Dar prieš keliolika metų viešumoje reikšdavosi daugiausia profesionalūs šarlatanai ir melagiai - kreacionistai ir panašūs. Tas pats DailyWire su Ben Shapiro buvo suteikęs kretinistams platformą prieš kokius penkis metus. Bet tie melagiai neneigė mokslo apskritai, jei bandė prie mokslo prisiplakti. Jie buvo bent minimaliai sofistikuoti ir į kažką įsigilinę.
Mainstreaminė media bandė aprėpti kuo didesnę auditoriją, todėl egzistavo riba, kiek jie gali nuleisti kartelę, kad neprarastų kitos dalies žiūrovų/skaitovų. O kai orientuojiesi jau į grynai visiškus idiotus, tos ribos nebelieka. Nežinau, kas būtent sąlygojo šį pokytį, ar kad verslas pagaliau susiprato, jog visiški idiotai yra pakankamai gera ir neužimta rinka patys vieni, ar egzistavo kažkokios reguliacijos ir saugikliai, kurie saviveiklininkams Youtube neegzistuoja. Turbūt ir tai, ir tai. Entry barjero dabar praktiškai nelikę, kiekvienas idiotas gali įsigyti kamerą ir mikrofoną už keliasdešimt eurų, ir jei šnekės tai, ką jo lochų auditorija nori girdėti, anksčiau ar vėliau išpopuliarės.
Kad jau dalinamės citatomis, prisiminiau vieną sovietinį anekdotą (iš atminties): Burokevičius aiškina, kiek daug paprastam žmogui davė Tarybų valdžia: „Piotras anksčiau buvo eilinis artojas, o dabar - kolūkio pirmininkas. Zosė, buvo eilinė melžėja, o dabar - kombinato direktorė. Algimantas - buvo eilinis kaimo durnius, o dabar - partijos skyriaus pirmininkas.“
Arba, kiek daug Youtube davė paprastiems žmonėms: Timas buvo eilinis idiotas, o dabar - turtingas dešinės influenseris ir vladimiro kurtizanė.
