Iš tikrųjų tai aistros kilo ne dėl nacionalinio stadiono, o dėl (didelių) pinigų, kurie yra skirti jam statyti.

Iš tikrųjų tai aistros kilo ne dėl nacionalinio stadiono, o dėl (didelių) pinigų, kurie yra skirti jam statyti.
Aš tai, pavyzdžiui, nesuprantu Rusijos valdžios logikos bendradarbiavime su Kinija. Anot įvairių analitikų, kuriuos kartais paklausau, nepanašu, kad Rusija, kaip šalis, gautų kažkokios apčiuopiamos naudos iš Kinijos. Kaip tik turi nemažai nuostolių, kaip šalis. Ir net kažkuria prasme tam tikrų potencialių grėsmių iš Kinijos yra. Bet kažkodėl Kremlius Kinijai bando visaip prisigerinti ir į prastus bei šaliai nenaudingus sandorius eina. O Vakarų šalių atžvilgiu - kaip tik priešingai. Rodomas gan atviras įvairiapusis priešiškumas Vakarams ar pan.
Čia apie Tautvydo Marčiulaičio postą - https://www.facebook.com/tautvydas.marc ... 6545358594
Visi jo bandymai vertinti komplekso kainą, lyginant ją su stadiono kaina Turkijoje ar futbolo aikštyno kaina Latvijoje, nesupratimas, kodėl paskolos kaina skiriasi nuo paskolos+pastatymo+operavimo kainos ir pan. atrodo tragiškai. Dar bandžiau žiūrėti jo ir mero patarėjo K. Žukausko debatus per „Laisvės TV“, kur Malinauskas kiekviena proga bando nušokti nuo tuo momentu aptariamo klausimo ir suvelti visą diskusiją, tai vaizdelis visiškai liūdnas. Debatų iki galo pažiūrėti neįstengiau, tai bent jau kol kas turiu didelių abejonių ir dėl kainos, ir dėl sutarties sąlygų, ir dėl miklaus manevro, po kurio „Axis Industries“ pasitraukė, bet nepasitraukė, o konkurse nedalyvavęs „BaltCap“ tapo to konkurso laimėtoju. Užtikrintai rėkti apie aferas nedrįsčiau, bet įtartinų aspektų, bent jau man, atrodo gan daug.
Na, čia galima kelti klausimą – o kas tada yra ar buvo teisėta valdžia? Gomindanas atėjo į valdžią po karinio perversmo, nuvertęs Beijano vyriausybę, kuri atėjo į valdžią po revoliucijos. Tai Kažkokias tvirtesnes pretenzijas į valdžios teisėtumą turi nebent Čingų palikuonys, jei tokių dar likę.
Paprasta, demokratiškai žmonių išrinkti atstovai. Teisėtuose, laisvuose rinkimuose kur galėjo laisvai rinktis iš įvairių kandidatų. Ir tik kol nesibaigė jų ribotas terminas. Ar kažkas panašaus. Čia ką aš pripažinčiau teisėta valdžia, be abejo, dauguma ar gal net visos valstybės teisėta valdžia pripažįsta Kinijos Komunistų partiją.
Visų tų istorinų peripetijų nagrinėjimas po tiek metų prasmės nebeturi, o šituo tenoriu pasakyti, kad Kinijos komunistų partijos pretenzijos Taivanui dėl valdžios teisėtumo yra pagrįstos ne daugiau, nei abejonės pačios komunistų partijos legitimumu. Jei dar atsižvelgsime į tai, kad Taivano valdžia yra demokratiškai išrinkta Taivano žmonių, o Kinijos komunistų partija yra jau daugybę metų nerinkta, t.y., valdžią ji yra uzurpavusi ir niekam savo noru jos neužleis, tai šitų valdžių legitimumo klausimas bent man yra daugiau nei aiškus.RB wrote: ↑2021-10-15 08:34Na, čia galima kelti klausimą – o kas tada yra ar buvo teisėta valdžia? Gomindanas atėjo į valdžią po karinio perversmo, nuvertęs Beijano vyriausybę, kuri atėjo į valdžią po revoliucijos. Tai Kažkokias tvirtesnes pretenzijas į valdžios teisėtumą turi nebent Čingų palikuonys, jei tokių dar likę.
Sutinku tiek dėl Taivano, tiek dėl to, kad nėra prasmės nagrinėti 100 metų senumo įvykius.
O kaip dar į jį žiūrėti... mėginimas kontroliuoti žodžio laisvę ir šiaip žmones pasiekiančią informaciją, ar paišyti save gerom spalvom ten pasiekęs praktiškai patologinį mastą. Nuo Mikės Pūkuotuko draudimo iki apgailėtinų cringy savivertės kėlimo soc. reklamų, kur kinai pamaitina vargšą negriuką ar primygtinai siūlo vakariečiams mokytis kiniškai.
