Dirbtinis intelektas

[senis]

Tarkime mes surinkome visas jo partijas ir visus ėjimus. Ar mes galima kažkaip išsiaiškinti kodėl jis vienoje ar kitoje pozicijoje darė tokį ar kitokį ėjimą?

Liucipher - man kazkaip atrodo, kad mes nebandome suvokti oponento nuomones arba/ir kitu ziniu sriciu. Todel siulau padaryti musu postu defliacija,- pakelti atskiro posto verte , nes kas is to kad prirasome daug, o naudos mazai. Taigi gryztu prie reikalo esmes. As suprantu, kad is sachmatu teorijos puses ko gero stiliu yra nedaug. Taciau ir tau reikia pabandyti suprasti, kad is programavimo puses, lentos ivercio funkcija gali buti mazai susijusi su sachmatu teorijos stiliais. Ta funkcija labiau susijusi su zaidimo strategija, kuri aisku gali kazkiek koreliuoti su konkretaus zaidejo zaidimo strategija (tas man ir butu stilius). Todel mano poziuris siuo klausimu yra grynai kaip informatikos specialisto.
(Beje tema ir yra apie dirbtini intelekta, kas siaip ir yra informatikos sritis).
Taigi ziurint is programavimo puses is principo yra imanoma issiaiskinti (turint zaistas partijas) zaidimo kriteriju prioritetus. Sakykim panaudoje genetini algoritma, automatiskai modeliuojame lentos ivercio funkcija ir ta funkcija istestuojame,- ant kiek ji teisingai prognozuoja sakykim Aliochino pasirinkimus. Tokiu budu genetinis algoritmas vis tobulins ta ivercio funkcija tol, kol jos pagalba bus galima maksimaliai prognozuoti Aliochino varymus jo zaistose partijose. (Aisku tai kita tema ant kiek "maksimaliai" pavyks ispesti prognoziu tiksluma). Bet noriu pasakyti, kad principinis strategijos nustatymo mechanizmas- yra, tereikia tik greito kompo, genetinio algoritmo (na arba kokio kito euristinio algoritmo, pvz. neuroniniu tinklu), daug zaidejo zaistu (ir zinomu) partiju, bei daug zaidimo ziniu (kad butu galima i ta funkcija iskaiciuoti kuo daugiau kriteriju).
Ir viskas,- viso to uztenka kad modeliuoti zaidimo strategija. Aisku kaip sakiau, sis metodas gali neduot tiksliu rezultatu, tai gali buti kad ir chessmaster perlenke lazda su tuo "asmenybiu imitavimu". Visgi man siame klausime (ir sioje temoje) terupi tik informatikos reikalo puse.
(Idant tikrai galiu garantuoti, kad ir tos programos-prizininkes (Rybka ir kitos) irgi naudoja lentos ivercio funkcijas, tik jos bus tobulesnes nei chessmaster lentos funkcijos.). Aisku suprantu, kad tu prikibai del tos lentos ivercio funkcijos koreliacijos su asmenybes zaidimo stiliumi. Gali buti kad kazkiek koreliuoja. Nors nei tu zinai, kad nekoreliuoja, nei as zinau, kad koreliuoja. Mes bandome tik spelioti. Norint suzinoti tiesa,- reiketu arba kazkaip isgauti detalesne info apie ta koreliacija is Chessmaster kureju ARBA patiems inicijuoti toki modeliavimo eksperimenta (apie kuri rasiau auksciau su genetiniu algoritmu).

[Apostatas]

Liucipher - man kazkaip atrodo, kad mes nebandome suvokti oponento nuomones arba/ir kitu ziniu sriciu. Todel siulau padaryti musu postu defliacija,- pakelti atskiro posto verte ,

Pakelkim

Taigi gryztu prie reikalo esmes. As suprantu, kad is sachmatu teorijos puses ko gero stiliu yra nedaug. Taciau ir tau reikia pabandyti suprasti, kad is programavimo puses, lentos ivercio funkcija gali buti mazai susijusi su sachmatu teorijos stiliais.

Taigi aš visą laiką ir bandžiau tave įtikinti, kad įverčio funkcija neturi nieko bendro arba turi labai mažai su stiliais. Tai tu man bandei įrodyt, kad remdamiesi įverčio funkcijomis ir sukuriami skirtingi žaidėjų stiliai programoje Chessmater, gi aš tau oponavau.

Ta funkcija labiau susijusi su zaidimo strategija, kuri aisku gali kazkiek koreliuoti su konkretaus zaidejo zaidimo strategija (tas man ir butu stilius).

