- na praktiškai 2% nieko nereiškia, bet vardan "teisingumo", būtina tuos procentus gražinti pensininkams, kuriuos dabar yra pasigvelbę pensijų fondų kaupėjai.
p.s.
.. pensijų fondai privalo būti atskiri, niekaip nesusiję su SODRA.
- pirmiausia todėl, kad Lietuvai pateikta EU dispozicija. Na o "liaudiškai", tai tu kaupk kiek nori ir kiek gali, bet ne pensininkų sąskaita.
Kas tokia?
Nu man tai atrodo logiškiau, kad lėšos surinktos iš dabartinių dirbančiųjų būtų investuojamos, ir vėliau išmokamos jiems patiems su palūkanomis/dividendais. Tokiu būdu, visi dabar dirbantys iš esmės senatvėje išlaikytų patys save, o ne užkrautų tą naštą ateities dirbantiesiems.
Kur taip parašyta konstitucijoje? Be to, čia mes gi kalbame apie Sodros, o ne valstybės biudžetą.
- visos lėšos virš tavo gimimo, auginimo, aplinkos paveldėjimo mokesčių pensininkams, tu gali, bet neprivalai, investuoti ar kaupti. Susimokėjęs savo pensininkams, likusias lėšas tikrai gali investuoti arba gali prarūkyti arba pragerti arba pradovanoti.
Nematavau. Tiesiog žiūriu į verkšlenančius ir neverkšlenančius, lyginu jų pasiektus rezultatus ir darau savo subjektyvias išvadas.fizikanas wrote: ↑2018-01-15 12:23O kaip pamatavai, kad rezultatas nulinis ar netgi neigiamas? Ar turejei kontroline valstybe, kurioje niekas neburbejo ir palyginai rezultatus? As manau, kad kaip tik burbejimas nulemia daugiausiai - kai stovi urnoje, ir uzvedi ranka virs kazkurios pavardes, ir tada prisimeni visus burbejimus kuriuos girdejai pastaraisiais pora metu - dideli sancai, kad jie itakos apsisprendima deti kryziuka ar ne.
Analogija netikusi, nes niekur nebuvo kalbos apie kažkokį viršenybės (valdžios) palaikymą, jei ji netikusi. Čia labiau atitinka diktatūrą, ar iš vis nežinau ką. Man labiau prie širdies analogija, kad valstybėj šeimininkai esam mes (gal tik komplikuotumas tame, kad labai didžiulė minia šeimininkų), o ne valdžia. Valdžia yra tik šeimininkų minios pagal tam tikras taisykles "nusamdytas" rangovas, kuris kai kuriuos valstybės "buities" reikalus tvarko (ir tai tik tam tikrus).
Ar i tuos pacius rezultatus ziurime? Man atrodo konservatoriai praeitu rinkimu nelaimejo, nors uz juos balsavo dauguma mano pazystamu neverkslenanciu, bet daranciu. Tuo tarpu verkslentoju palaikyti zalieji sedi seime ir sprendzia ar tau galima nusipirkt alaus 9 valanda vakaro.
Bet matai visu situ geruju praktiku laikosi geriausiu atveju koks vienas apsisvietes ir daug laisvo laiko turintis procentas rinkeju. Tai niekada nenulems rinkimu rezultatu.Svetimas wrote: ↑2018-01-18 00:05Ir gal nelabai gerai, jei tavo balsą paskutinę minutę gali nulemti koks prisimintas paburbėjimas. Kodėl negali ateiti jau pasidomėjęs kandidatais ir įsivertinęs visus už, prieš, jau parevizavęs visus tau žinomus paburbėjimus ir išsianalizavęs, kurie ir jų rimti, o kurie tik šiaip jokios reikšmingos įtakos nedarantys paverkšlenimai? Ir, šiaip, valdžios veiksmus šalyje galima įtakoti ne vien tik iš esmės balsavimu. Yra pakankamai daug įvairių mechanizmų, kurie gal ir nėra itin efektyvūs, bet visgi yra.
Buvo, juk Sejanus siule verciau balsuoti uz senas, zinomas partijas. Kas tai jei ne sugar coding netikusios valdzios palaikymui?
