Smalsu, kaip tau seksis. Ir kažkodėl norisi tave draugiškai paerzinti ir pasilažinti, kad tau nepavyks užsikabinti už šio dalyko.
Kas, Viliau, tave paskatino šitam žingsniui, jei ne paslaptis? Tiesiog sužinojai apie Sam Harris appsą ir nusprendei pabandyti?
Kiek laiko daugmaž trunka viena sesija Sam Harris appse? Jei iki 5-15 min., gal ir aš susigundysiu pabandyti.
Bendradarbė man buvo rekomedavusi pabandyti headspace appsą (man patiko ir pralinksmino vaikiška to appso animacija, kažkuo primenanti Neverhood stilių). Tik šiek tiek užkliuvo, kad ten pasakojimai by default skirti sėdintiems.
Aš pats rimtesnės nuomonės meditacijos klausimu nesu susidaręs, bet labai smalsu, kiek iš tikro tame dalyke yra to pasakojamo gėrio.
Esu rimtesniuose šaltiniuose matęs, jog kai kuriais atvejais meditacija gali duoti ir neigiamų šalutinių efektų, jei netinkamai su tuo persistengiama arba tai praktikuojantys turi kokių nors psichinių nenormalumų/savitumų. Taip pat esu matęs, jog meditacija turi tam tikrą neteigiamą efektą darbinei atminčiai:
Keli meditaciją praktikuojantys mano pažįstami kaip privalumus mini tam tikrą nusiresetinimą, pagerėjusią kasdienę nuotaiką, gebėjimą įjungti tam tikrą "dzin" režimą dalykams, kurie juos anksčiau erzindavo. Kažkiek tas jų nuotaikos gerumas matosi ir iš šono. Man atrodo, jog nemažą teigiamo efekto dalį sudaro tam tikra saviįtaiga, refleksija. Taip pat tam tikras persijungimas/atsijungimas nuo inertiško įsitraukimo, patekimo į ne visuomet malonių ar varginančių dalykų, minčių srautą kasdieniuose įvykiuose.https://www.skeptic.com/reading_room/br ... y-science/
mindfulness meditation, shown to have indisputably good effects on mind and body, has an unexpected down side: it increases susceptibility to false memories
Esu labai epizodiškai girdėjęs Sam Harris įvairias užuominas apie tą atsijungimą nuo minčių (lost in thought) srauto, kuris neša ir blaško. Jei gerai supratau, kaip didžiausią meditacijos privalumą Sam Harris ir įvardina išmokimą naudoti tą atsijungimą, kuris nėra kažkuo ypatingas ir yra lengvai pasiekiamas, kai esi tą atsijungimą patyręs ir pagavęs. Daug problematiškiau tik tokių atsijungimų būseną palaikyti dienos eigoje. T.y. suformuoti tam tikrą tokių atsijungimų įprotį. O meditacija, kažkuria prasme, tame padeda. Tik aš turiu tam tikrų įtarimų, jog tam nuolatinė meditacija net nėra būtina. Esmė greičiausiai yra tik tam tikrame savo dėmesio ištreniravime.
Beje, man patiko ir pralinksmino D3mono postas šioje temoje. Kažkuria prasme man šiek tiek netiesiogiai siejasi su tema apie emocijas. Pvz. mane labai neblogai emociškai paveikia muzikos klausymas. Kartais gan lengvai sukelia norimus jausmus. Nedidelis trūkumas tik, kad nemažai mėgstamu gabalų gana greitai atsibosta (todėl stengiuosi savo mėgstamus muzikinius gabalus įvairinti, įterpti tarp neutralesnių gabalų ir, apskritai, per daug ir dažnai muzikos neklausyti).
Pavyzdžiui, tokios muzikos pasiklausymas man kažkiek primena meditaciją.
Ir, šiaip, manau, jog įvairūs substitutai (sportas, muzika, kiti sau malonūs, atplaiduojantys laiko leidimai) irgi duoda savo. Labai neblogą tam tikrą reset'ą ir teigiamą efektą man duoda sportas. Apskritai, tam tikro laiko suradimas sau ar pasibuvimas be rūpesčių su savimi ar kitais žmonėmis, yra gerai, kas dėl visokių kasdienių rūpesčių ne taip lengvai šiuolaikiniams žmonėms pavyksta.