Forumo pulsas
"Tingiu" priminti.Seianus wrote: ↑2022-07-20 22:49Psichiatras aptarinėja konspiracijos teoriją, kad covidą paleido Bilas Geitras, ir jos teoretikus – paprastus tam tikro paprasto... Svetime, primink, kaip ten.
O, šiaip, dėkui už linką.
Patiko Nerijaus Mačiulio mintys apie infliaciją:
Viskas, jau pasiekėm infliacijos piką, dabar bus nuokalnė.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau mėnesinis kainų augimas buvo mažiausias nuo praėjusių metų vasaros.
Ką matome stovėdami ant šios infliacijos viršukalnės?
Žiūrėdami atgal matome, kad pandemijos sukelti paklausos ir pasiūlos bangavimai daugelyje pasaulio šalių sukėlė dešimtmečius nematytą kainų šuolį. Šiemet infliaciją paaštrino karas Ukrainoje ir apribotas energijos išteklių bei kitų žaliavų pirkimas iš Rusijos. Tačiau dar prieš pratrūkstant Rusijos agresijai, daugelyje šalių matėme įsibėgėjančią infliaciją, kurią lėmė itin stipri paklausa ir jos nepasivejanti pasiūla.
Pandemijos metu gyventojų pajamos ne tik nesumažėjo − daugeliu atveju jas padidino ir dosnios vyriausybių subsidijos. Ypač klestėjo prekių paklausa, kuriomis vartotojai bandė kompensuoti ribotas galimybes mėgautis paslaugomis. Pavyzdžiui, rečiau galėdami apsilankyti restoranuose ar sporto klubuose, pirko daugiau virtuvinių kombainų ir sporto prekių ir inventoriaus.
Infliaciją euro zonoje pakaitino ir į žemiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios nukritęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu. Kadangi daugelis žaliavų ir energijos išteklių perkama už JAV dolerius, skaičiuojant eurais jų kaina pakilo dar labiau.
Ką galime pasakyti apie ateitį? Šį mėnesį fiksuotas dar vienas šio amžiaus infliacijos rekordas nebuvo netikėtas – prie jo daugiausiai prisidėjo nuo liepos 1 dienos padidėjusios elektros ir gamtinių dujų kainos. Tačiau per mėnesį penktadaliu sumažėjus naftos kainoms atslūgo ir kuro kainos. Krentant ir kitų žaliavų kainoms, netrukus tai atsispindės ir galutinės produkcijos kainose.
Nuo karo pradžioje pasiekto piko varis atpigo apie 30 procentų, aliuminio kaina sumažėjo 35 procentais. Pigti pradėjo net ir maisto žaliavos, kurių daugelyje regionų šiemet truks – kviečių kaina nuo piko sumažėjo beveik trečdaliu, kukurūzų − ketvirtadaliu.
Pamažu pradėjo mažėti ir konteinerių gabenimo laivais kainos. Per pastaruosius metus naujų krovininių laivų užsakymų skaičius išaugo kelis kartus, todėl juos pagaminus galimas net ir perteklinių pajėgumų scenarijus, kuris dar sparčiau sumažintų transportavimo kaštus.
Žinoma, išlieka keli veiksniai, kurie neleis mėgautis itin greitu infliacijos atslūgimu. Visų pirma, Europoje tęsiasi energijos krizė – dujų importas iš Rusijos yra dar labiau sumažėjęs, saugyklos pildomos ne taip greitai, kaip buvo suplanuota, o artėjančią žiemą šaldys ne tik jų kaina, bet ir galimas trūkumas. Brangios dujos bei jų trūkumas, žinoma, į neregėtas aukštumas kelia ir elektros kainas.
Antra, nors kai kurių maisto žaliavų kainos šiek tiek atslūgo, dėl besitęsiančio karo Ukrainoje, ekstremalių oro reiškinių bei kitų priežasčių yra sudėtinga tikėtis, kad maisto produktai bus daug pigesni. Lietuvoje žemės ūkio produktų supirkimo kainos šią vasarą yra net 58 proc. didesnės nei prieš metus.
Galiausiai, dalis šios milžiniškos infliacijos Lietuvoje yra susijusi su itin sparčiu darbo sąnaudų augimu – pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 14 proc. didesnis nei prieš metus.
Matant tokius kainų šuolius, norisi padėti mažiausiai uždirbantiems, tačiau vėl daugiau nei dešimtadaliu keliant minimalų atlyginimą galima sukurti nepageidaujamų šalutinių efektų – mažėjant pasaulinei paklausai, daliai įmonių gali tekti dalies darbuotojų atsisakyti.
Todėl saugesnis kelias yra didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip padedant mažiausiai uždirbantiems, o minimalų atlyginimą kelti kukliau, galbūt įsipareigojant dar kartą jį peržiūrėti kitų metų viduryje.