Kazkokia nelabai itikimai skambanti analogija. Isivaizduok, kad gyvename absoliucioje tiesiogineje demokratijoje. Tai techniskai butu arciausiai tos situacijos, kur visi esame seimininkai. Taciau zmoniu balsus kazkas nulemtu arba turetu jiems itakos. Galbut viesuju rysiu kompanijos, gal zurnalistai taptu nebe 4toji o 1moji valdzia. Betkuriuo atveju butu kazkokia grupe zmoniu, kurioje butu susikaupes didziausias itakos procentas. Ir savaime ta grupe turetu savas privilegijas ir minias norinciu i ja patekti ir uzsitvirtinti joje savo pozicijas. Taigi de facto tai butu ta pati valdzia ir as nezinau ar tokia dinamika is principo imanoma kazkaip pakeisti.Svetimas wrote: ↑2018-01-18 00:05Čia labiau atitinka diktatūrą, ar iš vis nežinau ką. Man labiau prie širdies analogija, kad valstybėj šeimininkai esam mes (gal tik komplikuotumas tame, kad labai didžiulė minia šeimininkų), o ne valdžia. Valdžia yra tik šeimininkų minios pagal tam tikras taisykles "nusamdytas" rangovas, kuris kai kuriuos valstybės "buities" reikalus tvarko (ir tai tik tam tikrus).
Fizikane, nereikia taip plačiai apibendrinti. Sejanus siūlė ten dar kai ką papildomai, o Tamsta tą kai ką praleido. Todėl Tamsta, Fizikane, čia neteisus.
Be abejo, būtų grupių, kurios turėtų įtakos, ir tai būtų ne tik žurnalistai ar viešųjų ryšių kompanijos, bet ir politinės partijos, įvairios visuomeninės organizacijos (pvz., Skeptikų draugija irgi būtų ta, kuri turėtų įtakos) ir t.t.Kazkokia nelabai itikimai skambanti analogija. Isivaizduok, kad gyvename absoliucioje tiesiogineje demokratijoje. Tai techniskai butu arciausiai tos situacijos, kur visi esame seimininkai. Taciau zmoniu balsus kazkas nulemtu arba turetu jiems itakos. Galbut viesuju rysiu kompanijos, gal zurnalistai taptu nebe 4toji o 1moji valdzia. Betkuriuo atveju butu kazkokia grupe zmoniu, kurioje butu susikaupes didziausias itakos procentas. Ir savaime ta grupe turetu savas privilegijas ir minias norinciu i ja patekti ir uzsitvirtinti joje savo pozicijas. Taigi de facto tai butu ta pati valdzia ir as nezinau ar tokia dinamika is principo imanoma kazkaip pakeisti.Svetimas wrote: ↑2018-01-18 00:05Čia labiau atitinka diktatūrą, ar iš vis nežinau ką. Man labiau prie širdies analogija, kad valstybėj šeimininkai esam mes (gal tik komplikuotumas tame, kad labai didžiulė minia šeimininkų), o ne valdžia. Valdžia yra tik šeimininkų minios pagal tam tikras taisykles "nusamdytas" rangovas, kuris kai kuriuos valstybės "buities" reikalus tvarko (ir tai tik tam tikrus).
Na, mano galva Vilius labai neblogai išryškino šitą skirtumą savo "laisvos valios" apibrėžimu (sakyčiau, jog iš "kietojo" (hard) determinizmo pozicijų):
Kai žmonės galvoja, kalba apie savo sprendimus, mąstymą, vidinį pasaulį, savąjį "aš", jiems labai sunku atsiriboti nuo mūsų tiesiogiai subjektyviai jaučiamo "laisvojo agento" (tarsi priimančio sprendimus ar pan.) įspūdžio. Todėl samprotavimai ir teiginiai, kurie neigia šį įspūdį (diskusijos apie "laisvos valios" nebuvimą, sprendimų determinuotumą, žmogaus psichikos sugretinimą su kokios nors deterministinės mašinos ar subtilaus superkompiuterio veikla ir pan.) natūraliai pasitinkami su labai nemažu skepsiu ir neretai su gan priešišku išankstiniu nusiteikimu. O dėl to gali būti pražiūrimi, nuvertinami, ignoruojami patys įvairiausi galimai mūsų protinę veiklą deterministiškai sąlygojantys dalykai.
Esu beveik isitikines, kad pagrindine situ gincu priezastis yra dvieju pasauliu suplakimas i viena. Pirmasis tai fizinis pasaulis, kuriame veikia (deterministiniai?) fizikos desniai ir kuriame gyvena biologines zmogaus smegenys. Antrasis tai virtualus, tu paciu smegenu generuojamas pasaulis, kuriame gyvename mes. Laisva valia yra musu virtualaus pasaulio savybe ir cia ji egzistuoja as real as it gets. Fizikiniame pasaulyje ji neegzistuoja ir tame nera jokio priestaravimo. Panasus gincai daznai kyla, kai zmonems nesiseka atskirti realaus pasaulio nuo virtualaus - pvz piratavimas. Daugkam vis dar neiseina suprasti, kad fizika negalioja filmui ir jo kopijos padarymas nepanaikina originalo.Svetimas wrote: ↑2018-04-09 22:24Taigi, ar šitas subjektyviai jaučiamas "laisvasis agentas" yra iliuzija, ar ne? Šioje vietoje paprastai aistringi ginčai kyla. Bent jau man, asmeniškai, kol kas atrodo, kad tiesa yra kažkur per vidurį tarp hard deterministų ir soft derterministų (t.y. nei tie, nei tie nėra iki galo teisūs). Šitas "laisvas agentas" yra daug komplikuotesnis, sudėtingesnis dalykas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio ir (priklausomai nuo to kokiu aspektu jo tikrumas-iliuziškumas vertinamas) gali duoti nevienareikšmius atsakymus.
