Svieto pabaigos argumentas
Is pradziu matematinis uzdavinukas:
Yra du suliniai, kuriu dugno nesimato. Viename yra 10 rutuliuku sunumeruotu nuo 1 iki 10. Antrame 1000000 rutuliuku sunumeruotu nuo 1 iki 1000000.
Petriukas nezino, kuris yra kuris. Jis ikisa ranka i viena is ju ir istraukia rutuliuka. Jis pazymetas skaiciumi 5. Kokia tikimybe, kad rutuliukas buvo istrauktas is antrojo sulinio?
Kitas uzdavinukas:
Visi Didziosios Britanijos gyventoju (iskaitant imigrantus) pasai yra sumetami i viena sulini. Visi Lietuvos gyventoju pasai sumetami i antra sulini. Tu istrauki pasa is atsitiktinio sulinio. Perskaitai lietuviska pavarde. Kokia tikimybe, kad istraukei is Didziosios Britanijos sulinio?
Trecias:
Kazkada egzistavo 2 civilizacijos, kurios jau yra isnykusios. Vienoje isviso nugyveno 200000000000 zmoniu iki ivykstant visiskam masiniaim isnykimui, antroje tuo tarpu 20000000000000000000000000000000000000 zmoniu. Is sulnio istrauki zmogu kuris buvo 108000000000tasis kazkurios is siu civilizaciju gyventojas. Kokia tikimybe, kad tai buvo antrosios civilizacijos gyventojas?
Ketvirtas:
Kokia tikimybe, kad zmonija gyvens dar 10000 metu? 1000 metu? 100?
Yra du suliniai, kuriu dugno nesimato. Viename yra 10 rutuliuku sunumeruotu nuo 1 iki 10. Antrame 1000000 rutuliuku sunumeruotu nuo 1 iki 1000000.
Petriukas nezino, kuris yra kuris. Jis ikisa ranka i viena is ju ir istraukia rutuliuka. Jis pazymetas skaiciumi 5. Kokia tikimybe, kad rutuliukas buvo istrauktas is antrojo sulinio?
Kitas uzdavinukas:
Visi Didziosios Britanijos gyventoju (iskaitant imigrantus) pasai yra sumetami i viena sulini. Visi Lietuvos gyventoju pasai sumetami i antra sulini. Tu istrauki pasa is atsitiktinio sulinio. Perskaitai lietuviska pavarde. Kokia tikimybe, kad istraukei is Didziosios Britanijos sulinio?
Trecias:
Kazkada egzistavo 2 civilizacijos, kurios jau yra isnykusios. Vienoje isviso nugyveno 200000000000 zmoniu iki ivykstant visiskam masiniaim isnykimui, antroje tuo tarpu 20000000000000000000000000000000000000 zmoniu. Is sulnio istrauki zmogu kuris buvo 108000000000tasis kazkurios is siu civilizaciju gyventojas. Kokia tikimybe, kad tai buvo antrosios civilizacijos gyventojas?
Ketvirtas:
Kokia tikimybe, kad zmonija gyvens dar 10000 metu? 1000 metu? 100?
fizikanas wrote: ↑2018-07-02 20:31Is pradziu matematinis uzdavinukas:
Yra du suliniai, kuriu dugno nesimato. Viename yra 10 rutuliuku sunumeruotu nuo 1 iki 10. Antrame 1000000 rutuliuku sunumeruotu nuo 1 iki 1000000.
Petriukas nezino, kuris yra kuris. Jis ikisa ranka i viena is ju ir istraukia rutuliuka. Jis pazymetas skaiciumi 5. Kokia tikimybe, kad rutuliukas buvo istrauktas is antrojo sulinio?
Kitas uzdavinukas:
Visi Didziosios Britanijos gyventoju (iskaitant imigrantus) pasai yra sumetami i viena sulini. Visi Lietuvos gyventoju pasai sumetami i antra sulini. Tu istrauki pasa is atsitiktinio sulinio. Perskaitai lietuviska pavarde. Kokia tikimybe, kad istraukei is Didziosios Britanijos sulinio?
