Ar tikrai? Yra dalykų, apie kuriuos mes tikrai žinome, kad tai yra netiesa: Antikos dievai, ožiaragiai, plokščia žemė. Galima vardinti ir vardinti. Ir bet kuriam iš šių kliedesių galima pasakyti, kad jei ateistas nepalieka net galimybės jų egzistavimui, tai jis iš esmės yra tiek pat dogmatiškas, kaip ir jais tikintis. Ne, nu, teorinė galimybė visada yra, ar ne?Vilius wrote:Jei ateistas nepalieka net galimybės, kad dievas galėtų egzistuoti, tai jis iš esmės yra tiek pat dogmatiškas, kaip ir tūlas teistas.
Bet, žiūrint realiai, kokį intelektualinį pranašumą turi tas, kuris pasako: "nu ok, žemė gal ir nėra plokščia, bet neatmeskime tos galimybės visiškai"? Mano nuomone, absoliučiai jokio. Ar jis mažiau dogmatiškas? Kaip pažiūrėsi - manau, manyti, kad kiekvieno kliedesio tikrumo tikimybė didesnė už nulį yra gana dogmatiška.
Tačiau dabar gaunasi, kad dogmatiškas yra tas, kuris pasako, kad pasaka yra tik pasaka. Ir dar dogmatiškas ne mažiau, nei tas, kuris sako, kad pasaka yra tikrų tikriausia tiesa Kažkas negerai su tokiu požiūriu.
Aš manau, kad dievas neegzsituoja - žiūriu kas vyksta visatoje ir aiškiai matau, kad ji tikrai nepanaši į kažką, kas buvo sukurta protingos būtybės su kokiu nors tikslu. Per tiek metų niekas taip ir nesugebėjo jokių normalių įrodymų rasti už dievą, o tie, kurie buvo rasti, su laiku darosi vis mažiau įtikinami. Tas įrodymų nebuvimas jau gali būti laikomas įrodymu, kad dievo nėra. Be to, istorijoje buvo tiek daug dievų, kuriais kažkas tikėjo, o dabar nebetiki niekas. Absoliučiai viskas, kur pažiūrėtum, rodo, kad dievas tėra žmonių išgalvotas dalykas, ir jokio dievo tikrai nėra. Nematau jokios prasmės padidinti jo egzistavimo tikimybę daugiau, nei 0%. Žinoma, galima tą padaryti - ir daug ateistų tą daro, bet, kažkodėl manau, tik išpildydami paskutinį nuteistojo norą prieš paleidžiant šūvį į galvą.