Pico wrote:Še jums
feminizmo dozė. Bet įspėju, linką paspaudžiate laisva valia, prisiimdami visas pasekmes. Jeigu kas numirs iš juoko - mano rankos švarios.
Ten vyrukas pirmoje pastraipoje pasakoja, kaip gatvėje nužiūrinėja mažas mergaites (pareigūnams nereikia pranešti?), ne jų mamytes, bet pastarųjų dukrytes. Pro skvarbias feministo akis nepraslydo net mergaitės kojinytės. Ir šiaip visas tekstas vertas dėmesio.
Na, tipo, skirtingose kultūrose skirtingais periodais „moteriški“ ir „vyriški“ dalykai skyrėsi. No shit, Sherlock. Tik tą parodė ne „feministinės istorijos studijos“ (:mrgreen:
) o paprasta normali istorija. Kas iš to? Kaip žmonėms realiame gyvenime rengiant vaikus į miestą pravers žinios apie WWI JAV laikų madas? Prie ko čia ta rožinė mergytė? Kodėl blogai, kad ji rožinė? Kodėl apskritai blogai, kad kai kurie dalykai įvardijami vyriškais, o kiti moteriškais, pagal tai, kokios lyties žmonės jais daugiausia naudojasi/užsiima/domisi? Kur čia problema? Toks įspūdis, kad Paulauskas bandė pasakyti „bū bū bū lyčių rolės blogai, rengti vaikus pagal lytį blogai“, straipsnis neša maždaug tokį emocinį krūvį, bet iš to jo non sequitur kratinio jokia panaši išvada tikrai neplaukia.
Apskritai būtų įdomu, ar išvis ta rožinė spalva mergytėms dar tebėra tokia populiari. Skirtingai nei Paulauskas, aš jų gatvėse nenužiūrinėju, nebent mamytes kartais
Bet kažkaip gal kristų į akis, jei vaikai būtų rengiami daugiausiai rožine ir mėlyna spalvomis, kaip tas straipsnis implikuoja. Spėju čia eilinį sykį Donkichotas kovoja prieš vėjo malūnus.