Trecias:
Kazkada egzistavo 2 civilizacijos, kurios jau yra isnykusios. Vienoje isviso nugyveno 200000000000 zmoniu iki ivykstant visiskam masiniaim isnykimui, antroje tuo tarpu 20000000000000000000000000000000000000 zmoniu. Is sulnio istrauki zmogu kuris buvo 108000000000tasis kazkurios is siu civilizaciju gyventojas. Kokia tikimybe, kad tai buvo antrosios civilizacijos gyventojas?
Ketvirtas:
Kokia tikimybe, kad zmonija gyvens dar 10000 metu? 1000 metu? 100?
Na tuomet dar paprastesnis (nulinis) uzdavinys:
Viename sulinyje yra 1 rutuliukas su skaiciumi 1, antrame Miliardas miliardu sunumeruotu nuo 1 iki miliardu miliardu. Istrauki rutuliuka su skaiciumi 1. Kokia tikimybe, kad istraukei is antrojo sulinio?
Keletas hintu:
Jei truksi tik is antro sulinio, tai grieicausiai per gyvenima neistrauksi vienazenklio skaiciaus, nei tavo anukai neistrauks, ir kurkas didesne tikimybe butu laimeti teleloto aukso puoda.
Jei trauksi tik is pirmojo sulinio, 1neta istrauksi Kiekviena karta.
Ar ir dabar istraukes 1 lieki prie 50%, kad buvo traukta is antrojo sulinio?
Last edited by fizikanas on 2018-07-03 19:19, edited 1 time in total.
Pirmus tris tingėjau skaičiuot. Be to, tikimybės niekad nebuvo mano stiprioji pusė, tai vis tiek turbūt nepataikyčiau.
Šiuo atveju tu turi tik vieną "šulinį", todėl nelabai suprantu, kaip tai siejasi su pirmais trim pavyzdžiais.
Uzteks apytikrio spejimo is akies. Jei prasausi maziau, nei Sejanus, uzskaitysiu
Tuomet reiskia reikia tarpinio uzdavinuko, tarp 3 ir 4. Sitas toks labiau hipotetinis:
Egzistuoja 2 planetos. Laiko valdovai mato jas abi, ir mato ju ateiti. Jie zino, kad vienoje is ju viso nugyvens 200000000000 zmoniu, antroje 20000000000000000000000000000000000000. Tu sutinki laiko valdova, kuris tau apie jas papasakoja, taciau nepasako, kurioje is ju tu gyveni. Taciau tu zinai is istorjos, kad esi kazkur 108000000000tasis savo planetos gyventojas. Kokia tikimybe, kad gyveni antrojoje planetoje?
Nu žinok, nelabai kas pasikeitė, kai vietoj "šulinių" parašei "planetos". Realybėje mes vis dar turime tik vieną planetą ir tik vieną civilizaciją, todėl nelabai matau, kaip tavo uždavinys gali padėt daryti statistines prognozes apie jos ateitį.
Pabandžiau, bet smegenys tiesiog atsisakė kooperuoti. Jei atvirai, net jei pasakytum teisingą atsakymą, vis tiek tingėčiau jį suprasti. Tai gal tiesiog sutarkim, kad ta tikimybė yra labai labai maža, ir pažiūrėkim, kaip tu toliau bandysi išrutulioti savo distopinį argumentą
Yra du šuliniai, tai fifty fifty )Jei trauksi tik is pirmojo sulinio, 1neta istrauksi Kiekviena karta.
Ar ir dabar istraukes 1 lieki prie 50%, kad buvo traukta is antrojo sulinio?
Aš nerimtai, jei ką. Rimtai tai nežinau kaip skaičiuojasi tokiose situacijose.
O kur čia pasaulio pabaiga?
Close enough.
