Kodėl reiktų tikėti būtent "John Williams' Shadow Government Statistics" kurį girdžiu pirmą kartą? Įtariu kad iš visų apskaičiavimų paėmei didžiausią, a?Abejoklis wrote:Metine infliacija buvo 9.07% vasari:
http://www.munknee.com/2011/03/official ... o-present/
Investavimas
John Williams yra zymiausias pasaulyje nepriklausomas statistikos teikejas.VYTS wrote: Kodėl reiktų tikėti būtent "John Williams' Shadow Government Statistics" kurį girdžiu pirmą kartą? Įtariu kad iš visų apskaičiavimų paėmei didžiausią, a?
Jis taiko valdiskas formules taikytas iki 1980, tuo tarpu valdzia paskutiniais desimtmeciais kaitalioja infliacijos skaiciavimo buda, kad oficialus infliacijos lygis atrodytu mazesnis.
O kokiais skaiciais tu remiesi? Tais infliacijos rodikliais, kuriuos paskelbia pats infliacijos kurejas? Butu naivoka.
Jei jau taip, tai turbūt geriausia (iš asmeninių investicijų valdymo pusės) pasiskaičiuoti savo asmeninį infliacijos rodiklį. Tuomet jokia valdžia ar pan. sukčiai negalės nieko suklastoti.Abejoklis wrote:John Williams yra zymiausias pasaulyje nepriklausomas statistikos teikejas.VYTS wrote: Kodėl reiktų tikėti būtent "John Williams' Shadow Government Statistics" kurį girdžiu pirmą kartą? Įtariu kad iš visų apskaičiavimų paėmei didžiausią, a?
Jis taiko valdiskas formules taikytas iki 1980, tuo tarpu valdzia paskutiniais desimtmeciais kaitalioja infliacijos skaiciavimo buda, kad oficialus infliacijos lygis atrodytu mazesnis.
O kokiais skaiciais tu remiesi? Tais infliacijos rodikliais, kuriuos paskelbia pats infliacijos kurejas? Butu naivoka.
Į savo asmeninį vartojimo krepšelį įsitrauksi tik tai, ką realiai perki ar planuoji pirkti. Nes juk tavo asmeninis vartojimo krepšelis gali gan smarkiai skirtis nuo kokio nors bendro statistinio. 
Tuomet tikriausiai pasimatytų visokios įdomybės, kuomet pvz. nekilnojamas turtas planuojamuose pirkiniuose (asmeniniame vartojimo krepšelyje) užkelia asmeninį infliacijos rodiklį keliasdešimt procentų ar atvirkščiai.
Nuo metų pradžios akcijos aukso atžvilgiu atpigo 10 proc., o sidabro atžvilgiu 40 proc.
Toks tad neva tai aukso burbulas ir akcijų neburbulas. Mažiau klausykit valdžios, turtingiau gyvensite.
Auksas vis dar per pigus,o akcijos vis dar per brangios, jau nekalbant apie valdiškas obligacijas, kurias naiviatikiai tebelaiko saugiausiomis investicijomis.
Tai, kad valdiškos obligacijos yra "saugiausios investicijos" išvis yra viena didžiausių pasaulyje apgavysčių. JAV obligacijos investuotojams nešė nuostolį nuo 1940 iki 1991 metų, o Vokietijos, Japonijos, Belgijos, Suomijos, ir Italijos obligacijos atnešė nuostolį net tiems, kas obligacijas laikė 111 metų.
"The [Credit Suisse] report highlights two major periods when US bonds were in bear markets in real terms. The first was between August 1915 and June 1920. Bond values declined 51% and then remained underwater until August 1927. The recovery period from start to finish was 12 years. Or about the same as the recovery periods for stocks.
But far worse was the second bear market. Between December 1940 and September 1981 bonds fell 67% in real terms. And they took until September 1991 to get back to even. In other words, the bond market recovery period was over 50 years!
And some countries have had negative real returns in their bond markets for the entire 111 years covered by the study – including Belgium, Finland, Germany, Italy, and Japan."
http://dailyreckoning.com/warning-inves ... ckoning%29
Toks tad neva tai aukso burbulas ir akcijų neburbulas. Mažiau klausykit valdžios, turtingiau gyvensite.