Ech, jeigu tu iš karto būtum parašęs, kad tu suvoki stilių kaip strategiją, o ne visuotinai priimta prasme, kiek būtume sutapę laiko... Na, bet gerai. Be abejo, kad įverčio funkcija yra susijusi su strategija, nes strategija, be pozicijos įvertinimo neįmanoma! kad galiausiai nepaaiškėtų, kad mes ir terminą strategija suprantame skirtingai pateiksiu mažytę ištrauką iš wikės:
Chess strategy is concerned with the evaluation of chess positions and setting up goals and long-term tactics for future play.
Kitaip sakant strategija tai ilgalaikių tikslų ir būdų jiems pasiekti iškėlimas ir apskaičiavimas.
Reikalas tame, kad vienas ir tas pats šachmatininkas, netgi nebūtinai pasaulio čempionas gali laikytis prieš vieną varžovą vienos strategijos, prieš kitą - kitokios, o prieš trečią dar trečios, kitaip sakant kokią konkrečią strategiją pasirinks žaidėjas priklauso nuo aibės faktorių: nuo to ar jis žaidžia baltais, ar juodais; nuo to kokia jo asmeninė savijauta, nuo varžovo stiprumo, nuo varžovo žaidimo stiliaus ir t.t ir pan. (aš čia galiu prirašyti visą puslapį). Taigi išvada kokia: tas pats žaidėjas gali naudoti aibes skirtingų strategijų, tad klausimas, kaip Chessmaster nusprendžia kurią strategiją iš tam žaidėjui būdingų ( arba pasitaikiusių jo praktikoje) pasirinkti. Juk Chessmaster programa žaisdama su žmogumi nežino savo priešininko savybių ir negali atitinkamai nusiteikti ar pasiruošti. Galiausiai aš netikiu, kad Chessmaster galėjo išsinagrinėti visas įmanomas pasaulio čempionų naudotas strategijas vien todėl, kad kartais viena strategija nepasiteisina ir yra keičiama žaidimo eigoje, arba priešininkas primeta minėtam pasaulio čempionui savo žaidimą, dėl ko čempiono strategija nors ir užmanyta galvoje lieka nerealizuota lentoje.

Todel mano poziuris siuo klausimu yra grynai kaip informatikos specialisto.
(Beje tema ir yra apie dirbtini intelekta, kas siaip ir yra informatikos sritis).

O taip pat etikos, filosofijos ir kitų sričių

Taigi ziurint is programavimo puses is principo yra imanoma issiaiskinti (turint zaistas partijas) zaidimo kriteriju prioritetus. Sakykim panaudoje genetini algoritma, automatiskai modeliuojame lentos ivercio funkcija ir ta funkcija istestuojame,- ant kiek ji teisingai prognozuoja sakykim Aliochino pasirinkimus. Tokiu budu genetinis algoritmas vis tobulins ta ivercio funkcija tol, kol jos pagalba bus galima maksimaliai prognozuoti Aliochino varymus jo zaistose partijose.

Pabandykime panagrinėti praktiškai. Aš nesu informatikos specialistas ir netgi ne kibernetikos, bet kiek aš pamenu savo žaidimus prieš kompiuterines programas, arba partijų analizę, padedant kompiuterinėms programoms, tai viskas vyksta maždaug taip. Po kiekvieno padaryto ėjimo ( arba nepadaryto, bet analizuojamo hipotetinio ėjimo) programa atlieka pozicijos lentoje įvertinimą, kurį išreiškia skaičiumi atitinkamai rodančiu baltųjų arba juodųjų pranašumą. Kitaip sakant partijos arba analizės metu kompiuteris atlieka milžinišką skaičių įvertinimų ir pasirenka ėjimą, kuris garantuoja jam didžiausią ( jo skaičiavimo ribose) pranašumą. Taip elgiasi beasmenės programos: Fritz, Rybka. Klausimas kaip tokiu atveju turėtų elgtis Chessmaster pvz. Aliochin. Susidariusioje tam tikroje pozicijoje jinai nedarys geriausio (aukščiausią įvertinimą turinčio ėjimo) vien dėl to, kad Aliochinas šitokio ėjimo savo praktikoje nedarė? Tokiu atveju programa darytų klaidingą ėjimą. O kaip ji elgtųsi tose situacijose, į kurias Aliochinas iš viso per savo gyvenimą nebuvo papuolęs? Pakibs? (Atsižvelgiant kad lentoje gali susidaryt anot kai kurių skaičiavusių 13^64 pozicijų, Aliochinas per visą savo netrumpą gyvenimą yra išbandęs ne tiek ir daug).