Mes dar to nezinome, taciau musu planeta galimai yra kazkuri is siu planetu. Taigi galime ir naudoti tuos pacius skaiciavimus atsakyti klausimui, kuri yra labiau tiketina.
Jei mes nieko nežinome apie tas kitas civilizacijas, tai geriausia yra daryt prielaidą, kad jos yra statistiškai panašios į mūsiškę, o ne kad skiriasi milijardus kartų.
Not the point. Kitu civilizaciju gali ir nebuti. Ta pati musu civilizacija gali buti vienokia arba kitokia. Ir naudodami tuos pacius skaiciavimus galime ivertinti, kokia yra labiau tiketina, kad bus.
Paziurekim is kitos puses. Jei musu civilizacija visgi yra tokia, kuri tesis milijonus metu ir isviso joje nugyvens miliardai miliardu zmoniu, ir gal dar kolonizuos puse galaktikos, tai tada klausimas, kaip mes pataikem atsirasti pacioje jos pradzioje, o ne kurnors arciau vidurio, ko galetum tiketis imdamas atsitiktini gyventoja is visos imties.
Ta prasme, kodėl negimėme ateityje, kuri dar neatėjo? Nes tai neįmanoma turbūt. Įmanoma tik būti gimus praeityje.fizikanas wrote:Paziurekim is kitos puses. Jei musu civilizacija visgi yra tokia, kuri tesis milijonus metu ir isviso joje nugyvens miliardai miliardu zmoniu, ir gal dar kolonizuos puse galaktikos, tai tada klausimas, kaip mes pataikem atsirasti pacioje jos pradzioje, o ne kurnors arciau vidurio, ko galetum tiketis imdamas atsitiktini gyventoja is visos imties.
O jei rimtai, tai šie laikai nėra kažkuo išskirtiniai. Lygiai taip pat prieš kelis šimtus tūkstančių metų žmonių protėviai galėjo stebėtis, kodėl jie negimė tada, kai žmonių Žemėje buvo 6 milijardai, mat didesnė tikimybė gimti kai žmonių yra daugiau. Po šimto tūkstančio metų žmonės irgi galės stebėtis, kodėl gime būtent tada, o ne dar po šimto tūkstančių metų. O po milijardo metų žmonių nebebus, bus kitos rūšys. Bet jos irgi galės uždavinėti panašius klausimus.
Kalbant apie uždavinius, tai žinoma, kad nebus 50/50, nes jei, pvz, vienoje skylėje vien mėlyni kamuoliai, kitoje - vien raudoni, ir ištraukiame mėlyną, tai 100%, kad traukėme iš pirmosios skylės, nepaisant to, kad jokia skylė neturėjo didesnių išankstinių šansų būti pasirinkta.
Cia ir yra pagrindine argumento esme. Statistiskai, dabartiniai laikai neturetu buti niekuo isskirtiniai. Taciau jeigu mes patenkame i pirmaji 0.0000000000000000000000000001% kada nors gyvensianciu zmoniu, tai tada butu labai labai isskirtiniai.
Bet jei tu teigi, kad net po miliardo metu bus kazkas samoningas ir darom prielaida, kad samoningu padaru populiacija bent jau issilaikys tokia kokia dabar, o ne nykstamai mazesne, tai mes turime rasti paaiskinima, kaip mums taip pasiseke pataikyti i ta pirmaji 0.00..001% procento, o negimti tais ateities padarais, menanaciais miliardu metu civilizacijos istorija, vietoje niekingu ~10 tukstanciu, kaip mes.
Turbut dabar sakysi, bet palauk ir pirmas zmogus kazkada juk buvo, tai ir jis galejo stebetis. Bet jam ir reikejo stebetis. Jis kaip tas, kuris laimi teleloto auso puoda. Kazkas visada laimi, bet tai niekada nebuni tu. Ir nera jokio pagrindo tiketis, kad mes kazkodel esame kosmines loterijos laimetojai.
O jei papultume į antrąjį 0.0[..]01%? O jei į 53414389824039473614-ąjį 0.0[..]01%? Ar tada irgi būtume išskirtiniai?