Auksas vis dar per pigus,o akcijos vis dar per brangios, jau nekalbant apie valdiškas obligacijas, kurias naiviatikiai tebelaiko saugiausiomis investicijomis.
Tai, kad valdiškos obligacijos yra "saugiausios investicijos" išvis yra viena didžiausių pasaulyje apgavysčių. JAV obligacijos investuotojams nešė nuostolį nuo 1940 iki 1991 metų, o Vokietijos, Japonijos, Belgijos, Suomijos, ir Italijos obligacijos atnešė nuostolį net tiems, kas obligacijas laikė 111 metų.
"The [Credit Suisse] report highlights two major periods when US bonds were in bear markets in real terms. The first was between August 1915 and June 1920. Bond values declined 51% and then remained underwater until August 1927. The recovery period from start to finish was 12 years. Or about the same as the recovery periods for stocks.
But far worse was the second bear market. Between December 1940 and September 1981 bonds fell 67% in real terms. And they took until September 1991 to get back to even. In other words, the bond market recovery period was over 50 years!
And some countries have had negative real returns in their bond markets for the entire 111 years covered by the study – including Belgium, Finland, Germany, Italy, and Japan."
http://dailyreckoning.com/warning-inves ... ckoning%29
-
Buboninis Maras
- naujokas
- Posts: 66
- Joined: 2009-08-15 12:56
Vienintelis būdas,kaip valstybės obligacijos galėtų nešti nuostolius, yra jeigu infliacija yra didesnė už jų mokamas palūkanas, tada reali palūkanų norma būtų neigiama. Paprastai investuotojai neperka obligacijų su mažesne palūkanų norma nei tikėtina infliacija, nors atrodo krizės pradžioje, kai labai reikėjo saugių investicijų, obligacijų realios palūkanos trumpam buvo neigiamos. Tas apie 50 ir 111 metų nuostolių yra nesąmonė. Rimtai įsivaizduoji, kad žmonės tiek metų laikė tas obligacijas ir neįsivaizdavo, kad gauna tik nuostolius? Jeigu nusiperki obligacijas, kurios yra indeksuotos su infliacija, tada pinigų išvis šansų neturi prarasti, bet ir gausi nedaug.(Nebent valstybė bankrutuos...)Abejoklis wrote: Tai, kad valdiškos obligacijos yra "saugiausios investicijos" išvis yra viena didžiausių pasaulyje apgavysčių. JAV obligacijos investuotojams nešė nuostolį nuo 1940 iki 1991 metų, o Vokietijos, Japonijos, Belgijos, Suomijos, ir Italijos obligacijos atnešė nuostolį net tiems, kas obligacijas laikė 111 metų.
http://dailyreckoning.com/warning-inves ... ckoning%29
Valstybės obligacijos ir yra saugiausios investicijos, būtent todėl ir pinigų iš jų gauni nedaug, bet geriau jau ten negu stalčiuje.
P.S. Straipsnis yra sumautas ir niekas, kas nėra valstybės nekenčiantis kraštutinis libertaras, jo nelaikytų bent kiek rimtu ir atitinkančiu tikrovę. Ačiū.
Kodėl gi neapsukus tavo teiginių atvirkščiai:Abejoklis wrote:Nuo metų pradžios akcijos aukso atžvilgiu atpigo 10 proc., o sidabro atžvilgiu 40 proc.
Toks tad neva tai aukso burbulas ir akcijų neburbulas.
"Nuo metų pradžios auksas akcijų atžvilgiu pabrango 10 proc, o sidabras 40 proc. Toks tad neva tai akcijų burbulas ir aukso neburbulas."
