O kaip tu interpretuoji visumoje augantį akcijų/aukso santykio trendą?Abejoklis wrote:Sorendžiant iš grafiškai pavaizduoto akcijų/aukso ciklo, mes esame maždaug ilgalaikio akcijų burbulo bliuškimo / aukso bumo viduryje:
Investavimas
buk mielas legionai ir pasistenk itikinti mus kad tu bent supranti ka cia idejai ir paaiskink si ilgalaiki ratio trenda kuomet jis kyla ~1.25% kasmet.Abejoklis wrote:Centriniai bankai darosi vis destruktyvesni, išmoko vis labiau manipuliuoti rinkas, ir įpučia vis didesnius spekuliacinius burbulus.
nes no offence bet manes neapgauna nuojauta kad net nezinai ka cia mum rodai. o jei supranti tai ka rodai labai laukiu tavo komentaru ka tuo nori pasakyti.
beje kuo issiskiria sis short pickas nuo going short ratio picku 1928-1933 arba 1973-1979 (overpicko)?
Aš čia dar pagalvojau, kad efektyvių rinkų hipotezė aktuali kažkurios konkrečios akcijų rinkos lygmenyje. Tačiau jeigu žiūrėtume globaliau ir kalbėtume apie ne apie atskirų akcijų kažkurioje rinkoje portfelio valdymą, bet atskirų rinkų (nebūtinai akcijų) "indeksų" portfelio valdymą? Tuomet, spėju, efektyvių rinkų hipotezė tokioje rinkų "rinkoje" kaip ir praranda savo prasmę (dėl priklausomybės nuo neblogai pačiupinėjamų makroekonominių rodiklių, reiškinių, didesnių laiko mastelių, rinkos dalyvių skirtingų galimybių (prieinamumo prie skirtingų rinkų ir pan.)). O jei taip, tai ir atskirų rinkų indeksų portfelio valdymas galėtų pasiūlyti geresnes investicines galimybes. Ar ne?RB wrote:Visa tai niekaip neprieštarauja efektyvių rinkų hipotezės silpnajai versijai, kad prognozuoti akcijų kainų pokyčius ir iš to sistemingai uždirbti daugiau nei indeksas neįmanoma.
Konceptualiai efektyvių rinkų hipotezė turėtų veikti absoliučiai bet kokiame lygmenyje, nesvarbu, ar tu lygini dvi atsitiktinai pasirinktas akcijas, ar absoliučiai visas įmanomas bet kokio investavimo galimybes pasaulyje. Jei kažkuri galimybė yra geresnė, investuotojai puls ja naudotis ir pakels investavimo ten kainą ir (arba) sumažins investicijų grąžą iki tokio lygio, kad ta galimybė bus ne geresnė nei bet kuri kita (turbūt tai netaikoma tiesioginėm investicijom, nes ten labai daug ką lemia individualaus investuotojo, kontroliuojančio verslą, asmeniniai gebėjimai ir žinios).Svetimas wrote:Aš čia dar pagalvojau, kad efektyvių rinkų hipotezė aktuali kažkurios konkrečios akcijų rinkos lygmenyje. Tačiau jeigu žiūrėtume globaliau ir kalbėtume apie ne apie atskirų akcijų kažkurioje rinkoje portfelio valdymą, bet atskirų rinkų (nebūtinai akcijų) "indeksų" portfelio valdymą? Tuomet, spėju, efektyvių rinkų hipotezė tokioje rinkų "rinkoje" kaip ir praranda savo prasmę (dėl priklausomybės nuo neblogai pačiupinėjamų makroekonominių rodiklių, reiškinių, didesnių laiko mastelių, rinkos dalyvių skirtingų galimybių (prieinamumo prie skirtingų rinkų ir pan.)). O jei taip, tai ir atskirų rinkų indeksų portfelio valdymas galėtų pasiūlyti geresnio ir mažiau rizikingo investicinio pelno galimybes. Ar ne?
Ilgesnis laiko tarpas tik padidina rinkų efektyvumą, ne sumažina.
Makroekonominiai rodikliai irgi bus įskaičiuoti į akcijų kainą, ir galimybė kažką išlošti dings – jei rinkos rodikliai geresni, jos akcijos bus sąlyginai brangesnės.
Mano asmenine nuomone ši hipotezė silpnai galioja tada, kai netenkinamos pagrindinės jos prielaidos. Pvz., jei akcijų rinka neaktyvi (joje veikia per mažai investuotojų, arba jie turi per mažai pinigų, kad galėtų greitai pakeisti situaciją rinkoje iki pusiausvyrinės).
Arba, pvz., jei rinka yra „mėgėjiška“ – joje veikiantys neprofesionalūs, neanalizuojantys investuotojai turi pakankamai didelius resursus, kad galėtų turėti didelę įtaką kainoms (išvystytose rinkose tokių investuotojų poveikis praktiškai nulinis lyginant su institucinių investuotojų galia).
Jei iš ties egzistuoja pakankamai skirtingos galimybės, tada taip, hipotezė irgi nebus tenkinama, bet realybėje investuotojai, valdantys dideles mases pinigų (visų pirma instituciniai investuotojai) turi vienodas galimybes.