[aivaras]

Pabandykime panagrinėti praktiškai. Aš nesu informatikos specialistas ir netgi ne kibernetikos, bet kiek aš pamenu savo žaidimus prieš kompiuterines programas, arba partijų analizę, padedant kompiuterinėms programoms, tai viskas vyksta maždaug taip. Po kiekvieno padaryto ėjimo ( arba nepadaryto, bet analizuojamo hipotetinio ėjimo) programa atlieka pozicijos lentoje įvertinimą, kurį išreiškia skaičiumi atitinkamai rodančiu baltųjų arba juodųjų pranašumą. Kitaip sakant partijos arba analizės metu kompiuteris atlieka milžinišką skaičių įvertinimų ir pasirenka ėjimą, kuris garantuoja jam didžiausią ( jo skaičiavimo ribose) pranašumą. Taip elgiasi beasmenės programos: Fritz, Rybka. Klausimas kaip tokiu atveju turėtų elgtis Chessmaster pvz. Aliochin. Susidariusioje tam tikroje pozicijoje jinai nedarys geriausio (aukščiausią įvertinimą turinčio ėjimo) vien dėl to, kad Aliochinas šitokio ėjimo savo praktikoje nedarė? Tokiu atveju programa darytų klaidingą ėjimą. O kaip ji elgtųsi tose situacijose, į kurias Aliochinas iš viso per savo gyvenimą nebuvo papuolęs? Pakibs? (Atsižvelgiant kad lentoje gali susidaryt anot kai kurių skaičiavusių 13^64 pozicijų, Aliochinas per visą savo netrumpą gyvenimą yra išbandęs ne tiek ir daug).

Tai vat turiu pora klausimų. Pvz ar Fritz ir Rybka identiškoje situacijoje ant lentos išduoa tą pačią skaitene padėties įvertinimo reikšmę (nes skaičiavimus atlieka algoritmo ribose)? Nes iš to ką aš supratau Chessmasteryje nepriklausomai nuo "stiliaus" programa nesirinks suboptimalaus sprenimo. Tačiau priklausomai nuo "stiliaus" padėties įvertis ant lentos skirsis (kad būtų lengviau įsivaizduoti turite eilę langų su Chessmasteriu visuose "stiliai skirtingi bet padėtis identiška, ir lyginate skaitinį įvertį sugeneruota pačio Chessmasterio (nes trečių šalių analizatorius analizuoja tik pagal savo "stilių")) ir iš čia skirsis veiksmas kuris bus laikomas optimaliu. Ir pačio Aliochino čia reikia praktiškai tik PR tikslams, nes jo "stilius" šiuo atveju yra pakeistas lentos įvertinimo algoritmas remiantis statistinių jo žaidimų tyrimu (bloody no idea kaip jis žaidė).

[Apostatas]

Tai vat turiu pora klausimų. Pvz ar Fritz ir Rybka identiškoje situacijoje ant lentos išduoa tą pačią skaitene padėties įvertinimo reikšmę (nes skaičiavimus atlieka algoritmo ribose)?

Ne visada, kadangi varikliukai skaičiuojantys variantus nėra vienodo pajėgumo, tai ir įvertinimą toje pačioje pozicijoje gali duot skirtingą. Kartais tas skirtingumas būna toks didelis, kad Fritz nurodo vieną ėjimą kaip geriausią, o Rybka visai kitą.

(kad būtų lengviau įsivaizduoti turite eilę langų su Chessmasteriu visuose "stiliai skirtingi bet padėtis identiška, ir lyginate skaitinį įvertį sugeneruota pačio Chessmasterio

Tiesa sakant norėčiau pažiūrėt kaip atrodytų toks eksperimentas. Būtų galima pabandyt analizuot kodėl gi vienokį ėjimą jis laiko geriausiu vienai asmenybei, o kitokį - kitai. Dar įdomiau būtų eksperimento pasunkinimui išdėliot poziciją, kada tik vienintelis baltųjų ėjimas duoda pranašumą baltiesiems ( sakykime kompiuteris žaidžia baltaisiais) - tokiu atveju jis ir turėtų daryt tą ėjimą nepriklausomai nuo stiliaus. Aišku, kai yra keli panašaus pajėgumo ėjimai, Chessmaster'io skirtingos asmenybės gali eit skirtingai ( ir visai įmanoma, kad tie ėjimai bus paskirstyti random būdu), kad sudaryt įspūdi, neva toks ėjimas labiausiai atitinka tą ar kitą asmenybę ( juk iš esmes patikrint ar tas ėjimas atitinka tą asmenybę mes galimybių neturime - nedisponuojame absoliučiomis žiniomis apie apie kažkokios asmenybės kada nors padarytus ėjimus, juolab, kad jei ta asmenybė niekada tokio ėjimo nedarė, kas galėtų paneigt, kad ji negali jo padaryt - tad iš principo Chessmaster'io autoriai yra nepagaunami).

[senis]

Kitaip sakant partijos arba analizės metu kompiuteris atlieka milžinišką skaičių įvertinimų ir pasirenka ėjimą, kuris garantuoja jam didžiausią ( jo skaičiavimo ribose) pranašumą. Taip elgiasi beasmenės programos: Fritz, Rybka. Klausimas kaip tokiu atveju turėtų elgtis Chessmaster pvz. Aliochin.