Daugelio žaliavų ir kitų sąnaudų pigimas visų pirma signalizuoja apie tai, jog daugelyje didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi vartojimo stagnacijos, o gal net ir nuosmukio. Ekonomikos augimo išsikvėpimo ženklai jau akivaizdūs ir Lietuvoje – birželį mažmeninė prekyba buvo 3,5 procento, o apdirbamoji gamyba – 2,5 procento mažesnė nei prieš metus. Lietuvos vartotojų lūkesčiai toliau prastėjo, o daugelyje šalių jų nuotaikos šiuo metu yra tokios pat prastos ar net prastesnės, nei buvo pandemijos pradžioje.
Kitaip sakant, didelės kainos gydo nuo didelių kainų – daug kur daug kas daug kam tapo nebeįperkama, todėl paklausos kritimas, o po to ir kai kurių kainų mažėjimas yra sunkiai išvengiamas.
Viskas, jau pasiekėm infliacijos piką, dabar bus nuokalnė.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, liepos mėnesį metinė infliacija dar šiek tiek padidėjo ir pasiekė 20,8 procento. Tačiau mėnesinis kainų augimas buvo mažiausias nuo praėjusių metų vasaros.
Ką matome stovėdami ant šios infliacijos viršukalnės?
Žiūrėdami atgal matome, kad pandemijos sukelti paklausos ir pasiūlos bangavimai daugelyje pasaulio šalių sukėlė dešimtmečius nematytą kainų šuolį. Šiemet infliaciją paaštrino karas Ukrainoje ir apribotas energijos išteklių bei kitų žaliavų pirkimas iš Rusijos. Tačiau dar prieš pratrūkstant Rusijos agresijai, daugelyje šalių matėme įsibėgėjančią infliaciją, kurią lėmė itin stipri paklausa ir jos nepasivejanti pasiūla.
Pandemijos metu gyventojų pajamos ne tik nesumažėjo − daugeliu atveju jas padidino ir dosnios vyriausybių subsidijos. Ypač klestėjo prekių paklausa, kuriomis vartotojai bandė kompensuoti ribotas galimybes mėgautis paslaugomis. Pavyzdžiui, rečiau galėdami apsilankyti restoranuose ar sporto klubuose, pirko daugiau virtuvinių kombainų ir sporto prekių ir inventoriaus.
Infliaciją euro zonoje pakaitino ir į žemiausią lygį nuo šio amžiaus pradžios nukritęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu. Kadangi daugelis žaliavų ir energijos išteklių perkama už JAV dolerius, skaičiuojant eurais jų kaina pakilo dar labiau.
Ką galime pasakyti apie ateitį? Šį mėnesį fiksuotas dar vienas šio amžiaus infliacijos rekordas nebuvo netikėtas – prie jo daugiausiai prisidėjo nuo liepos 1 dienos padidėjusios elektros ir gamtinių dujų kainos. Tačiau per mėnesį penktadaliu sumažėjus naftos kainoms atslūgo ir kuro kainos. Krentant ir kitų žaliavų kainoms, netrukus tai atsispindės ir galutinės produkcijos kainose.
Nuo karo pradžioje pasiekto piko varis atpigo apie 30 procentų, aliuminio kaina sumažėjo 35 procentais. Pigti pradėjo net ir maisto žaliavos, kurių daugelyje regionų šiemet truks – kviečių kaina nuo piko sumažėjo beveik trečdaliu, kukurūzų − ketvirtadaliu.
Pamažu pradėjo mažėti ir konteinerių gabenimo laivais kainos. Per pastaruosius metus naujų krovininių laivų užsakymų skaičius išaugo kelis kartus, todėl juos pagaminus galimas net ir perteklinių pajėgumų scenarijus, kuris dar sparčiau sumažintų transportavimo kaštus.
Žinoma, išlieka keli veiksniai, kurie neleis mėgautis itin greitu infliacijos atslūgimu. Visų pirma, Europoje tęsiasi energijos krizė – dujų importas iš Rusijos yra dar labiau sumažėjęs, saugyklos pildomos ne taip greitai, kaip buvo suplanuota, o artėjančią žiemą šaldys ne tik jų kaina, bet ir galimas trūkumas. Brangios dujos bei jų trūkumas, žinoma, į neregėtas aukštumas kelia ir elektros kainas.
Antra, nors kai kurių maisto žaliavų kainos šiek tiek atslūgo, dėl besitęsiančio karo Ukrainoje, ekstremalių oro reiškinių bei kitų priežasčių yra sudėtinga tikėtis, kad maisto produktai bus daug pigesni. Lietuvoje žemės ūkio produktų supirkimo kainos šią vasarą yra net 58 proc. didesnės nei prieš metus.
Galiausiai, dalis šios milžiniškos infliacijos Lietuvoje yra susijusi su itin sparčiu darbo sąnaudų augimu – pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo 14 proc. didesnis nei prieš metus.