Taip pat efektyvių rinkų hipotezė neveiktų, jei koks nors vienas investuotojas turėtų geresnį analizės metodą nei visi kiti, ir tas metodas būtų slaptas (kiti dalyviai jo nesužinotų).
Aš manau, kad būtent ši sąlyga yra esminė praktiniams tikslams. Visi aprašyti metodai, tariamai leidžiantys „apgauti“ rinką ir nuolat uždirbti daugiau nei indeksas, negali veikti, nes jei jie veiks, juos ims naudoti ir kiti, ir tada šitos galimybės nebeliks.
Dar vienas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, tai skirtingos investuotojų naudingumo funkcijos. Kaip žinome, daugelis žmonių yra „risk averse“, t. y. geriau pasirinks mažesnį garantuotą išlošį nei rizikuos, net jei vidutinis išlošis rizikuojant būtų didesnis. Būtent todėl mažos kapitalizacijos rizikingos įmonės pasižymi didesniu pelningumu. T. y. nors jų vidutinis pelningumas ir didesnis, bet naudingumas – ne, nes papildoma rizika atsveria vidutiniškai didesnį pelną.
Dabar pagalvojau, kad čia dar viena problema su EMH – ji postuluoja visiems investuotojams identišką naudingumo funkciją, bet realybėje taip nėra. Apskritai, čia problema, būtinga visam ekonomikos mokslui, reprezentatyvūs agentai dažniausiai nieko nereprezentuoja.
Kad auksas yra burbulas, tie kas neismano, kartoja jau nuo 2005 kai aukso kaina pasieke $500/oz. Brangus nereiskia burbulo. Brangus auksas yra atsakymas i centrines bankininkystes burbula.son wrote:ak vel ta pati dainele sedekim ant parako statines vardu auksas kuris akivaizdziai kaip commodity yra burbulas ir galima uzdarbiauti tik cfd deka trumpmalaikiam sandoriam..
o tie kas ismano pagal jusu ratio nuo 1979-2000 verke.Abejoklis wrote: Kad auksas yra burbulas, tie kas neismano, kartoja jau nuo 2005 kai aukso kaina pasieke $500/oz. Brangus nereiskia burbulo. Brangus auksas yra atsakymas i centrines bankininkystes burbula.
nu gal jau baikit.
Atleisk, kad kišuosi į įtemptą diskusiją, bet, ar neatrodo, kad jei aukso kaina tiesiogiai siejasi su "centrinės bankininkystės burbulu", tai tam "burbului" sprogus, sprogs ir aukso kaina? Ar tai nereiškia, iš esmės, kad auksas tėra toks pat burbulas? Ar tai nereiškia, iš viso, kad jis tėra tiek pat patikimas, kaip ir bet koks popierinis pinigas?Abejoklis wrote:Brangus nereiskia burbulo. Brangus auksas yra atsakymas i centrines bankininkystes burbula.
O kas bus pinigai dingus centralinei bankininkystei? Pvz Ron Paul mano kad pinigai turi būti auksas, jei bus taip auksas siaubingai pabrangtų (?).D3monas wrote:Atleisk, kad kišuosi į įtemptą diskusiją, bet, ar neatrodo, kad jei aukso kaina tiesiogiai siejasi su "centrinės bankininkystės burbulu", tai tam "burbului" sprogus, sprogs ir aukso kaina? Ar tai nereiškia, iš esmės, kad auksas tėra toks pat burbulas? Ar tai nereiškia, iš viso, kad jis tėra tiek pat patikimas, kaip ir bet koks popierinis pinigas?Abejoklis wrote:Brangus nereiskia burbulo. Brangus auksas yra atsakymas i centrines bankininkystes burbula.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Auksas yra labai ribotas resursas, o popieriniai pinigai, arba skaičiai kompiuteryje nėra labai jau toks ribotas resursas, todėl esant dabartinei sistemai labai lengva manipuliuoti vertės supratimu. Vertė rinkoje atsiranda iš intersubjektyvių santykių, centrinis bankas veikia kitaip - jis padaro tą darbą už mus, kaip centrinis planuotojas.D3monas wrote:Ar tai nereiškia, iš viso, kad jis tėra tiek pat patikimas, kaip ir bet koks popierinis pinigas?
Viskam savas laikas. Tada už pinigus atsakingas buvo Volcker, kuris sugebėjo pažaboti infliaciją, o praeitą savaitę Volckerį Obama išvarė iš darbo, ir dabar valdžioje išvis nebėra atsakingų žmonių.son wrote: o tie kas ismano pagal jusu ratio nuo 1979-2000 verke.
nu gal jau baikit.
http://www.bloomberg.com/news/2011-01-0 ... reach.html
Vat vat! Bet, man atrodo, visada atsiras opozicija, kuri manys, jog pinigais turi būti platina ar, dar baisiau, - deimantai.VYTS wrote: Pvz Ron Paul mano kad pinigai turi būti auksas
Jei žlugtų viso Pasaulio ekonomika, auksas tikrai nebūtų pinigas, nes jo niekam nereikėtų, ūkininkas nekeis maišo grūdų į auksą, nes aukso nei suvalgysi, nei su juo namą pasistatysi. Į madą grįžtų seni geri barteriniai mainai, o po to būtų susitarta kas yra laikoma pinigu ir tai vargu ar būtų auksas, nes jis per daug sunkiai išgaunamas ir jo yra mažai. Visgi, kol žmonės mano, jog auksas yra vertingas, tada jis yra kaip popierinis pinigas - susitariamos vertės daiktas. Ane?