Tiesiog taip jau mums (ne)pasisekė, kad gimėme dabar, o ne anksčiau ar vėliau. Tačiau, kad ir kada mes gimtume, tu vis tiek gali pabaksnoti į dar tolimesnę ateitį, ir vėl klausti, kodėl mes negimėme joje, ir taip toliau.fizikanas wrote: ↑2018-07-04 12:58Paziurekim is kitos puses. Jei musu civilizacija visgi yra tokia, kuri tesis milijonus metu ir isviso joje nugyvens miliardai miliardu zmoniu, ir gal dar kolonizuos puse galaktikos, tai tada klausimas, kaip mes pataikem atsirasti pacioje jos pradzioje, o ne kurnors arciau vidurio, ko galetum tiketis imdamas atsitiktini gyventoja is visos imties.
Nebutumem. 53414389824039473614 neturi gero alternatyvaus paaiskinimo, kodel butent 53414389824039473614, nei, kad atsitiktinis traukimas is labai didelio skaiciaus. 1 tuo tarpu turi labai gera alternatyvu paaiskinima - imanoma, kad isviso yra tik 1, todel aisku, kad patektum i 1.
Galetum, baksnoti, jei butum gimes. Bet negimei. Dabar turi kelis variantus atsakymui i klausima kodel negimei - arba laimejei kosmineje loterijoje aukso puoda, arba nesi niekuo isskirtinis ir veliau negimei, nes smarkiai veliau gimti tiesiog nebuvo galimybes. Kuris variantas labiau tiketinas? (siulau prisiminti pirma uzdavini apie 2 sulinius)
Nu žėk, fizikanai, aš irgi leisiu sau nedidelį poetinį nukrypimą.
Tarkim, tu eini per didelį tamsų mišką, ir jame randi vieną ilgos virvės galą. For whatever reason tau pasidaro įdomu pažiūrėti, kokio ilgio yra ši virvė, todėl tu pradedi eiti pagal ją tolyn, skaičiuodamas nueitą atstumą. Eini, eini kelias dienas, susidraskai visus drabužius braudamasis per bruzgynus, ale kito virvės galo kaip nematyt taip nematyt. Tada visas išvargęs prisėdi ant artimiausio kelmo, pasiremi smakrą kumščiu, ir tau staiga kyla geniali mintis - nafig tau brautis per tankų mišką, jei gali virvės ilgio klausimą išspręsti filosofiškai.
Visų pirma primeti, kad jau nuėjai maždaug 15 km. Reiškia virvė turi būti bent tokio ilgio. Tada tu išgalvoji kitą žymiai ilgesnę virvę. Kad nepasirodytų per mažai, tarkim, kad ta hipotetinė virvė yra dviejų šviesmečių ilgio. Ir tada, grūmodamas kumščiu į tamsius medžių skliautus, tu iškeli tokį klausimą. Kas yra labiau tikėtina: kad aš esu 30km ilgio virvės viduryje; ar kad aš atsitiktinai pataikiau atsidurti pirmuose 15km iš 2 šviesmečių ilgio virvės. Ir tada pats atsakai į savo retorinį klausimą - aišku, kad 30km! Nes tikimybių teorija. Ha.
Ir tada nueini sau patenkintas, nes taip lengvai "sužinojai" tos suknistos virvės ilgį..
...
Bet realiai tai tu vis dar nežinai to ilgio. Virvė gali būti 15.01 km ilgio. Arba 37. Arba 2128,7 km. Arba pusės šviesmečio ilgio. Arba 75 tūkstančių šviesmečių (kas sakė, kad 2 yra viršutinė riba?)..
Arba ta virvė gali būti 0,5 km ilgio, bet kažkoks blogas nykštukas sujungė virvės galus, todėl tu visą tą laiką ėjai ratu..