Infliacijos lygi tuo atveju skaiciuoja pats skolininkas (valstybe), kuris suinteresuotas moketi kuo mazesnes palukanas. Skolininkas tad dirbtinai sumazina oficialius infliacijos skaicius, o indeksuotu obligaciju savininkai lieka prie suduzusios geldos. Labai netikusi mintis leisti skolininkui savo nuoziura paciam nustatyti palukanu lygi. Skolintojui beveik garantuotas pralosimas.Buboninis Maras wrote:Jeigu nusiperki obligacijas, kurios yra indeksuotos su infliacija, tada pinigų išvis šansų neturi prarasti
Nei indeksuotos nei neindeksuotos obligacijos nera saugios investicijos.
Last edited by Abejoklis on 2011-04-25 20:19, edited 1 time in total.
Sukiok kaip nori. Auksas yra Bull Market, o akcijos Bear Market.Vajezus wrote:Kodėl gi neapsukus tavo teiginių atvirkščiai:Abejoklis wrote:Nuo metų pradžios akcijos aukso atžvilgiu atpigo 10 proc., o sidabro atžvilgiu 40 proc.
Toks tad neva tai aukso burbulas ir akcijų neburbulas.
"Nuo metų pradžios auksas akcijų atžvilgiu pabrango 10 proc, o sidabras 40 proc. Toks tad neva tai akcijų burbulas ir aukso neburbulas."
Burtažodis "Bull market" nereiškia, kad neturime reikalo su burbulu (Pietų jūrų kompanijos akcijos savo laiku irgi buvo "Bull market", tuo tarpu auksas jų atžvilgiu sėkmingai pigo ir buvo "Bear market")Abejoklis wrote:Sukiok kaip nori. Auksas yra Bull Market, o akcijos Bear Market.
Burbulas yra nepagrįstai aukšta kaina, kai tuo tarpu pagrindai (infliacija, valstybių bankrotai, karai, akcijų ir obligacijų burbulai)stumia aukso kainą aukštyn. Su akcijomis ir obligacijomis yra atvirkščiai - palūkanos ir dividendai labai maži, šiandieninėms kainoms pagrindo nėra. Kai aukso monetas sieks įsigyti visi pensijų fondai ir visos namų šeimininkės tada bus burbulas. O kol kas akcijų pigimas yra įrodymas, kad ne auksas yra burbulas, o akcijų kaina yra nepagrįstai aukšta.
Kai verslai, vartotojai ir valstybes grazins skolas arba bankrutuos.VYTS wrote:O kada prognozuoji aukso pigimą? Na, juk amžinai nebrangs?Abejoklis wrote:Idomus faktas:
Per paskutinius 10 metu akcijos aukso atzvilgiu jau prarado 75% vertes, ir toliau pinga.
Kai skolos lygis atspindes realias skolos grazinimo galimybes.
Įstabu.
Net beprotis Gideon Gono, kuris amžinai degs pragare už didžiausią pasaulyje infliaciją, pagaliau remia auksinę valiutą:
http://www.newzimbabwe.com/business-512 ... iness.aspx
Net beprotis Gideon Gono, kuris amžinai degs pragare už didžiausią pasaulyje infliaciją, pagaliau remia auksinę valiutą:
Code: Select all
Central bank chief, Dr Gideon Gono said the country should consider adopting a gold-backed currency.
“There is a need for us to begin thinking seriously and urgently about introducing a Gold-backed Zimbabwe currency which will not only stable but internationally acceptable,” he said in an interview with state media.
“We need to re-think our gold-mining strategy, our gold-liberalisation and marketing strategies as a country. The world needs to and will most certainly move to a gold standard and Zimbabwe must lead the way.”
Gono said the inflationary effects of United States’ deficit financing of its budget was likely to impact other countries to leading to a resistance of the green back as a base currency.
“The events of the 2008 Global Financial Crisis demand a new approach to self reliance and a stable mineral-backed currency and to me, Gold has proven over the years that it is a stable and most desired precious metal,” Gono said.
tai vienas is budu tam paciam idiotui anuliuoti esama valiuta ir jos vietoje sukurti nauja arba isisavinti esamas. malonu matyti i ka lygiuojates tamstaAbejoklis wrote:Įstabu.
Net beprotis Gideon Gono, kuris amžinai degs pragare už didžiausią pasaulyje infliaciją, pagaliau remia auksinę valiutą:
