Ten tas mano klausimas apie pamokas palestiniečių vaikams, dėl kurio pagal savo reakciją tu greičiausiai pasitrigerinai, sakyčiau kaip tik geras buvo. Nes padėjo kažkiek aiškiau atskleisti tiek tavo tiek Liongino vertybinę poziciją.
Tiesiog pabraukiau prieš tai maždaug vietas toje konkrečioje citatoje, kurios man pasirodė kaip emocinė tryda.
O tai tavo galva normalu iš šūkio "nuo upės iki jūros" vienareikšmiškai išvesti, jog tai reiškia žydų genocidą, Izraelio ištrynimą iš žemėlapio, žydų žudymą ar pan.? Kaip kad papolitikuoti LRT norinti rašytoja tame "gerame" savo straipsnyje bandė pateikti?
Įvykių kontekste, kai Izraelio karinės pajėgos faktiškai demonstruoja savo nusiteikimą duoti atkirtį Hamas padugnėms.
Arba tuo labiau išvartymai, kad kažkas "su pasimėgavimu" neva "mėto" nekaltus Hamas nužudytų "žydų" kūdikių simbolius, kai kontekstas akivaizdžiai kitas, tai jau ženkliai panašūs į kliedesių lygio šnekas arba chamišką melą.
Pvz., žmonės, kurie yra bent kažką girdėję apie to regiono istoriją, žino, kad dar pirminė 1947 metais JT Izraeliui ir Palestinai formaliai "išskirta" teritorija irgi buvo "nuo upės iki jūros" (kad ir labai keistai ir neįprastai atrodanti). Nors tai ir nereiškia, kad po žvėriškų Hamas siautėjimų bent kiek ženklesnė dalis žmonių vakaruose net ir šio istorinio fakto kontekste į pro-palestinietiškos pusės reikalavimus ims žiūrėti bent kiek rimčiau arba dėl to darys jiems bent kažkokias nuolaidas. Bet tai kartu ir nereiškia, kad papildomai ir manipuliacijos interpretacijomis vardan "gėrio" yra geras dalykas.
Akivaizdu, kad kokie nors atskirų ideologinių žmonių grupių vakaruose susipriešinimo kurstytojai, kaip kad kremliaus troliai ar pan., specialiai ir metodiškai lipa ant ilgalaikių per to regiono istoriją susikaupusių skirtingų pusių biasų ar nuoskaudų. Pvz., kad supjudytų tarpusavyje vakaruose dalį "naivių geručių" su "naujaisiais dešiniaisiais". Kad kai klausimai UK politiniu lygiu pasisuks kad ir iki Rusijos lėšų UK bankuose ar UK jurisdikcijoje klausimų ar pan., dvi pagrindinės partijos tarpusavyje ideologiškai peštųsi ir poliarizuotųsi. Panašiai kaip kad dabar yra JAV, kurioje dėl poliarizacijos šiuo metu faktiškai prieita iki pagalbos Ukrainai paralyžiaus. Jei Kristinai Sabaliauskaitei mažiau rūpėtų kaip patriesti savo straipsnyje emocijomis, tai gal pamatytų ir daugiau gana keistų, įdomių ir įtartinų dalykų.
Kai matau tokių emocinių manipuliacijų stūmimus kažkur (nesvarbu, ar specialiai chamiškai meluojant ar pusiau pasąmoningai perlenkiant "dėl efekto"), tai norisi apie tai ir pasakyti, kai man tokie dalykai nepatinka.
Šiaip dalis adekvatesnių žmonių, bent jau toje pačioje UK, protestuoja ir priekaištauja dėl Izraelio politikos, ne dėl to, kad palaiko Hamas, o dėl to kad iš Izraelio tikisi daugiau nei iš kokių aplinkinių autokratinių šalių ir kelia Izraeliui aukštesnius standartus (tuo labiau kad Izraelis ir pats vakarų sąjungininkams save atitinkamai pateikia).
Daugeliui jų stebėtis kad Hamas nebus atmatos, yra beveik tas pats, kaip ir stebėtis, kad diena žemėje nekeis nakties. Smarkiai nustebtų jei taip nebūtų, tai todėl jiems net nėra jokio papildomo poreikio ir motyvo kalbėti apie akivaizdų dalyką.
Izraelis, skirtingai nei religingi arabai, gal bent kokios iškreiptos "kraujo keršto" koncepcijos kultūriškai bent jau neturi ir galbūt skiria adekvačią ir pagrįstą bausmę už kažkieno padarytus nusikaltimus nuo kokios daug primityvesnės keršto koncepcijos.
Dar Kristina Sabaliauskaite tame straipsnyje rado progą kiek artimu kremliaus naratyvams stiliumi pastumti ant demokratijos.
Demokratija kaip specifinė politinė sistema turi savo kainą. Jei žmonės, nenorintys būti kokioje autokratijoje ar pan., galvoja, kad be kažkokio pakankamai rimto indėlio iš savo pačių pusės ir adekvataus šiknų spardymo savo renkamiems politikams, kad būtų savo rinkėjams atskaitingi, o ne jais primityviai manipuliuotų kaip beždžionėlėmis (kas puikiai pavyksta politikams rytuose ir gan neblogai kai kuriems politikams ir jų aptarnautojams vakaruose), bus viskas gerai ir vien pati rinkimų sistema kažkaip stebuklingai viską sutvarkys, tai jie yra baisiai naivūs ir nusipelnantys tokių manipuliacijų. Tol jais politikai ir manipuliuos, kol jų palaikytojai jiems padlaižiaus praktiškai visais be išimties klausimais ar laikys juos "lyderiais" vertais dėmesio "vardan aukštesnio tikslo".
Ir kartu jei pakankamai kritinė masė visokių veikėjų pradės rašinėti panašiu į kokio Vido Rachlevičiaus ar Kristinos Sabaliauskaitės "naujuoju" "įtaigiu" "žurnalistikos" stiliumi (arba triedimą emocijomis ims statyti aukščiau informacijos pateikimo) ir susilaukinės palaikančių pritarimų, kokie geri tai straipsniai, tai tokios "demokratijos" tikėtina gali laukti sunkūs laikai.