Arba po kurio laiko virvė gali išsišakoti į dvi virves, o paskui tos dvi į dar kelias kitas, ir t.t., kol virvių galų bus daugiau, nei tu spėsi apeiti per baigtinį laiko tarpą.. ir todėl tu niekada taip ir nesužinosi, kuri iš jų buvo ilgiausia..
Tu. Tiesiog. Nežinai. Ir jokia filosofija nepadės tau to sužinoti.
Tarkim, tu eini per didelį tamsų mišką, ir jame randi vieną ilgos virvės galą. For whatever reason tau pasidaro įdomu pažiūrėti, kokio ilgio yra ši virvė, todėl tu pradedi eiti pagal ją tolyn, skaičiuodamas nueitą atstumą. Eini, eini kelias dienas, susidraskai visus drabužius braudamasis per bruzgynus, ale kito virvės galo kaip nematyt taip nematyt. Tada visas išvargęs prisėdi ant artimiausio kelmo, pasiremi smakrą kumščiu, ir tau staiga kyla geniali mintis - nafig tau brautis per tankų mišką, jei gali virvės ilgio klausimą išspręsti filosofiškai.
Visų pirma primeti, kad jau nuėjai maždaug 15 km. Reiškia virvė turi būti bent tokio ilgio. Tada tu išgalvoji kitą žymiai ilgesnę virvę. Kad nepasirodytų per mažai, tarkim, kad ta hipotetinė virvė yra dviejų šviesmečių ilgio. Ir tada, grūmodamas kumščiu į tamsius medžių skliautus, tu iškeli tokį klausimą. Kas yra labiau tikėtina: kad aš esu 30km ilgio virvės viduryje; ar kad aš atsitiktinai pataikiau atsidurti pirmuose 15km iš 2 šviesmečių ilgio virvės. Ir tada pats atsakai į savo retorinį klausimą - aišku, kad 30km! Nes tikimybių teorija. Ha.
Ir tada nueini sau patenkintas, nes taip lengvai "sužinojai" tos suknistos virvės ilgį..
...
Bet realiai tai tu vis dar nežinai to ilgio. Virvė gali būti 15.01 km ilgio. Arba 37. Arba 2128,7 km. Arba pusės šviesmečio ilgio. Arba 75 tūkstančių šviesmečių (kas sakė, kad 2 yra viršutinė riba?)..
Arba ta virvė gali būti 0,5 km ilgio, bet kažkoks blogas nykštukas sujungė virvės galus, todėl tu visą tą laiką ėjai ratu..
Arba po kurio laiko virvė gali išsišakoti į dvi virves, o paskui tos dvi į dar kelias kitas, ir t.t., kol virvių galų bus daugiau, nei tu spėsi apeiti per baigtinį laiko tarpą.. ir todėl tu niekada taip ir nesužinosi, kuri iš jų buvo ilgiausia..
Tu. Tiesiog. Nežinai. Ir jokia filosofija nepadės tau to sužinoti.
Pirma, nemanau, kad čia reikia ką nors paaiškinti. Kas nors visada laimi loteriją, ir tai paaiškinama paprasčiausiu atsitiktinumu.fizikanas wrote:Bet jei tu teigi, kad net po miliardo metu bus kazkas samoningas ir darom prielaida, kad samoningu padaru populiacija bent jau issilaikys tokia kokia dabar, o ne nykstamai mazesne, tai mes turime rasti paaiskinima, kaip mums taip pasiseke pataikyti i ta pirmaji 0.00..001% procento, o negimti tais ateities padarais, menanaciais miliardu metu civilizacijos istorija, vietoje niekingu ~10 tukstanciu, kaip mes.
Turbut dabar sakysi, bet palauk ir pirmas zmogus kazkada juk buvo, tai ir jis galejo stebetis. Bet jam ir reikejo stebetis. Jis kaip tas, kuris laimi teleloto auso puoda. Kazkas visada laimi, bet tai niekada nebuni tu. Ir nera jokio pagrindo tiketis, kad mes kazkodel esame kosmines loterijos laimetojai.