O kaip sioje situacijoje pasielgtu pats Aliochinas ? (please, nekalbekime apie mata 5-iais ejimais, ar kitus aiskius endspilius).
Pakalbekime apie mitelspili. Tai jei kaip tu sakai Aliochino strategija priklauso nuo kruvos ivairiu faktoriu ir net nuo to ka jis valge (tavo zodziais) ir plius ta jo strategija gali keistis zaidimo eigoje, tai as galiu tik padaryti viena isvada, kad is vis net pats tikrasis Aliochinas neturejo savo UNIKALAUS mitelspilio zaidimo braizo. (Ir atvirksciai, visgi jei turejo - tai ji turetu but imanoma pamatyt is jo zaistu partiju). Tai aisku cia butu visai logiska, jei patys zaidejai neturi sau budingo zaidimo braizo, tai ir juos simuliuojancios programos to netures.

Susidariusioje tam tikroje pozicijoje jinai nedarys geriausio (aukščiausią įvertinimą turinčio ėjimo) vien dėl to, kad Aliochinas šitokio ėjimo savo praktikoje nedarė?

Velgi kalbant apie mitelspili: pozicijos ivertinimas neimanomas be strategijos. Priklausomai nuo strategijos, keisis ir poziciju ivertinimai. Taigi auksciausias ivertinimas yra reliatyvus dalykas. (Beje ir pats ta supranti, nes davei pavyzdi, kad Fritz ir Rybka is vienodos lentos pozicijos, gali padaryt visai skirtingus varymus. Taigi Fritz ir Rybka strategijos skirtingos.)

Tokiu atveju programa darytų klaidingą ėjimą.

O ka pats Aliochinas (ar kiti meistrai) realybeje zaisdamas klaidu nedare, Aa ? Svarbiausia, kad klaidu darymas netaptu strategija Jei rimciau - kaip sakiau mitelspilyje tas suvokimas "klaidingas ejimas" yra smarkiai priklausomas nuo konkrecios pasirinktos strategijos. Jeigu strategijoje A ejimas gali but laikomas blogu/klaidingu, tai strategijoje B jis gali but laikomas geru. (vel please, be matu 5-iais ejimais )

O kaip ji elgtųsi tose situacijose, į kurias Aliochinas iš viso per savo gyvenimą nebuvo papuolęs? Pakibs?

Na kam cia taip reikia viska persudyti, nesuprantu. Atsakysiu i klausima, klausimu - O kaip elgtusi pats Aliochinas toje situacijoje, pakibtu ?
EDIT:
Ir dar. Kaip elgtusi programos Fritz ir Rybka situacijoje, kurios per visa savo zaidimu laikotarpi nebuvo sutikusios ?
Tikriausiai sutiksi, kad jos darys geriausia varyma, savo individualios strategijos ribose (na isskyrus labai akivaizdzius atvejus, kaip kad matas 5-iais ejimais ).
Na tai tas pats galioja ir chessmaster "Aliochino" strategijos atveju.

[Apostatas]

O kaip sioje situacijoje pasielgtu pats Aliochinas ? (please, nekalbekime apie mata 5-iais ejimais, ar kitus aiskius endspilius).

Tą žino tik jis pats. Susidūręs su tam tikra, jam nežinoma pozicija, jis stengsis rast optimaliausią ėjimą, kuris geriausiai atitiks jo siekius ( laimėti, pasiekti lygias, pralaimėti ( gal jis žaidžia su savo anūku ir nenori jo nuskriaust) ) toje situacijoje.

Pakalbekime apie mitelspili. Tai jei kaip tu sakai Aliochino strategija priklauso nuo kruvos ivairiu faktoriu ir net nuo to ka jis valge (tavo zodziais) ir plius ta jo strategija gali keistis zaidimo eigoje, tai as galiu tik padaryti viena isvada, kad is vis net pats tikrasis Aliochinas neturejo savo UNIKALAUS mitelspilio zaidimo braizo.

Aišku, kad neturėjo.
Šiek tiek paaiškinsiu ką turėjau omeny sakydamas, kad net ir tai ką jis valgė gali turėti įtakos partijai. Pvz., žaidėjas lošia dėl čempiono vardo mačą iš 12 -os partijų. Prieš šeštą partiją jis netyčia užsivalgo ką nors jam netinkamo ( gal būt net apsinuodija maistu) ir blogai jaučiasi prieš partiją. Kokia jis strategiją pasirinks? Ogi jausdamasis blogai, jis pasirinks patį lengviausią kelią - sieks kuo greičiau išsikeisti figūromis ir suprastinti poziciją siekiu kiek galima greičiau pasiekti lyginę poziciją ir iš to sekančias lygias bei kovą dėl čempiono vardo atidėti kitoms partijoms.

Velgi kalbant apie mitelspili: pozicijos ivertinimas neimanomas be strategijos. Priklausomai nuo strategijos, keisis ir poziciju ivertinimai. Taigi auksciausias ivertinimas yra reliatyvus dalykas. (Beje ir pats ta supranti, nes davei pavyzdi, kad Fritz ir Rybka is vienodos lentos pozicijos, gali padaryt visai skirtingus varymus. Taigi Fritz ir Rybka strategijos skirtingos.)

