Dėl tavo, Lionginai, ilgo komentaro apie dinamines sistemas: žvaigždes, ekosistemas ir pan. Gal, Lionginai, netyčia bent pora kokių šaltinių galėtum pasidalinti, kur apie panašius dalykus kalba, kas galbūt tave užvedė ant šitų pasamprotavimų? Nebent nieko esmingesnio iš savo skaitytų dalykų apie tai negali išskirti.
Svieto pabaigos argumentas
Čia tas pats, kas paaiškinti visatos finetiuninimą tuo, kad iš daugybės galimų visatų daugiausiai yra tokių, kurios turi būtent tokią konfigūraciją, kaip mūsų visata. T.y., tas pats, kas nepaaiškinti nieko.fizikanas wrote: ↑2018-11-10 18:05Atsimeni uzdavini su dviem suliniais?
Siek tiek ji patobulinkime: kamuoliukai is abieju suliniu sumetami i viena, tu istrauki, randi skaiciu 5. Tarkime skirtingu suliniu kamuoliuku spalvos skiriasi tai gali atpazinti kuriame originaliai buvo. Tokiu atveju tikimybe butu 50:50, kaip tavo variante. Taciau tada tu lieki su klausimu kaip atsitiko, kad istraukei toki maza skaiciu, kai sukinyje buvo virs milijono didesniu skaiciu. Bet del tikimybes is kurio istraukta butum teisus.
Dabar kitas uzdavinys:
I sulini suberta 1 seka nuo 1 iki milijono ir 10000 seku nuo 1 iki 10. Vet trauki ir vel 5. Dabar jau tikimybe, kad istraukta is sekos su milijonu yra tik 1 is 10 tukstanciu. Taciau dabar nekamuoja klausimas, kodel istraukei toki maza skaiciu, istraukti maza skaiciu tikimybe buvo 50%.
Dabar turime du galimus variantus, kokia galetu buti musu visata taciau nezinome, kuris variantas yra tikras. Not a problem, mes tokius uzdavinukus jau spresti mokame, trecias uzdavinys:
Viena salia kito pastatome abu siuos sukombinuotus sulinius. Traukiam is atsitiktinio, istraukiam, vel 5.
Dabar is kurio sulinio didesne tikimybe, kad buvo traukta?
Didesne tikimybe, kad buvo traukta is ten, kur buvo daug mazu seku ir viena didele. Vadinasi labiau tiketina, kad musu galimu visatu aibeje yra gerokai daugiau visatu su trumpom sekom.
Nesuprantu kaip toks variantas pagal mane yra labiau tikėtinas.fizikanas wrote: ↑2018-11-10 18:05Paimk toki varianta: Zmonija isnyksta rytoj, tada poryt marse issivysto protinga ateiviu rase, kurie irgi save gali suvokti ir galbut net pavadine save zmonemis. Jie gyvena ilgai ir laimingai miliardais kartu virsydami zmoniu populiacija. Pagal tavo statistika toks variantas yra labiau tiketinas, nei tai, kad jokie ateiviai neatsiranda, taciau zmonija dar pagyvena bent tiek, kiek jau nugyveno.
Oi ne, neišdegs. Akivaizdu, kad nėra jokių ateivių už lango, todėl galima net nesvaigti apie daugybę protingų gyvybės formų. Užtat apie žmonių skaičių galima svaigti kiek tik nori, nes čia vienintelis nežinomasis. Taigi, didesnė tikimybė gimti, kai yra daugiau žmonių.fizikanas wrote: ↑2018-11-10 18:05Tai cia ir yra problema, pagal tavo statistika turetu buti daug ateiviu, taciau paziureje pro langa ju nematom. Dar vienas loterijos laimejimas, kuriam nera gero paaiskinimo.Lionginas wrote: ↑2018-11-07 09:15Dar gal būtų galima kažkaip prilenkinėti prie to, kad gimti protinga būtybe labiau tikėtina visatoje, kurioje yra daugiau kitų protingų gyvybių, bet šiuo atveju, vienintelis paslankus nežinomasis, kurį galime didinti ar mažinti, yra žmonių skaičius, nes jau ir taip matome, kad kitos gyvybės formos yra itin retos, jei apskritai egzistuoja. Taip, gimti protinga gyvybe labiau tikėtina visatoje, kurioje daugiau protingų gyvybių, bet šiuo atveju ta protinga gyvybė realioje mūsų visatoje yra žmonės, ir galbūt tik jie. Todėl gimti protinga gyvybe labiau tikėtina visatoje, kurioje yra daugiau žmonių.