Nesutikciau, kad tai iliuzija, nebent Microsoft Word programa irgi yra iliuzija, nes ji istiesu neegzistuoja, nes tai tik bitai susidelioje tam tikra tvarka kietajame diske.
Na, rimtesni neuromokslininkai, kiek man atrodo, tų dviejų pasaulių nesuplaka į vieną ir gan aiškiai juos skiria. Vat tik žymiai didesnė problema, kad jiems nepaprastai sunkiai sekasi perprasti ryšius ir susieti tą fizikinį, fizinį, biologinį pasaulį, smegenyse vykstančius procesus su tuo mūsų patiriamu virtualiu pasauliu.fizikanas wrote: ↑2018-04-15 11:41Esu beveik isitikines, kad pagrindine situ gincu priezastis yra dvieju pasauliu suplakimas i viena. Pirmasis tai fizinis pasaulis, kuriame veikia (deterministiniai?) fizikos desniai ir kuriame gyvena biologines zmogaus smegenys. Antrasis tai virtualus, tu paciu smegenu generuojamas pasaulis, kuriame gyvename mes. Laisva valia yra musu virtualaus pasaulio savybe ir cia ji egzistuoja as real as it gets. Fizikiniame pasaulyje ji neegzistuoja ir tame nera jokio priestaravimo. Panasus gincai daznai kyla, kai zmonems nesiseka atskirti realaus pasaulio nuo virtualaus[...]
O, jėga! Tai pasidalink, prašau, bent jau kuo nors, kas tavo akimis atrodo kiečiausiai šia tema. Jei tai perspjaus tai, dėl ko aš čia lydausi, tai padarysi man didžiulę paslaugą.
Na kitas pavyzdys butu spalva - visi zinome kad raudona spalva egzistuoja. Taciau fizikniame pasaulyje jos nera - yra tik kazkoks ten bangos ilgis, kuris priklausomai nuo saules padeties kazkiek koreliuoja su raudonos spalvos atvejais. Bet tai konceptuoaliai kitas dalykas. Raudona gali pamatyti netgi ziuredamas i zalia ilga laika ir staigiai pasukdamas galva. Raudona konceptualiai egzistuos lygiai taip pat, nors ir nebus jokio fizikinio bangos ilgio kuris su ja koreliuoja. Kaip ir sapnuose spalvos egzistuoja, nors buna naktis ir sviesa fizikiniame pasaulyje yra isjungta. Tai realus objektas musu programineje irangoje ir mums ieskoti jo atitikmens ar sarysio su realiu pasauliu, kaip ir niekas neliepia. Taip pat ir su laisva valia - ji neturi kazko atitikti fizikiniame pasaulyje, kad pilnavertiskai egzistuotu.
Turbut esu su Sejanum toje pat valtyje, nes akivaizdziai nesuprantu apie ka kalbi - ka tokio ispudingo matai sioje idejoje? Gal tai koks nusvitimas? https://en.wikipedia.org/wiki/Enlightenment_(spiritual)Svetimas wrote: ↑2018-04-26 16:45Blyn, jeigu jau pavyko prisikapstyti iki tos vietos, kad esam gyvūnai su pakankamai išvystytomis smegenimis-kompiuteriais būti pakankamai subtiliame sąlygotame "in control" lygyje, tai čia pat prieš nosį guli ir "kreipk dėmesį į savo dėmesį" patch'as mūsų softui ar pan., kurių dėka galima tą "in control" pakelti į advanced lygį. Aš pamenu, kai man šitas dalykas pirmą kartą toptelėjo galvoje, buvau apstulbęs ir smarkiai sukrėstas šito atradimo. Ir man labai keista kodėl praktiškai nematau dalijimosi panašia idėja aplinkui. Nes bent jau man tai atrodo super cool idėja.
Na taip. Ir tokioms situacijoms - kai žmonės subjektyviai patiria dalykus, kurie neatitinka fizikinės realybės - apibūdinti mes turime puikų žodį - iliuzija
Tuomet didziausia iliuzija yra tikejimas, kad dalykai, kuriuos matome yra realus.
O ar peles kursorius kuri matai ekrane turi kanors bendro su elektroniniais procesais kompiuterio procesoriuje? O ar peles kursoriu vadini iliuzija? Ar tiesiog peles kursorium?
Jei tik tokia jos paskirtis, tai kodel ji isvis egzistuoja? Kam evoliucionavo?