Ne strategijos skiriasi, o paprastai tariant "protelis" - sugebėjimas išskaičiuot geriausią ėjimą ( be abejo tam tikroje pozicijoje egzistuoja objektyviai geriausias ėjimas - greičiausiai vedantis prie sėkmingos partijos baigties. Visa bėda, kad programos neišskaičiavo šachmatų iki galo taip kaip atsitiko su jau išspręstais žaidimais, kurių sąrašą gali rasti ir wikėje). Jei Fritz ir Rybka turėtų vienodus varikliukus su vienodomis skaičiavimo galimybėmis ir vienodomis "Evaluation function", be abejo, kad abi prieitų prie vienos ir tos pačios išvados.

O ka pats Aliochinas (ar kiti meistrai) realybeje zaisdamas klaidu nedare, Aa ?

Be abejo, kad darė, betgi ne specialiai. Paprastai čempionai po partijos analizuodavo sužaistą partiją rasdavo savo klaidas ir kitą kartą jų nekartodavo.

Svarbiausia, kad klaidu darymas netaptu strategija Jei rimciau - kaip sakiau mitelspilyje tas suvokimas "klaidingas ejimas" yra smarkiai priklausomas nuo konkrecios pasirinktos strategijos. Jeigu strategijoje A ejimas gali but laikomas blogu/klaidingu, tai strategijoje B jis gali but laikomas geru. (vel please, be matu 5-iais ejimais )

Na taip, jei tavo tikslas pralaimėt, tai klaidingas ėjimas yra visai neklaidingas. Bet jei rimtai, tai paprastai galutinis ir svarbiausias strategijos uždavinys yra laimėt partiją, todėl bet koks ėjimas atitolinantis nuo šio tikslo yra mažiau ar daugiau klaidingas. Žmonės partijose paprastai daro nemažai klaidingų ėjimų, o laimi paprastai tas, kuris suklysta priešpaskutinis Jeigu abu žaidėjai nedaro klaidų ( arba padaro po lygiai) partija pasibaigia lygiosiomis.

Na kam cia taip reikia viska persudyti, nesuprantu. Atsakysiu i klausima, klausimu - O kaip elgtusi pats Aliochinas toje situacijoje, pakibtu ?

O kam jam kibt? Jis gi neįspraustas į rėmus: žaisti taip, o ne kitaip - t.y. atitikt kažkokį tai užduotą tikslą ( Chessmaster Aliochin kaip skamba pavadinimas turi tikslą žaist kaip Aliochinas). Aliochinas skirtingai nuo pro Chessmaster Aliochino nėra įspraustas į kažkokius tai rėmus.

Ir dar. Kaip elgtusi programos Fritz ir Rybka situacijoje, kurios per visa savo zaidimu laikotarpi nebuvo sutikusios ?

Kaip ir visais kitais atvejais, naudodamosios Evaluation function, ieško geriausio ėjimo, ieško greičiausio kelio į pergalę.

Tikriausiai sutiksi, kad jos darys geriausia varyma, savo individualios strategijos ribose (na isskyrus labai akivaizdzius atvejus, kaip kad matas 5-iais ejimais ).
Na tai tas pats galioja ir chessmaster "Aliochino" strategijos atveju.

Aš nė kiek neabejoju, kad fritz, rybka ir visų kitų kitų programų strategija yra viena - laimėti partiją. Skirtingai nei žmonės, programos nebūna pavargusios, nepažįsta savo varžovo, visada yra toje pačioje "sportinėje formoje". Todėl joms nė nereikia strateguoti - jos kiekvieno ėjimo metu tiesiog stengiasi rasti pati geriausią ėjimą ir tuo pačiu laimėti partiją. Šachmatai dėka savo figūrų įvairovės turi labai daug variantų ( lentoje galima gauti labai įvairias pozicijas), bet kiek man teko domėtis tendencijos tokios, kad visai greitai programos išspręs šachmatus.

[senis]

Ne strategijos skiriasi, o paprastai tariant "protelis" - sugebėjimas išskaičiuot geriausią ėjimą

Is tikro skiriasi lentos ivercio funkcijos (evaluation function). O jau ta ivercio funkciju skirtuma galima vadinti "strategiju skirtumu" arba "protelio skirtumu" - kiekvienam pagal skoni.

Šachmatai dėka savo figūrų įvairovės turi labai daug variantų ( lentoje galima gauti labai įvairias pozicijas), bet kiek man teko domėtis tendencijos tokios, kad visai greitai programos išspręs šachmatus.

Na jei kompu pajegumai isaugs tiek, kad eiline programa gales apskaiciuoti visa pilna zaidimo medi -
http://en.wikipedia.org/wiki/Game_tree
tada aisku, kad ivercio funkcija jau paras prasme, kaip kad tu ir sakei. Taciau, mes kalbame apie dabarti, t.y. apie dabartines galimybes ir dabartinius algoritmus/programas.
Kas gali buti ateityje - visai kitas klausimas.

