fizikanas wrote: ↑2019-02-05 20:23
"According to the usual theory. Indians stumbled on natures useful molecules by chance experimentation.[..]
Skamba kaip standartinė kreacionistų argumentacijos linija. Tipo "evoliucija sako, kad tokie sudėtingi dalykai, kaip akys, atsirado
atsitiktinai. Ha, kokia nesąmonė! Visai neatsirado, nes dalinai evoliucionavusi akis niekam nenaudinga, o pilnai veikianti akis negalėjo staiga atsirasti. Šachmatas, ateistai."
Bet iš tiesų, kaip ir ta akis, tavo vaistai turbūt nebuvo išrasti per vieną bandymą. Prie jų privedė daugybė mažų eksperimentų, kurių dauguma failino, bet kai kurie buvo bent dalinai sėkmingi, kas leido palaipsniui progresuoti link maksimaliai efektyvaus vaisto (kokį tik įmanoma sukurti primityviomis sąlygomis).
O konkrečiau, man tas tavo recepto aprašymas visai neatrodo fantastinis.
Dėl daug žolelių. Kai žmonė tūkstančius metų gyvena tam pačiam miške, tai jie garantuotai pabando išvirti visus augalus. Ir ne po vieną kartą. Gal tie augalai ir atskirai paimti turi kokį nors medicininį poveikį, tai nenuostabu, kad kažkas pabandė virti ir jų mišinį.
Dėl 72 val. Jie turbūt visus nuovirus virdavo labai ilgai, kad išgautų kuo daugiau aktyvių medžiagų. O kai malkų aplikt dafiga, tai laisvai gali pavirti ir kelias dienas. Jokio stebuklo.
Bent kiek patyręs šamanas turbūt jau būdavo pasimokęs be reikalo neuostyti keistų garų. Nes tie šamanai, kurie neturėjo tokio savisaugos jausmo, gan greit užbaigdavo savo karjerą kosėdami kraujais, ar kitais nemaloniais būdais.
Be to, garai net nėra problema, jei verdi nuovirą lauke, ar pusiau atviroje pastogėje..
Dėl poodinio vartojimo. Tikėtina, kad daug tų nuovirų būdavo skirti žaisdoms gydyt. Tai visai įmanoma, kad patyręs šamanas pastebėjo koreliaciją tarp to vaisto uždėjimo ant atviros žaisdos, ir pasveikimo nuo kažkokio kito negalavimo. O tada jau nereikia būt genijum, kad sugalvotum kitąkart suleisti to vaisto po oda.
Kaip matai, visiems tiems dalykams yra galimi paaiškinimai, nereikalaujantys magiškų prielaidų.. Tai kam jas daryti?