Kitas dalykas. KOKS SKIRTUMAS kiek ten tų skirtingų protingos gyvybės formų? Tikimybė gimti protingu pasaulyje su milijardu gyvybės formų ir trilijonu individų kiekvienoje yra lygi tikimybei gimti protingu tik su viena protinga gyvybės forma ir milijardu trilijonų individų joje. Tu padidink gyvybės formų skaičių, aš tiesiog padidinsiu žmonių skaičių. Ir būsime lygūs tikimybėmis. Na pvz, dvi visatos:
1) 10 protingų gyvybės formų, 100 individų kiekvienoje.
2) 1 protinga gyvybės forma, 1000 individų joje.
Kurioje visatoje labiau tikėtina gimti protingu? Čia retorinis klausimas.
Dabar, KIEK ateivių matai už lango? Teisingai, nulį. Taigi, ne ateivių rūšių yra daugiau, o žmonių yra daugiau, taigi akivaizdu, kad turime antrą variantą
Neatrodo. Beveik kiekvienas žmogus iki manęs susidūrė su tokiu keistu sutapimu.
Pasinaudosiu tavo paties playbooku: perskaityk diskusiją.
Kad nieko konkretaus negalėčiau išskirti. Nieko susisteminto apie tai nesu skaitęs, tiesiog mintys iš padrikų faktų. Gal tik čia pirmą kartą ir pamėginau viską apibendrinti, reaguodamas į kauliuko mėtymo analogiją, kurią Fizikanas taiko bet kam. Tačiau pasaulis pilnas visokių sistemų, kurios yra jautrios išorės poveikiui, tačiau sugeba arba atsistatyti, arba suranda naują ekvilibriumą, tačiau nežlunga. Todėl faktas, kad Žemėje vis dar egzistuoja gyvybė yra nulemtas ne kažkokios sėkmingos metimų sekos, ir čia kažin, ar galima taikyti "išlikusiojo klaidą". Sakyčiau, atvirkščiai - kad gyvybė Žemėje išnyktų, reikalinga gana ilga konkrečių metimų seka, nes tą gyvybę išnaikinti visiškai nėra taip paprasta.Svetimas wrote: ↑2018-11-11 22:00Dėl tavo, Lionginai, ilgo komentaro apie dinamines sistemas: žvaigždes, ekosistemas ir pan. Gal, Lionginai, netyčia bent pora kokių šaltinių galėtum pasidalinti, kur apie panašius dalykus kalba, kas galbūt tave užvedė ant šitų pasamprotavimų? Nebent nieko esmingesnio iš savo skaitytų dalykų apie tai negali išskirti.
Žodžiu, tiesiog reaguoju į mano manymu labai neteisingą kauliuko ar monetos mėtymo analogijos pritaikymą bet kam. Na maždaug - važiuoju iš Vilniaus į Klaipėdą, ir o dieve mano, stebuklas, galėjau sudužti bet kuriame kilometre, tačiau nesudužau, taigi 300 kartų iš eilės išmečiau sėkmingą monetą. O kas sako, kad nieko čia keisto, tai jau neva daro "išlikusiojo klaidą".
Galėjai taip pat sudužti ir bet kuriame furlonge, tai sėkmingą monetą išmetei 1500 kartų iš eilės (plius tie 300 už kilometrus tai sumoj ~1800), kas yra dar įspūdingiau. Šį kart gerai prasisukai bet aš vietoje tavęs antrą syk nemėginčiau.Lionginas wrote: ↑2018-11-12 09:51Žodžiu, tiesiog reaguoju į mano manymu labai neteisingą kauliuko ar monetos mėtymo analogijos pritaikymą bet kam. Na maždaug - važiuoju iš Vilniaus į Klaipėdą, ir o dieve mano, stebuklas, galėjau sudužti bet kuriame kilometre, tačiau nesudužau, taigi 300 kartų iš eilės išmečiau sėkmingą monetą. O kas sako, kad nieko čia keisto, tai jau neva daro "išlikusiojo klaidą".
Finetuninimas sako, kad is visu galimu visatu labai mazai yra tinkamos zmonijai gyventi. SPA sako, kad is visu galimu visatu, tos, kuruose zmonija gyventi gali, ji ta gali daryti vidutiniskai dvigubai tiek, kiek mes gyvenam. Kaip matai, vienas kitam nepriestarauja, o netgi sakyciau papildo. Galimos visatos yra labai atsiauri vieta zmonijai, nieko keisto, kad netgi tos, kurios yra finetunintos, yra finetiunintos pagyventi tik ribota laika.
Dabar konkreciai kuri vieta neaiski sitame algoritme:
Gali buti, kad galimu visatu kur mes gyvenam trumpai yra gerokai daugiau.