P.S.
Beje vis tiek neatsisakau idejos, kad JEI zaidejas labiau vertina figuru mobiluma, nei centro kontrole,- tai ta ir galima uzprogramuoti lentos ivercio funkcijoje.
O ar sita dalyka vadinsime stiliaus / zaidimo strategijos / protelio perkelimu i programos algoritma - visiskai dzin.
Tai nepaneigia idejos, kad lentos ivercio funkcija galima uzprogramuoti taip, kad ji atspindetu konkretaus zaidejo norimus prioritetus.

[Apostatas]

Kadangi būrimas iš kavos tirščių yra šiek tiek atsibostantis dalykas, tai parsisiunčiau Chessmaster ir pažiūrėjau kas ir kaip.
Pasirodo Chessmaster suteikia galimybę lošt su 190 personalijų iš kurių dauguma nėra realiai egzistuojančios asmenybės, o fiktyvios asmenybės: Pete, Niko, Ben ir kiekvienai personalijai priskirtos tam tikros savybės ( Benas žiopso pėstininkus, Niko visą laiką atakuoja ir t.t.), tačiau yrataip vadinami grosmeisteriai tarp kurių yra pasaulio čempionų pavardėmis pavadinti žaidėjai Aliochin, Anand ir t.t. tačiau paskaičius jų aprašymą, matosi, kad tie grosmeisteriai su tikraisiais grosmeisteriais turi mažai ką tiek bendro.
Visų pirma, visi grosmeisteriai lošia 2923 lygiu ( priminsiu, kad aukščiausią reitingą pasiekęs žmogus yra Kasparovas - aukščiausias jo pasiekimas buvo 2851) kas gana menkai susiję su tikraisiais minėtų grosmeisterių reitingais iš to ir pajėgumais.
Antra, kiekvienam iš grosmeisterių priskirtos tam tikros savybės, kurios, aišku, sudėtingesnės nei priskirtos Benui, ar Niko, tačiau jokiu būdu neatspindi tikrųjų grosmeisterių galimybių, o tik tendencijas. Kitaip sakant ką daro Chessmaster autoriai. Jie sugalvoja tam tikrą personaliją, pavadina ją kokio nors didmeistrio pavarde sugalvoja jai tam tikras savybes ( tai pavadina tos asmenybės stiliumi), kurios pilnai neatspindi ir negali atspindėti ( apie ką aš visą laiką ir kalbu) tikrojo grosmeisterio.
Pvz., Ivanchiuk
While generally preferring to defend, the Ivanchuk-style in Chessmaster® Grandmaster Edition can play nearly any kind of game, from tactical fireworks to positional finesse. This personality often plays counter-attacking openings, such as the Nimzo-Indian.
Chesmasterio Ivančiukas kaip matome iš aprašymo yra linkęs gintis. Gi tikrasis Ivančiukas, bent kiek man teko matyti paskutines jo partijas greičiau priklauso prie linkusių į atakas (aišku gali būti, kad jo stilius tiesiog keičiasi, kas beje gana neretai nutinka su šachmatininkais). Sekantis sakinys apskritai nėra niekaip patikrinamas. Maždaug Ivančiukas gali žaisti įvairiai tiek pasižymėti gera taktika, tiek geru poziciniu žaidimu. Kitaip sakant, kita Chessmaster Ivančiuko savybė - jis gali žaisti visaip Trečias sakinys kalba apie tai, kad jis dažnai žaidžia debiutus pasižyminčius kontratakų galimybėmis. Kas irgi nėra visai teisinga, nors ir gali būti lengvai realizuojama, bet tai bus toli gražu ne visai tas pats, kas būdinga tikrajam Ivančiukui.
Kitaip sakant kai kurios savybės, kurios priskiriamos tam tikrai personalijai gali būti lengvai realizuojamos pvz., personalija gali lengvai pasirinkti žaisti tam tikrus debiutus, bet tai bus per siaura, kad atitikti tikrąjį grosmeisterį, o kitos savybės yra aptakūs, bendri išsireiškimai, kurie aišku gražiai skamba ir patraukia chessmasterio programos pirkėjo akį, bet arba negali būti realizuojamos praktikoje, arba negali būti priskiriamos dėl savo bendrumo kažkuriam tai vienam grosmeisteriui. Kai kurios savybės apskritai laužtos iš piršto ( šiuo atveju turiu omeny ne konkrečiai Ivančiuką).

[Apostatas]

Is tikro skiriasi lentos ivercio funkcijos (evaluation function). O jau ta ivercio funkciju skirtuma galima vadinti "strategiju skirtumu" arba "protelio skirtumu" - kiekvienam pagal skoni.