Matant tokius kainų šuolius, norisi padėti mažiausiai uždirbantiems, tačiau vėl daugiau nei dešimtadaliu keliant minimalų atlyginimą galima sukurti nepageidaujamų šalutinių efektų – mažėjant pasaulinei paklausai, daliai įmonių gali tekti dalies darbuotojų atsisakyti.
Todėl saugesnis kelias yra didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taip padedant mažiausiai uždirbantiems, o minimalų atlyginimą kelti kukliau, galbūt įsipareigojant dar kartą jį peržiūrėti kitų metų viduryje.
Daugelio žaliavų ir kitų sąnaudų pigimas visų pirma signalizuoja apie tai, jog daugelyje didžiųjų pasaulio ekonomikų tikimasi vartojimo stagnacijos, o gal net ir nuosmukio. Ekonomikos augimo išsikvėpimo ženklai jau akivaizdūs ir Lietuvoje – birželį mažmeninė prekyba buvo 3,5 procento, o apdirbamoji gamyba – 2,5 procento mažesnė nei prieš metus. Lietuvos vartotojų lūkesčiai toliau prastėjo, o daugelyje šalių jų nuotaikos šiuo metu yra tokios pat prastos ar net prastesnės, nei buvo pandemijos pradžioje.
Kitaip sakant, didelės kainos gydo nuo didelių kainų – daug kur daug kas daug kam tapo nebeįperkama, todėl paklausos kritimas, o po to ir kai kurių kainų mažėjimas yra sunkiai išvengiamas.
čia toks pasisakymas turėtų atrodyti kietai, ar kaip?
Pats šiuo metu dirbu prekybinei kompanijoj, ir jau matau kaip pasiūla yra atsigavusi, pvz vienų konservų pasiūlymo kaina per pastaruosius du mėnesius krito 30%. Beveik ta pati esu girdėjęs ir iš medžio industrijos, kitos industrijos irgi rodo panašius dalykus, tai principe viskas kas laiko kol kas yra naftos/dujų kainos imho.
O tai jei iš anksto nesutinki su išvada, tai kokia prasmė skaityti kaip ji buvo gauta?
Kalbant apie infliaciją, tai ir Mauricas panašios nuomonės.
Tegu siunta, į juos mažiau dėmesio reikia kreipti, kaip ir į trolius. Man liūdniau, kad JAV (kaip ir praktiškai visas likęs pasaulis) vapalioja nesąmones apie vieną Kiniją ir tuo pat metu pasiryžusios ginti Taivaną, nesuprasi, kas jiems su galva. Taivanas yra laisva ir nepriklausoma valstybė. Reikia šį faktą formaliai pripažinti, atidaryti ambasadas ir priimti jį į Jungtines tautas.
Kitaip sakant, lygiai nulis Europos partnerių iš tiesų palaiko Lietuvos iniciatyvą šiuo klausimu. Good to know.
Na kai tu kiekviena proga išreiški savo baimes ar bent neigiamą nuomonę dėl "išsišokimų", tai panašu į kitą kraštutinumą, priešingą pilnam igoravimui. Ir tai atrodo tiesiog neskaniai.
Ir pavyzdžiui, čia kitoje temoje siūlei, davai savo kažką sukurkime, nei vakarietiško, nei postsovietinio. Ką ketinai daryti, kai nei vakarai, nei rytai neis tavo keliu? Ir ar supranti, kad Lietuva tai iš esmės ir daro - išsako savo nuomonę, kuriai daug kas pritaria, bet kurią nepatogu ar baisu sakyti. Ir tai yra tas pats tikriausias "savo" kelias, darymas kažko kitaip, nei apsnūdusiuose vakaruosr priprasta daryti. Bet tau dėl to savo kelio, atrodo, gėda ir baisu.
Tai nežinau, dvejopą įspūdį keli. Lyg nori, lyg nenori, lyg drąsiniesi, lyg bijai. Lyg tas, kur garsiausiai visus ragintum bėgti iš pamokų, bet nebėgtum, jei nebėgtų visi. Ir linkęs šaipytis iš tų, kurie ima ir pabėga.
Ir pavyzdžiui, čia kitoje temoje siūlei, davai savo kažką sukurkime, nei vakarietiško, nei postsovietinio. Ką ketinai daryti, kai nei vakarai, nei rytai neis tavo keliu? Ir ar supranti, kad Lietuva tai iš esmės ir daro - išsako savo nuomonę, kuriai daug kas pritaria, bet kurią nepatogu ar baisu sakyti. Ir tai yra tas pats tikriausias "savo" kelias, darymas kažko kitaip, nei apsnūdusiuose vakaruosr priprasta daryti. Bet tau dėl to savo kelio, atrodo, gėda ir baisu.
Tai nežinau, dvejopą įspūdį keli. Lyg nori, lyg nenori, lyg drąsiniesi, lyg bijai. Lyg tas, kur garsiausiai visus ragintum bėgti iš pamokų, bet nebėgtum, jei nebėgtų visi. Ir linkęs šaipytis iš tų, kurie ima ir pabėga.