Gali buti, kad galimu visatu, kur mes gyvenam labai ilgai yra gerokai daugiau.
Stebimi duomenis labiau tiketini pirmu atveju.
Pirmas atvejis yra labiau tiketinas.
Na juk cia elementaru, ar ne?
Labai paprasta - tokiame variante bendras protingu gyventoju skaicius yra daug eiliu didesnis, vadinasi nepalyginamai palankesnis pagal tavo statistika.
Na taip cia labai geras argumentas, kuri pastebejei - nematom ateiviu reiskia ju tiketis nera pagrindo. Dabar pritaikyk tai ateities zmonem, kuriu irgi nematom ir turesim SPA.Lionginas wrote: ↑2018-11-12 09:26Oi ne, neišdegs. Akivaizdu, kad nėra jokių ateivių už lango, todėl galima net nesvaigti apie daugybę protingų gyvybės formų. Užtat apie žmonių skaičių galima svaigti kiek tik nori, nes čia vienintelis nežinomasis. Taigi, didesnė tikimybė gimti, kai yra daugiau žmonių.
Arba realistiskiausias variantas: nera nei tu, nei tu, nes uz lango matom visata, be ateiviu ir su mazai zmoniu.Lionginas wrote: ↑2018-11-12 09:26Kitas dalykas. KOKS SKIRTUMAS kiek ten tų skirtingų protingos gyvybės formų? Tikimybė gimti protingu pasaulyje su milijardu gyvybės formų ir trilijonu individų kiekvienoje yra lygi tikimybei gimti protingu tik su viena protinga gyvybės forma ir milijardu trilijonų individų joje. Tu padidink gyvybės formų skaičių, aš tiesiog padidinsiu žmonių skaičių. Ir būsime lygūs tikimybėmis. Na pvz, dvi visatos:
1) 10 protingų gyvybės formų, 100 individų kiekvienoje.
2) 1 protinga gyvybės forma, 1000 individų joje.
Kurioje visatoje labiau tikėtina gimti protingu? Čia retorinis klausimas.
Dabar, KIEK ateivių matai už lango? Teisingai, nulį. Taigi, ne ateivių rūšių yra daugiau, o žmonių yra daugiau, taigi akivaizdu, kad turime antrą variantą
Zr atsakyma Svetimui.
Taip kaip tu paaiškini iki šiol gyvenusių žmonių skaičių, taip galima paaiškinti ir finetiuninimą - kad iš visų galimų visatų labiausiai tikėtina yra būtent tokia, kokia yra ši. Kodėl? Na pamąstyk statistiškai, kaip mėgsti: kada daugiau galimybių gimti, ar kai iš visų galimų visatų tik keliose įmanoma gimti, ar kai daugumoje įmanoma gimti? Nu tai aišku, kad antras variantas. Therefore, mūsų visata yra labiausiai galimafizikanas wrote: ↑2018-11-12 17:41Finetuninimas sako, kad is visu galimu visatu labai mazai yra tinkamos zmonijai gyventi. SPA sako, kad is visu galimu visatu, tos, kuruose zmonija gyventi gali, ji ta gali daryti vidutiniskai dvigubai tiek, kiek mes gyvenam. Kaip matai, vienas kitam nepriestarauja, o netgi sakyciau papildo. Galimos visatos yra labai atsiauri vieta zmonijai, nieko keisto, kad netgi tos, kurios yra finetunintos, yra finetiunintos pagyventi tik ribota laika.
Ar ne. Tai kaip ir sutinki, kad finetiuninimą paaiškinome geriausiu įmanomu būdu - statistiškai?
Taip, ateities žmonės yra iš ateities taigi jie neegzistuoja. Nuostabi įžvalga, Šerlokai.fizikanas wrote: ↑2018-11-12 17:41Na taip cia labai geras argumentas, kuri pastebejei - nematom ateiviu reiskia ju tiketis nera pagrindo. Dabar pritaikyk tai ateities zmonem, kuriu irgi nematom ir turesim SPA.Lionginas wrote: ↑2018-11-12 09:26Oi ne, neišdegs. Akivaizdu, kad nėra jokių ateivių už lango, todėl galima net nesvaigti apie daugybę protingų gyvybės formų. Užtat apie žmonių skaičių galima svaigti kiek tik nori, nes čia vienintelis nežinomasis. Taigi, didesnė tikimybė gimti, kai yra daugiau žmonių.
Realistiškiausias variantas yra toks, kad žmonių dar bus be galo daug, nes gimti tokioje visatoje yra didesnė tikimybė. Taigi, mes esame vieni pirmųjų žmonių, nes iki šiol žmonių gimė nedaug. Kas tau konkrečiai neaišku šitame algoritme, taigi elementaru?