Taip, aš taip ir rašiau:
Jei Fritz ir Rybka turėtų vienodus varikliukus su vienodomis skaičiavimo galimybėmis ir vienodomis "Evaluation function", be abejo, kad abi prieitų prie vienos ir tos pačios išvados
Tačiau Evaluation function nėra vienintelis skirtumas. Gali skirtis paieškos strategijos apie kurias gali pasiskaityt čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Computer_chess skyrelyje search techniques, o taip pat apie A ir B tipo paieškos strategijas.

Beje vis tiek neatsisakau idejos, kad JEI zaidejas labiau vertina figuru mobiluma, nei centro kontrole,- tai ta ir galima uzprogramuoti lentos ivercio funkcijoje.
O ar sita dalyka vadinsime stiliaus / zaidimo strategijos / protelio perkelimu i programos algoritma - visiskai dzin.
Tai nepaneigia idejos, kad lentos ivercio funkcija galima uzprogramuoti taip, kad ji atspindetu konkretaus zaidejo norimus prioritetus.

Visiškai sutinku. Aš manau tu nelabai supratai, kame aš prieštarauju Chessmaster. Be abejo, kažkokią savybę galima užprogramuoti, ar netgi kelias savybes ir netgi suteikti kuriai nors savybei prioritetą. Dėl to aš niekada ir nesiginčijau. Mano prieštaravimas yra tame, kad tos užprogramoutos savybės neatitiks realaus grosmeisterio, nes realus grosmeisteris A) per daug įvairus, kad būtų galima išreikšti keliomis savybėmis, B) kartais elgiasi priešingai nei jam būdinga. Tai yra tam tikrais atvejais gynybinio plano grosmeisteris gali imtis atakos kombinacijų, vadinasi tam tikros būdingos tendencijos anksčiau išskirtos jo žaidime, gali ir nepasireikšti.

[senis]

Tačiau Evaluation function nėra vienintelis skirtumas. Gali skirtis paieškos strategijos

Savaime suprantama. Plius visokiu kitokiu optimizaciju yra daroma. As ir neteigiau, kad evaluation function yra vienintelis skirtumas.

Beje vis tiek neatsisakau idejos, kad JEI zaidejas labiau vertina figuru mobiluma, nei centro kontrole,- tai ta ir galima uzprogramuoti lentos ivercio funkcijoje.
O ar sita dalyka vadinsime stiliaus / zaidimo strategijos / protelio perkelimu i programos algoritma - visiskai dzin.
Tai nepaneigia idejos, kad lentos ivercio funkcija galima uzprogramuoti taip, kad ji atspindetu konkretaus zaidejo norimus prioritetus.

Visiškai sutinku.

Liuks. Tai ir buvo mano pagrindine ideja, kuria gyniau. Chessmaster man nesvarbu, t.y. ar sia ideja galima implementuoti chessmaster`yje ar kokioj kitokioj sachmatu programoje.

Aš manau tu nelabai supratai, kame aš prieštarauju Chessmaster. Be abejo, kažkokią savybę galima užprogramuoti, ar netgi kelias savybes ir netgi suteikti kuriai nors savybei prioritetą. Dėl to aš niekada ir nesiginčijau. Mano prieštaravimas yra tame, kad tos užprogramoutos savybės neatitiks realaus grosmeisterio, nes realus grosmeisteris A) per daug įvairus, kad būtų galima išreikšti keliomis savybėmis, B) kartais elgiasi priešingai nei jam būdinga. Tai yra tam tikrais atvejais gynybinio plano grosmeisteris gali imtis atakos kombinacijų, vadinasi tam tikros būdingos tendencijos anksčiau išskirtos jo žaidime, gali ir nepasireikšti.

Viska as supratau. Del chessmaster "personazu" realumo as irgi niekada nesigincijau ir neteigiau, kad jie bus identiski realiems.
As tiesiog galvojau apie grosmeisterio "kai kuriu tendenciju" pamegdziojima ir tiek. Todel drysciau teigti, kad gal kiek ir tu mane blogai supratai.

Reziume:
Siulau fleima baigti idant sudeliojome taskus ant "i". O ateiciai palinkeciau visiems, kad nesusipratimu butu kuo maziau -
tam reikalui reikia stengtis issiaiskinti oponento ginamas tezes,- o tik po to jas kritikuoti.

[Apostatas]

As tiesiog galvojau apie grosmeisterio "kai kuriu tendenciju" pamegdziojima ir tiek.

Matai, tiesiog mano oponavimas ( oponavimas Chessmaster kūrėjams) iš esmės buvo gal kiek emocinio pobūdžio arba kažkiek susijęs su etiniais dalykais. Man pasirodė, kad jei kažkokia tai programa sugeba pamėgdžiot tam tikras tendencijas, ji neverta vadintis pasaulio čempiono vardu. Tiesiog aš šiuo atveju gal kiek piktinausi (kaip koks antiglobalistas ir antikapitalistas) tokiais įžūliais komerciniais sprendimais - pavadinti kelių savybių rinkinį pasaulio čempiono vardu. Juk iš esmės, tam kad sukurt dirbtinį intelektą lygų Aliochinui, reikia turėti tiek daug pradinių duomenų - praktiškai išanalizuoti visus veiksnius, suformavusius Aliochiną kaip asmenybę.

