Na va - atsirado nusimanantis tikimybių teorijoje žmogus ir paaiškino kas ir kaip toje Oksfordo "aritmetikoje". Iš vienos pusės, panaudojęs valakus, sorry - rėžius, Oksfordas
fizikanas wrote: ↑2018-07-16 12:32
uzdejo imanomus tikimybiu rezius, ir dare daug daug dauginimu imant atsitiktinies tikimybes tuose reziuose. Tada paskaiciavo, kad gana daznai sudauginta tikimybe yra artima nuliui.
Daug, daug... - įspūdinga, pusė kompų musiet perkaito. Iš kitos pusės, kažkodėl nepasakė (nuslėpė?), kad, nepaisant tų 0-ių tkimybių,
fizikanas wrote: ↑2018-07-16 12:32
gana daznai tos gyvybes turetu buti kosminiai kiekiai.
Remiantis šiais a la prieštaravimais (vienas daug daug skaičiuotas ir išskaičiuotas 0, kitas kažkodėl nutylėtas, nors kiekiai tai kosminiai) gavosi kas? Ogi dar vienas, jau "išvestinis" iš vadinamo Fermi paradokso, paradoksas. Paradoksas paradokse -
fizikanas wrote: ↑2018-07-16 12:32
kyla klausimas, kodel mes gyvename tokioje visatoje, kurioje gyvybe labai reta, o ne tokioje, kurioje gyvybe labai dazna. Taigi sita dalis lieka neatsakyta ir mano manymu ji yra pati paradoksaliausia visame Fermi paradokse.
Taip, tie neatsakyti paradoksų ir išvestinių kažkelintos elės paradoksų klausimai iš tikro varo į neviltį, bet nenusiminkim - kai tik tikimybių teorija užsiims panašiomis smegeninių/makropasaulio "problemomis" iš peties (mikropasaulyje jau matyt išsisemia), tų neatsakytų paradoksų/klausimų kiekis augs kaip ant mielių, ir galiausiai apskritai nieko nesuprasim, bet užtat galėsime pūstis kaip kvantų mechanikai - gi jie irgi nieko neupranta tuose savo skaičiukuose.
P.S. Buvau užmiršęs apie lėkštes, aka ateivius. Va, panosėje voliojasi kirdyk Fermi paradoksui. Gal vertėtų dar kart, dabar jau iš tikro rimtai, įkinkant ir tik,teo. ..., ir visi patenkinti.