimai.Akela wrote:Na va kaip fainai - pats sugalvoji belekokį pavyzdį, paskui pats jį suvartai ir pats su savimi sutinki. Tiesiog idilė.Juozas wrote: Ir kuris gi dabar iš tų vertintojų turi būti prastesnis už kitus, o gal visi jaunesni prastesni už senus? Davai, kovojam už teisę žudyti jaunesnius už save... Kažkaip tai pasigailėtinai atrodytų? - Sutinku.
Nu nevisi žino, ką daro. Dauguma tiki, kad daro viena, o faktiškai, dažnai, tai būna tik grynai subjektyvi nuomonė... Ar Jūs galite pagristai pasakyti, kad prieštaraujate normaliam gyvenimui viską pasvėrusi?Akela wrote:Kova... bandymas įpiršti masėms... ir net biznis iš to... Čia apie ką tamsta? Kas čia kovoja, perša masėms ir daro iš "naujų etikečių" biznį? Tamstos reakcija į postą tikrai neadekvatiJuozas wrote: ...Sakyčiau, kova už "naujas verčių etiketes", tėra bandymas masėms įpiršti moralinį reliatyvizmą - kad nėra moralumo apskritai - darykit ką norit... ir ko net nenorit - biznis iš to geras kai kam gaunas...
------------
Ne tai, kad vien tik gyvybė yra vertybė, o visa, kas padeda žmogui/gyvybei skleistis yra vertybės.Akela wrote:Kad kažkieno gyvybė yra vertybė, tai viso labo eilinė mūsų pačių susigalvota etiketė, kuri - reikalui esant - greitai pakeičiama kitokia.Juozas wrote:Gyvybė (žmogaus) pati savaime lyg ir nematuojama, ji pagrindas bet kokiai vertei.
Nu apie kokį čia susitarimo reikalą gali būti kalba, kai einama, jojama, važiuojama, skrendama... kitų gyvybių naikinti?Akela wrote:Ryškus to pavyzdys - karai, kada staiga gyvybės vertinimo etiketės perkabinamos ir priešininko karių gyvybės tampa ne tik kad nebevertingomis, bet netgi įgauna minusinę vertę. Už jų diseiblinimą teikiami medaliai ir rodoma visokeriopa pagarba.
Tai reiškia, kad iš tiesų gyvybės vertinimas ar nevertinimas yra tik susitarimo reikalas ir jokio kito pagrindimo neturi, net jei su ja susieti lozungai ar frazės skamba labai gražiai ir įtikinamai.
Absurdiška yra kalbėti apie vertybes plytai ar laipteliui. Jie nieko nematuoja/nevertina. Subjektai/žmonės - ir tai tik protingi - sugeba vertinti.Akela wrote: Deja realybė yra kitokia - tos "vertybės" išties nevertina ne tik dalis kitų piliečių, bet ir mažyčiai tačiau mirtini virusai, nei nuo stogų krentančios plytos, ir laipteliui, į kurį pakaušiu trinkteli ir užsimuša netyčia paslydęs pilietis, yra visiškai dzin, kad pilietis tikėjo, jog žmogaus gyvybė yra "didžiausia ir nekvestionuojama vertybė".
Akela wrote:Aišku, galima užsimerkti ir atkakliai kabinti tą pačią nutrintą etiketę, nes tiesiog norisi, kad taip būtų iš tiesų. Galim - kaip maži žaidžiantys vaikai - susitarti , kad ta sena taburetė išties yra auskinis deimantais ir perlais puoštas sostas. Tada tie, kurie priima žaidimo taisykles, matys "auksus ir deimantus", o nežaidžiantys - seną taburetę, ant kurios kažkas sėdi pasipūtęs ir įsivaizduoja esąs karalius.