Reziume:
Siulau fleima baigti idant sudeliojome taskus ant "i". O ateiciai palinkeciau visiems, kad nesusipratimu butu kuo maziau -
tam reikalui reikia stengtis issiaiskinti oponento ginamas tezes,- o tik po to jas kritikuoti.

Aš tikiuosi, kad vis tik fleimo nebuvo. Bent jau mano supratimu apie fleimą:
" Flaming is a hostile and insulting interaction between Internet users" http://en.wikipedia.org/wiki/Flaming_(Internet)
bent jau kiek aš suprantu fleimingas nėra konstruktyvi diskusija, o greičiau bandymas išvesti oponentą iš kantrybės ar įžeisti ir pagrindinis fleimo ginklas - "ad hominem"
O dėl, to kad kažkiek nesupratom vienas kito, tai ko gero daugumos diskusijų pagrindinis variklis, idant gana dažnai oponentai daugiausia laiko užima aiškindamiesi vienas kito pozicijas ar supratimą apie terminus ( ar tą patį terminą supranta vienodai), o ne pateikdami argumentus, pagrindžiančius jų teiginius. Ką padarysi.

[senis]

Aš tikiuosi, kad vis tik fleimo nebuvo. Bent jau mano supratimu apie fleimą:
" Flaming is a hostile and insulting interaction between Internet users" http://en.wikipedia.org/wiki/Flaming_(Internet)
bent jau kiek aš suprantu fleimingas nėra konstruktyvi diskusija, o greičiau bandymas išvesti oponentą iš kantrybės ar įžeisti ir pagrindinis fleimo ginklas - "ad hominem"

Nu Liucipher, tavo noras gincytis - nesutramdomas Taip, ko gero pritarciau - siukslemis lyg ir nesimetem

[Vilius]

Kad nekurti naujos temos apie AI, pabandysiu atgaivinti šitą.

Visai juokingas filmukas, kaip dirbtinis intelektas mokosi vaikščioti: Emergence of Locomotion Behaviours in Rich Environments.

Ką šiaip manote apie AI? Kaip ten bus su tuo singuliarumu? Ar bus? Kada bus? Kaip tai paveiks žmonijos ateitį?.. ir t.t.

[fizikanas]

Kaip ten bus su tuo singuliarumu? Ar bus? Kada bus? Kaip tai paveiks žmonijos ateitį?

Bus, greitai, pakeis zmonijos ateiti taip, kad nebus zmonijos ateities po to.

[Augustas]

Kaip ten bus su tuo singuliarumu? Ar bus? Kada bus? Kaip tai paveiks žmonijos ateitį?

Bus, greitai, pakeis zmonijos ateiti taip, kad nebus zmonijos ateities po to.

Mūsų Fizikanas, įtariu, čia labai negražiai juokauja. O jeigu rimtai, Fizikane? Kaip Tamstai atrodo, kodėl mašina negalėtų ar neturėtų pralenkti žmogaus savo intelektu?

[fizikanas]

Mūsų Fizikanas, įtariu, čia labai negražiai juokauja. O jeigu rimtai, Fizikane? Kaip Tamstai atrodo, kodėl mašina negalėtų ar neturėtų pralenkti žmogaus savo intelektu?

Tai, kad as cia rimtai

[Vilius]

Bus, greitai, pakeis zmonijos ateiti taip, kad nebus zmonijos ateities po to.

Kaip greitai? Kaip galėtų atrodyti tas žmonijos išnykimo scenarijus?

[fizikanas]

Bus, greitai, pakeis zmonijos ateiti taip, kad nebus zmonijos ateities po to.

Kaip greitai? Kaip galėtų atrodyti tas žmonijos išnykimo scenarijus?

Taip greitai, kaip tik kasnors pagamins dirbtini intelekta, galinti save tobulinti (specialistai spekuliuoja apie ~50 metu laiko tarpsni), kas jam leis pasigerinti saves tobulinimo sugebejimus ir t.t. kas lems eksponentini to intelekto tobulejima, be virsutines ribos. O zmonijos isnykimo scenarijus seks naturaliai: busime arba isnakinti, kaip gresme DI egzistavimui, panasiai, kaip mes isnaikinom, koki ten maro virusa, arba isnyksim, kaip salutine pasekme DI veiklos, panasiai, kaip mes esame netycia isnaikine daugybe rusiu, tersdami gamta ar kirsdami medzius. Ir uzbegant uz akiu: ne dirbtinis intelektas netures morales normu, kurios ji sulaikys nuo zmoniu isnaikinimo.