Kai Veimaro vokietijoje infliacija sunaikino visą ūkį, ūkininkai klestėjo ir mielai ėmė auksą mainais į maistą. Už monetą aukso galėjai nusipirkti visą kvartalą namų.D3monas wrote:Vat vat! Bet, man atrodo, visada atsiras opozicija, kuri manys, jog pinigais turi būti platina ar, dar baisiau, - deimantai.VYTS wrote: Pvz Ron Paul mano kad pinigai turi būti auksas
Jei žlugtų viso Pasaulio ekonomika, auksas tikrai nebūtų pinigas, nes jo niekam nereikėtų, ūkininkas nekeis maišo grūdų į auksą, nes aukso nei suvalgysi, nei su juo namą pasistatysi. Į madą grįžtų seni geri barteriniai mainai, o po to būtų susitarta kas yra laikoma pinigu ir tai vargu ar būtų auksas, nes jis per daug sunkiai išgaunamas ir jo yra mažai. Visgi, kol žmonės mano, jog auksas yra vertingas, tada jis yra kaip popierinis pinigas - susitariamos vertės daiktas. Ane?
Auksas ir yra toks puikus pinigas, kad jo yra mažai ir jis sunkiai išgaunamas. Popierius lengvai gaunamas ir jo yra daug, todėl popieriniai pinigai taip greit nuvertėja ir žlunga. Su auksu irgi įmanoma šiokia tokia infliacija bet ne kvadrilijonai procentų kaip kai kuriose šalyse.
Tai kodėl auksas? Kodėl, pavyzdžiui, ne platina ar deimantai? Ar tik vienas auksas yra "pinigas pats iš savęs", ar ir platina su deimantais gali tokiais tapti?Abejoklis wrote:Auksas ir yra toks puikus pinigas, kad jo yra mažai ir jis sunkiai išgaunamas.
Demonai, apie tai buvo kalbėta temos pradžioje. Istorijoje pinigais yra buvę kailiai, varis, ir net dideli akmenys (Rai akmenys, Yap saloje Mikronezijoje http://lt.wikipedia.org/wiki/Rai_akmenys ).
Kai kurie dalykai visgi yra patogesni atsiskaitymui už kitus. Rinkos pasirenka auksą daug dažniau pinigu dėl jo patogių savybių. Aš nežinau kurios rinkos pasirinktų pinigu auksą, kurios sidabrą, kurios auksą + sidabrą, ar platiną. Su deimantais daug vargo, nes jų vertę sunku greit nustatyti dėl nevienodo dydžio, spalvos, ir apdirbimo.
JAV valdiška kalykla kala ir auksines ir platinines monetas, jas vienodai patogu naudoti, ir jų kaina panaši. Kurias pasirinktų valdžios neribojama rinka aš nežinau.
Nuotraukoje platininės monetos Platinum Eagle.
Kai kurie dalykai visgi yra patogesni atsiskaitymui už kitus. Rinkos pasirenka auksą daug dažniau pinigu dėl jo patogių savybių. Aš nežinau kurios rinkos pasirinktų pinigu auksą, kurios sidabrą, kurios auksą + sidabrą, ar platiną. Su deimantais daug vargo, nes jų vertę sunku greit nustatyti dėl nevienodo dydžio, spalvos, ir apdirbimo.
JAV valdiška kalykla kala ir auksines ir platinines monetas, jas vienodai patogu naudoti, ir jų kaina panaši. Kurias pasirinktų valdžios neribojama rinka aš nežinau.
Nuotraukoje platininės monetos Platinum Eagle.
Na, popieriniai ar elektroniniai pinigai yra iš viso patogiausi, tai kodėl nenori naudoti būtent tokių?Abejoklis wrote:Kai kurie dalykai visgi yra patogesni atsiskaitymui už kitus.
Tai, praktiškai, nežinai apskritai, kas gali būti laikoma pinigu, arba pinigu gali būti laikoma tai, kas tuo metu yra patogu, ar, žinoma, žmonės spėlioja apie būsimą to daikto vertę (kaip per karus auksas grobstomas, pavyzdžiui), tačiau realiai pinigu daiktas nevirsta, kol nėra susitariama, kad tai yra pinigas, ar ne? Juk pinigas turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kaip vienoda vertė visiems, ar ne? Kuo tau nepatinka susitarimas keisti daiktus į spausdintus pinigus? Juk atsiskaitymas auksu ar dar kokiu daiktu taip pat yra susitarimo reikalas.Abejoklis wrote: Aš nežinau kurios rinkos pasirinktų pinigu auksą, kurios sidabrą, kurios auksą + sidabrą, ar platiną.