Vilius wrote: ↑2018-06-12 14:02
aivaras wrote: ↑2018-06-12 13:48
Bendrai apibūdinant: man atrodo jog Petersonas yra ne intelektualas ar skeptikas, o naujus poveikio būdus įvaldantis psichiatras.
Aš tai įtariu, kad jis tiesiog ruošia dirvą busimai politiko karjerai. Manau, vos tik Kanadą pasieks visame pasaulyje kylanti anti-establišmento banga, Petersonas bus pirmose jos gretose. Tikrai būtų kvailys, jei neišnaudotų tokios progos.
Jis yra labai vienareikšmiai pasakęs, kad politiku niekada neketina būti, ir berods net paaiškinęs kodėl, pagrindęs savo sprendimą ir t.t.
Aišku nebūtų pirmas atvejis, kuomet (būsimas) politikas primeluoja, ar vis gi eina į politiką nenorom tik todėl kad kiti jo prašo, šitie bajeriai dar nuo senovės Romos Respublikos žinomi jei ne anksčiau. Bet vis gi, jo reputacijai tokie bajeriai suduotų rimtą smūgį ir gali nusigręžti net tie, kurie visai norėtų už jį balsuoti. OK juokauju, apsiseilėjusių fanboyjų niekada netrūksta. Bet vis tiek, manau jo visas act'as yra labiau tam, kad užsidirbtų pinigų, nes jis visai neblogai gyvena iš tų fanboyjų. Turbūt tuo ir baigsis viskas, susirinks kiek galima daugiau babkių po to galiausiai visiems atsibos nes nieko naujo neturės pasakyti, ir tiek.
Lionginas wrote: ↑2018-06-12 14:19
O kodėl sutinki? Yra nemažai šalių, kuriose religija neturi didelio vaidmens žmonių gyvenimuose. Ir ką, "daug žmonių" nesusitvarko? Kalbu apie Estiją, Norvegiją, Japoniją, Švediją, Olandiją, Izraelį, Kiniją galų gale. Nebūtinai daug žmonių save laiko ateistais, bet gana daug žmonių savęs nelaiko religingais, ir kuo puikiausiai tvarkosi savo gyvenimą. Tikrai ne visiems žmonėms būtina praeiti AA programą, kad galėtų turėti gyvenime drausmę ar kažkokį tikslą.
Tai aš neabejoju, kad visiems žmonėms reikalinga nėra. Man ir pačiam nereikalinga. Bet nemažai žmonių daliai ji yra reikalinga. Kažkiek tas priklauso ir nuo auklėjimo, nuo kultūros, nuo to kaip šiaip ta šalis gyvena.
Dėl tavo išvardintų šalių, tai dalis jų turi rimtų problemų, kurios gali būti, kad yra religijos (ar jos pakaitalo tam tikra prasme, pvz. diktatūros) trūkumo pasekmė. Manau Petersonas ir panašūs šio trūkumo indėlį labai išpūstų, aš manau kad jo įtaka nėra tokia didelė, bet manau, kad ji
yra. Apie kitą dalį žinau labai nedaug, gal būt ten yra kažkas, kas atstoja religiją, arba gal žmonės pradėjo ja nusikratinėti labai seniai ir išmoko gyventi savarankiškai kaip suaugę brandūs ir turėtų, arba gal vis gi turi problemų dėl religijos trūkumo, tik aš jų nežinau.
Japonija daug metų yra tarp pirmaujančių pagal savižudybes, ir manau iš aukščiau padiktuoto gyvenimo tikslo neturėjimas yra svarbi to priežastis. Neturi religijos, nebeturi kraštutinės nacionalistinės diktatūros, kaip ir nepavyksta patiems susigalvoti gyvenimo prasmės. Švedija atsisakiusi savo krikščioniškos kultūros šiuo metu atsiklaupę ir išsižioję priima Islamą. Nepavyzdinė šalis man
Kinija irgi turi galybę problemų kai sunaikino savo kultūrą ir religiją, bet čia labai sunkus atvejis, greičiausiai religijos trūkumas vaidina ne pirmaeilį ir net ne trečiaeilį vaidmenį. Mao režimas ten nuveikė daug visko įdomaus. Kad Izraelis sekuliarus man buvo naujiena, galvojau religingesnė šalis. Pasak Vikipedijos, ~50% nereligingi. Šaunuoliai, kuo toliau tuo labiau man jie patinka
Olandija, Estija, Norvegija, apie jas mažai žinau, visai gali būti, kad ten dauguma žmonių sėkmingai gyvena be religijos. Šaunuoliai. Bet ne visi tokie, ir net ne dauguma, jei žiūrėti pasaulio kontekste.
Kita priežastis, kodėl sutinku, tai gan akivaizdu, kad žmonėms natūraliai yra būdinga būti bandos dalimi ir sekti lyderiu, ir religija šį instinktą patenkina. Vėl gi ne kiekvienam to reikia, bet toks instinktas egzistuoja ir būdingas didesnei daliai žmonių. Ne visiems jis pasireiškia tapimu religingais, kitiems pasireiškia sekimu mėgstamu politiku, ar mėgstamu psichologu
ar kitais asmenybės kultais.
Šiaip jau krikščionybėje atsakomybė yra kolektyvinė, nes už Adomo ir Ievos nuodėmę atsakingais laikomi visi žmonės. I
Man atrodo, čia labiau tavo interpretacija nei realus krikščionybės mokymas. Neteko girdėti, kad žmonės būtų laikomi
atsakingais. Nesakau, gal tokia interpretacija ir yra logiška ir protinga, bet ji turbūt nėra krikščioniška interpretacija. Ten kiek teko skaityti, kentėjimą dėl tos Adomo ir Ievos nuodėmės labiau traktuoja na kaip kokią paveldėtą ligą, teatleidžia man Jėzus už tokią grubią analogiją. Mes gimėme „nuodėmėje“, tokia kaip ir būsena, ir turime iš jos išsivaduoti priimdami Jėzų. Bet nereiškia, kad esame kolektyviai atsakingi. Na kad geriau pavyktų pilnai paaiškinti ir/ar suprasti esmę, ten tikriausiai reikia dažniau daryti pratimus ant mentalinės trapecijos ir batuto, bet kažkas tokio bendrais bruožais.