Antra, koks paaiškinimas tai turėtų būti? Iš uždavinių spėju, maždaug toks: jei laimėjai loterijoje, tai jos tiražą sudarė vienintelis laimingas bilietas. Kažkas tokio? Arba, jei gimei lietuviu, o ne kinu, tai kinų apskritai nėra, nes what are the chances?? Jei gimei pirmykščiu žmogumi, tai vos atsiradusi žmonių gentis netrukus išnyks, taip niekada ir nepasiekusi kelių milijardų populiacijos? Jei gimei šiandien, tai turbūt greitai mirsi, nes šiandien tau viena diena, o ne 5967-ios? Dabar rytas, tai pietų turbūt nesulauksi? Maždaug toks yra argumentas?
Biškį blogas tuomet, nes tavo uždaviniai yra apie praeitį, t.y., iš dabartyje žinomų faktų mes statistiškai galime paskaičiuoti tikimybę, kas nutiko praeityje. Bet ateičiai to pritaikyti niekaip neišeina, ir visas argumentas būtent ant šito niuanso ir bando prigauti.
Na beabejo virve ne 2 sviesmeciu ilgio, nei 1000km, kitaip aptikti butent jos gala butu praktiskai neimanoma sekme. Tikslaus atsakymo (kad 30km), statistika neduos, bet duos tikimybini pasiskirstyma, uz koki ilgi ilgesne virve, kiek labai yra tiketina. Ir pasakys, kad pvz virve yra ilgesne uz 1000km tikimybe yra <1% (skaiciai is akies, bet manau supranti esme)Vilius wrote: ↑2018-07-04 23:37Tarkim, tu eini per didelį tamsų mišką, ir jame randi vieną ilgos virvės galą. For whatever reason tau pasidaro įdomu pažiūrėti, kokio ilgio yra ši virvė, todėl tu pradedi eiti pagal ją tolyn, skaičiuodamas nueitą atstumą. Eini, eini kelias dienas, susidraskai visus drabužius braudamasis per bruzgynus, ale kito virvės galo kaip nematyt taip nematyt. Tada visas išvargęs prisėdi ant artimiausio kelmo, pasiremi smakrą kumščiu, ir tau staiga kyla geniali mintis - nafig tau brautis per tankų mišką, jei gali virvės ilgio klausimą išspręsti filosofiškai.
Visų pirma primeti, kad jau nuėjai maždaug 15 km. Reiškia virvė turi būti bent tokio ilgio. Tada tu išgalvoji kitą žymiai ilgesnę virvę. Kad nepasirodytų per mažai, tarkim, kad ta hipotetinė virvė yra dviejų šviesmečių ilgio. Ir tada, grūmodamas kumščiu į tamsius medžių skliautus, tu iškeli tokį klausimą. Kas yra labiau tikėtina: kad aš esu 30km ilgio virvės viduryje; ar kad aš atsitiktinai pataikiau atsidurti pirmuose 15km iš 2 šviesmečių ilgio virvės. Ir tada pats atsakai į savo retorinį klausimą - aišku, kad 30km! Nes tikimybių teorija. Ha.
Ir tada nueini sau patenkintas, nes taip lengvai "sužinojai" tos suknistos virvės ilgį..
Tiesa, jei jau pradejom apie praktiskesnius pavyzdzius, tai man labiausiai patinkantis pritaikymas yra vokieciu tankai:
https://en.wikipedia.org/wiki/German_tank_problem
Trumpai: 2tro pasaulniio karo metu, sajunginingai nuspedavo, kiek apytiksliai vokieciai pagamina tanku is to, su kokiais serijiniais numeriais tanku buvo uzfiksuota. Jei buvo uzfiksuoti 3 tankai (skirtingose vietose), ir ju numeriai 1, 50 ir 16, tai aisku, kad tanku pagaminta maziau, nei jei butu pastebeti numeriai 5155 12155 ir 4361 (darant prielaida, kad numeriai eina is eiles, pradedant nuo 1)