Čia straipsnis apie tai, kaip mažai tikėtina, kad visa gyvybė Žemėje išnyks: http://theconversation.com/we-worked-ou ... ters-81006
Apibendrinant, jei kokia nors planeta užsikrėtė gyvybės "virusu", tai reikalingos labai ypatingos aplinkybės, kad gyvybė joje būtų visiškai išnaikinta. Pavyzdžiui, norint išnaikinti gyvybę Žemėje, reikalinga kolizija su Lenkijos dydžio dangaus kūnu (kurių Saulės sistemoje tik keliolika, įskaitant Plutoną, ir jų trajektorijos žinomos) arba supernova 300 kartų arčiau nei artimiausia žvaigždė. Tai nei iš tolo nepanašu į "nesėkmingą monetos metimą".
Atsižvelgiant į tai, kiek planetų randama pastaraisiais metais, tinkamose orbitose ir tinkamo dydžio, Žemė, labai tikėtina, nėra itin unikali.
O jei kitoje planetoje sąlygos yra įvairios, tai natūralios atrankos dėka gyvybė bus diversifikuota ir, nelaimės atveju, jei vienos rūšys išnyks, kitos bus geriau prisitaikiusios naujoms sąlygoms.
Aš čia dar pagalvojau ir nusprendžiau, kad pagal visą svieto pabaigos argumento logiką, žmonės tikrai nepražus nuo dirbtinio intelekto. Jei Visatoje yra civilizacijų, žuvusių dėl AI, tai Fermi paradoksą galime pritaikyti ne ateiviams, o dirbtiniam intelektui, ir paklausti - tai kodėl mes nematome jokių ženklų, kad egzistuoja koks nors nežemiškas dirbtinis intelektas? Jei tikimės, kad ateiviai pasklis plačiai po Visatą ar statys kosmines mega-konstrukcijas, tai, well, to paties galime tikėtis ir iš AI. Kadangi niekur to nematome, tai galime daryti išvadą, kad nėra civilizacijų, kurias sunaikino AI. Jei sunaikins mus, tai čia bus kaip laimėjimas loterijoje.fizikanas wrote: ↑2018-09-27 19:42Tuo tarpu jei yra daromi marso kolonizavimo tyrimai Elon Musko kompanijoje, tai mums nepanaikina, nei branduolinio karo, kuris gali ivykti rytoj, nei viruso, nei netikro vakuumo, nei juodosios skyles greitintuve, nei globalnio atsilimo, nei nano-robotu zudiku, nei dirbtinio intelekto zudiko, nei ateiviu zudiku, nei simuliacijos isjungimo, nei dievo tvano, nei tu riziku kuriu mes net neisivaizduojam, bet musu nezinojimas apie jas ju nepanaikina.
Therefore, statistiškai įrodėme, kad nemirsime nuo AI, woo hoo.
Cia yra esminis skritumas: finetiuninimo atveju nepaisant, kiek is galimu visatu yra finetiunintos, stebejimo rezultatas bus tas pats - gimsi finetiunintoje, nes kitokioje negimtum. Zmoniu kiekio atveju yra sirtumas - jei visatu su daug zmoniu butu daugiau, tai save rastum su didesniu gimimo numeriu.Lionginas wrote: ↑2018-11-14 09:15Taip kaip tu paaiškini iki šiol gyvenusių žmonių skaičių, taip galima paaiškinti ir finetiuninimą - kad iš visų galimų visatų labiausiai tikėtina yra būtent tokia, kokia yra ši. Kodėl? Na pamąstyk statistiškai, kaip mėgsti: kada daugiau galimybių gimti, ar kai iš visų galimų visatų tik keliose įmanoma gimti, ar kai daugumoje įmanoma gimti? Nu tai aišku, kad antras variantas. Therefore, mūsų visata yra labiausiai galima
Man rodos tiek jau ismokom: jei jie "butu", tai didesne tikimybe, kad ir tu pats butum ateities zmogus, bet esi 2018uju zmogus. Siaip labai geras filosofinis pratimas - pritaikyk "lack of evidence is evidence of lacking" principa zmonijos ateiciai.
Aciu, kad pats privedei savo argumenta prie absurdo. Tai, kad zmoniu negali buti be galo daug zinome vien jau is to, kad visatos galiojimo laikas yra ribotas, del silumines mirties. Kaip matai reali visata neatitinka to ka prognozuoja tavo skaiciavimas.
Na taip, visa gyvybe zemeje isnaikinti yra sunkiau, nei tik zmones.