Man irgi taip atrodytų, ir ypač valstybei, kuri savo laiku pati buvo komunistų priespaudoje, dabar nederėtų staiga pradėti žiūrėti trumpalaikės ekonominės naudos labiau nei stuburo ar tiesiog elementarių bendražmogiškų vertybių.Bėda, kad jokia psichoterapija valstybei su tokia problema niekaip nepadės, ir čia vienintelis kelias yra elgtis pagal savo supratimą ir tuos isteriškus reikalavimus ignoruoti.
Čia nėra nieko keisto, kai prisimeni, kad Kinija JT Saugumo taryboje turi veto teisę ir vetuoja visus pasiūlytus sprendimus, kurie prieštarautų Rusijos interesams, pvz., Ukrainoje. Mainais Rusija ir turėtų (su Kinija) taip elgtis, kaip elgiasi dabar, nes jai kitos išeities paprasčiausiai nėra. Paprastai sakant, Rusija iškeitė Vakarus į Ukrainą ir Kiniją.Svetimas wrote: ↑2021-10-14 22:03Aš tai, pavyzdžiui, nesuprantu Rusijos valdžios logikos bendradarbiavime su Kinija. Anot įvairių analitikų, kuriuos kartais paklausau, nepanašu, kad Rusija, kaip šalis, gautų kažkokios apčiuopiamos naudos iš Kinijos. Kaip tik turi nemažai nuostolių, kaip šalis. Ir net kažkuria prasme tam tikrų potencialių grėsmių iš Kinijos yra. Bet kažkodėl Kremlius Kinijai bando visaip prisigerinti ir į prastus bei šaliai nenaudingus sandorius eina. O Vakarų šalių atžvilgiu - kaip tik priešingai. Rodomas gan atviras įvairiapusis priešiškumas Vakarams ar pan.
Kinija yra didžiausias Rusijos prekybos partneris, todėl Rusija labai nuo jos priklauso (22% prekybos). Tuo tarpu Rusija net į dešimtuką didžiausių Kinijos prekybos partnerių nepatenka (<1%). Rusija turbūt dar tikėjosi būti tecnologiškai naudinga, gal ginklų parduoti, bet Kinija jau viską nukopijavo. Todėl Kinija Rusija labai reikalinga, o iš Rusijos Kinijai reikia nebent žemių. Jau ir taip kinai kalba - atsiėmėme Hong Kongą, atsiimsime Taivanį, o tuomet kodėl ne Vladivostoką?Svetimas wrote: ↑2021-10-14 22:03Aš tai, pavyzdžiui, nesuprantu Rusijos valdžios logikos bendradarbiavime su Kinija. Anot įvairių analitikų, kuriuos kartais paklausau, nepanašu, kad Rusija, kaip šalis, gautų kažkokios apčiuopiamos naudos iš Kinijos. Kaip tik turi nemažai nuostolių, kaip šalis. Ir net kažkuria prasme tam tikrų potencialių grėsmių iš Kinijos yra. Bet kažkodėl Kremlius Kinijai bando visaip prisigerinti ir į prastus bei šaliai nenaudingus sandorius eina. O Vakarų šalių atžvilgiu - kaip tik priešingai. Rodomas gan atviras įvairiapusis priešiškumas Vakarams ar pan.
Mano supratimu, Rusija ieško atsvaros Vakarų įtakai. Ji pati tiek ekonomiškai, tiek politiškai yra gerokai per silpna, kad galėtų užsiimti savarankišką poziciją, tad yra priversta šlietis prie kažkokio sąjungininko. O tokių sąjungininkų, kuriuos būtų galima priešpastatyti visam Vakarų pasauliui, pasirinkimas ne itin didelis, švelniai tariant.
Labai įdomu. O tai kokius, RB, pagrindinius ir esminius dalykus galėtum trumpai išskirti, kas stumia žmones į totalitaristines nuotaikas?RB wrote: ↑2021-11-27 10:44Ką tik baigiau Hannah Arendt The Origins of Totalitarianism.
Gan sunki ir painokai parašyta knyga, nemažai teiginių, su kuriais nesutinku ar išvadų, kurios atrodo kiek pritemptos, bet apskritai labai įdomus bandymas pažvelgti į totalitarizmo prigimtį ir totalitarinių režimų veikimą.
Kažkada labai didelį įspūdį paliko A. Koestler „Darkness at Noon“, kur totalitarizmo logika bandoma paaiškinti per grožinį kūrinį, bet net ir kelis kartus ją perskaičius išliko pojūtis, kad lyg ir supratau, ką norima pasakyti, bet nesugebu iki galo aiškiai pats sau to suformuluoti. Dabar Arendt užpildė šią spragą. Apskritai įdomu pastebėti, kaip jos mintys organiškai susiriša tiek su jau minėta Koestler'io knyga, tiek su Orwell'o „1984“.
Žodžiu, besidomintiems politine filosofija ir nebijantiems iššūkių labai rekomenduoju.