O kaip dar į jį žiūrėti... mėginimas kontroliuoti žodžio laisvę ir šiaip žmones pasiekiančią informaciją, ar paišyti save gerom spalvom ten pasiekęs praktiškai patologinį mastą. Nuo Mikės Pūkuotuko draudimo iki apgailėtinų cringy savivertės kėlimo soc. reklamų, kur kinai pamaitina vargšą negriuką ar primygtinai siūlo vakariečiams mokytis kiniškai.
Man irgi taip atrodytų, ir ypač valstybei, kuri savo laiku pati buvo komunistų priespaudoje, dabar nederėtų staiga pradėti žiūrėti trumpalaikės ekonominės naudos labiau nei stuburo ar tiesiog elementarių bendražmogiškų vertybių.Bėda, kad jokia psichoterapija valstybei su tokia problema niekaip nepadės, ir čia vienintelis kelias yra elgtis pagal savo supratimą ir tuos isteriškus reikalavimus ignoruoti.
Bet va yra manančių, kad galimybė pačiulpti plastikinį made in China vibratorių - svarbiausia.