Kaip ir rasoma tame pat straipsnyje:
"As a species, we are rightly concerned about events that could lead to our own elimination – climate change, nuclear war or disease could wipe us out."
As pats tik antraste skaitei?
O kazkur matai nezemisku civilizaciju, kuriu nesunaikino AI?
Nesupratau tavo klausimo.fizikanas wrote: ↑2018-11-12 01:55Paklausiu kitaip:
http://geographylaunchpad.weebly.com/po ... raphs.html
Čia jau nusikliedėjai. Visiškai nesvarbu, ar žmonių bus be galo daug, ar tiesiog labai labai daug. Didžiausia tikimybė gimti yra tokioje visatoje, kurioje žmonių skaičius yra maksimalus pagal visatos galimybes. Aš gi netvirtinu, kad didesnė tikimybė gimti visatoje, kurioje daugiau žmonių nei atomų...
Iš esmės tai darai tą pačią klaidą kaip anksčiau, su nežemiškomis rūšimis. Jei visata yra tokia, kad gyvybė yra retas dalykas, tai tiesiog susitaikome su tuo faktu ir pabandome nuspėti vienintelį nežinomąjį - žmonių skaičių. Pagal statistiką, didesnė tikimybė gimti, jei žmonių bus daugiau. O visa kita jau ir taip matome, kad yra fiksuota, tai kam čia apsimeti klounu...
Nematau. Ir ką? Tai kaip nors keičia argumentą, kad neegzistuoja nei viena civilizacija, kurią sunaikino AI?
Čia ne sėkmės klausimas, mes paprasčiausiai negalėjome gimti jokiu kitu periodu, tik dabar. Kad gimtume kažkada anksčiau ar kažkada žymiai vėliau reikėtų, kad mamytė ir tėvelis turėtų laiko mašiną ar kažką panašaus.
Traukiam stipriaja argumentacijos artilerija?
Kiek mes zinome visata yra begaline. Matematiskai tai implikuoja, kad, kad ir kokia gyvybe reta visatoje, jos per visa visata yra begalo daug atveju. Tuomet, kad ir kiek laiko isgyvens musu zmonija, jeigu tai baigtinis skaicius, statistiskai tai bus niekinis skaicius lyginant su tuo, kad per visa visata zmoniu skaicius yra begalinis, todel toki varianta saugiai galime ignoruoti. Statistiskai dauguma tu "zmoniju" isgyvena vidutiniskai dvigubai tiek, kiek esame isgyvene mes. O isnykimo priezastys gali buti betkurios is visu mums zinomu ir nezinomu riziku saraso. Net jei nezinotume nei vienos rizikos, galetume implikuoti, kad yra kazkokia nezinoma, nes jos egzistavimas paaiskina stebimus rezultatus. Klausimas yra ne "ar zmonija dar isgyvens labai ilgai", o "kaip isnyks zmonija".Lionginas wrote: ↑2018-11-23 15:31Visiškai nesvarbu, ar žmonių bus be galo daug, ar tiesiog labai labai daug. Didžiausia tikimybė gimti yra tokioje visatoje, kurioje žmonių skaičius yra maksimalus pagal visatos galimybes. Aš gi netvirtinu, kad didesnė tikimybė gimti visatoje, kurioje daugiau žmonių nei atomų...
Iš esmės tai darai tą pačią klaidą kaip anksčiau, su nežemiškomis rūšimis. Jei visata yra tokia, kad gyvybė yra retas dalykas, tai tiesiog susitaikome su tuo faktu ir pabandome nuspėti vienintelį nežinomąjį - žmonių skaičių. Pagal statistiką, didesnė tikimybė gimti, jei žmonių bus daugiau. O visa kita jau ir taip matome, kad yra fiksuota, tai kam čia apsimeti klounu...
As nematau, nei vieno drakono, kuri sunaikino AI. Ar tai reiskia, kad AI yra saugus, nes nesunaikino nei vieno drakono? Some logic
Matau dar daug bus tokiu, kurie prisijungs i diskusija praleide paskaita apie paprasta Petro triuka, tai atknisau ji jusu patogumui:
fizikanas wrote: ↑2018-09-07 14:45Bet tada jis sugalvojo sita paprasta triuka, del kurio jo nekencia futurologai. Jis pagalvojo: nera jokiu priezasciu galvoti, kad as esu vienas pirmuju kadanors gimusiu zmoniiu. Nera jokiu priezasciu galvoti, kad as vienas paskutiniu kadanors gimsianciu zmoniu. Taigi jis pats yra toks pats geras, kaip atsitiktinis zmogus istrauktas is visos buvusiu ir busimu zmoniu aibes.