Gan netikėtai atėjo mintis, kodėl fundamentaliai neįmanomas arba nerealistiškas kokio konkretaus žmogaus smegenų "migravimas" į skaitmeninius superkompiuterius. Keista, kad neatėjo anksčiau.
Pavyzdys
schemos, kuri atsuka saulės panelę į saulę.
Ši schema yra "analoginė". Kur praktiškai visa schema savaime gana elegantiškai atlieka "susireguliavimo" į saulę funkciją.
O, pavyzdžiui, "skaitmeniniu" principu veikiantis
trackeris (Arduino korta + tam reikalui parašyta programa + davikliai, variklis ir pan.), labai panašią funkciją, kaip "analoginės" schemos aukščiau atveju, atlieka "skaitmeniškai". Periodiškai procesiškai nuskaitinėja daviklių imputą ir pagal nuskaitytą skirtumą atitinkamai "susireguliuoja" į šviesos šaltinį. T.y. tai, kas pakankamai natūraliai vyksta "analoginėje" schemoje, gana komplikuotai ir "nenatūraliai" Arduino korta ("kompiuteris") simuliuoja "pasyvios" programos pagalba.
Apskritai, greičiausiai ir įvairias kitas panašias "analogines" grandines, kaip ir pirmame pavyzdyje, "kompiuterio" pagalba tektų simuliuoti tokiu pakankamai "komplikuotu" būdu (kažkaip atbulai per "šikną").
Tuo tarpu, žmogaus smegenyse yra milijardai neuronų. Plius, papildomai atsižvelgiant į neuronų tarpusavio ryšius, kur kiekvienas atskiras neuronas gali jungtis su nemažu skaičiumi kitų neuronų, neuromediatorius, atskirų neuronų "nuovargį" signalams ir pan., viskas pasudėtingėja dar mažiausiai bent keliom, jei ne keliolika ar daugiau eilių.
Jeigu žmogaus smegenis atitinkamai prilyginsime super sudėtingai "analoginei" grandinei, tai tokios grandinės simuliavimas skaitmeniniu pavidalu ima atrodyti super komplikuotas ir smarkiai neadekvatus modeliuojamam dalykui uždavinys. Klausimas, ar iš vis net įmanomas net realistiškai paskaičiavus. Gal pasirodytų, kad net pačiu geriausiu atveju būtų reikalingas mums sunkiai šiais laikais įsivaizduojamas energijos kiekis. Arba pasirodytų, kad nebūtų įmanoma skaitmeniniu principu simuliuoti visų žmogaus smegenų neuronų (ir pakankamai adekvačiai) pagal jau dabar mums žinomus fizikos dėsnius.
RB wrote: ↑2019-02-08 15:13
Dabartinis „aš“ yra lengvai modifikuota to „aš“, kuris buvo egzistavo prieš nanosekundę, kopija.
Nanosekundė, įtariu, būtų smarkiai per stambus (ilgas) laiko intervalas, bent jau skaitmeninio "modeliavimo", kaip aukščiau mintiniame eksperimente aprašiau, prasme.