Vilius wrote: ↑2019-04-30 23:58
melodetektorius wrote: ↑2019-04-30 20:49
Viliau, nubrėžk liniją - kurioje stadijoje tu įgijai asmenišką teisę į gyvybę?
Neįsivaizduoju, ką čia vadini ta "asmeniška teise į gyvybę".. Šiaip visas teises mes gauname tada, kai likę visuomenės nariai jas mums duoda. Tai matyt ir teisę į gyvybę gavau gimdamas.. O gal ir anksčiau? Net nežinau, kokie buvo TSRS įstatymai abortų klausimu. Gal Vvv2 žino - mat jis čia pas mus sovietmečio reikalų specialistas?
O kodėl klausi?
Asmenišką teisę į gyvybę vadinu žmogaus gyvybės pradžią.Teisinė žmogaus gyvybės apsauga tiesiogiai siejasi su jos pradžios nustatymu. Lietuvoje iki 12 nėštumo savaitės vaisius nėra pripažįstamas kaip gyvybingas, moters organizme augantis žmogus.
Todėl, jei moteris iki 12 savaitės nutraukia savo kūne prasidėjusį nėštumą, ji nenužūdo jokio žmogaus – jis dar neegzistuoja. Nors galėtų - ateityje, taip pat, kaip ir galėtų kažkas tai juoktis, verkti, mylėti, turėti savų vaikų, jei tu ir žmona, naudodami apsisaugojimo priemones dėl savanaudiškų tikslų, neatimtumėte galimybės jūsų reprodukcinėms ląstelėms, turinčiomis savyje po pusę DNR kodo, susijungti.
Tikriausiai, kai žiūri į savo gimusį vaiką ir pagalvoji apie abortus, tu pasineri į fantaziją, kurią nulipdo tavo emocijos. Suprantu.