fizikanas wrote: ↑2019-01-14 21:03
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Man rodos, fizikanai, šiek tiek perspaudi šitoj temoj su problemų moksle dramatizavimu.

<..>
Ir galiu paguosti, kad mokslo sritis šia prasme nėra kažkuo labai išskirtinė.
Bet tu matei skaicius, kuriuos rodziau ir turbut neturi labai kazko smarkaus jiems nuneigti? Tuomet man idomu, kaip reaguotum pamates panasius skaicius kitose srityse? Pavyzdziui jei suzinotum, kad 61% seimo nariu vagia is biudzeto. 61% daktaru israso placebo gydyma (ir dar paima kysi). 61% sportininku vartoja dopinga. 61% skrydziu i kosmosa buvo nufilmuoti holivude. Nusipirkes pakeli kiausiniu, jame rastum tik 4 kiausinius. Darbdavys pervestu 39% darbo sutartyje nustatytos algos. Kaip reaguotum sitais atvejais? Gal kiek dramatiskiau?
Dėl tavo analogijų. Na, nesusilaikysiu ir pusiau pajuokausiu. Dopingo naudojimas olimpinėse varžybose ar pasaulio čempionatuose Rusijos sportininkų tarpe, gan tikėtina, jog netgi didesnis. NASA biudžetas (apie 21 mlrd.) nėra ženkliai didesnis (o gal net ir mažesnis) už JAV pagaminamų kino filmų biudžetą. Kai politikai priima neadekvačius, neūkiškus sprendimus, biudžetas ir apskritai valstybės finansai gali nuo to gan smarkiai netiesiogiai nukentėti (visokios su strateginiais sprendimais susijusios peripetijos ir pan.). Jeigu darbuotojas yra samdomas, tai Lietuvoje iš jo baltai gaunamo atlyginimo realiai nuperkama vertė (reali piniginė vertė, kuri pasilieka pas pardavėjus už nupirktas prekes, paslaugas) dažnai yra mažesnė už visus nuo to darbuotojo atlyginimo sumokamus mokesčius (įskaitant PVM, komunalinius mokesčius ir pan.). Su kiaušiniais atrodytų, jog lyg ir nėra problemų, nes pirkdamas gali pasižiūrėti, ar jie nesudužę, bet, va galima sugalvoti problemą, jog labai nedaug žinai, kuo ir kaip buvo lesinamos vištos ar pan.
Žodžiu, jei per daug smagiai gyvenasi, tai galima įjungti neurotiškumą, žiūrėti į viską daug juodžiau ir prigalvoti daug visokių problemų.
O jei rimčiau, aš ir pats kažkada forume buvau įmetęs linką, kuriame buvo kalbama apie reproducibility problemą psichologijoje. Man pačiam karts nuo karto tenka psichologija diletantiškai pasidomėti dėl sau įdomių dalykų ir neretai užkliūnu ant kontraversiškų teiginių šiame moksle, kas ir man šiek tiek nepatinka.
Dramos iš to nedarau ir nurašiau didžiąją dalį problemų psichologijoje tam tikram šito mokslo minkštumui, iškeltų hipotezių apčiupinėjimo sunkumui dėl daugybės įvairių faktorių ir pan. Na, ir žiniasklaidoje ar pan. knisti protą kitiems žmonėms dėl prastesnio šito mokslo pačiupinėjamumo yra lengviau. Dėl to į įvairius teiginius iš psichologijos srities žiūriu atsargiai. Liongino pateikti kontra pavyzdžiai su dalimi mano prielaidų sutampa. Ačiū jam už vargą. O tau galiu padėkoti, kad užsispyrei panagrinėti šitą klausimą ir kitus katalizuoji. Kažką daugiau gal sužinosim.
fizikanas wrote:
Bet taip pat nemazai zmoniu nubyrejo ir i kitas sritis. Pvz statybas. Tai pagal tavo teorija, kas antras namas turetu nugriuti vos pastatytas, del tos visos nekompetencijos. Kodel taip nera? Kitos sritys atvirksciai, rodo ne nuosmuki, o suolius i prieki, kaip, kad pvz programine iranga, internetas, kompiuteriniai zaidimai. Tai nori pasakyti, kad is visu pasaulio industriju, daugiausiai kaimieciu nuejo i moksla?
Na, nereikia taip ūkiškai iterpretuoti. Gi supratai, ką norėjau pasakyti.

Procentas žmonių, kurie šiais laikas užsiima sudėtingesne protine veikla, išsiplėtė. Ir čia ne mano teorija, o paprasčiausia intuityvi, brainstorminė mintis, kuri kilo tau berašant atsakymą. Gali ją mesti į šiukšlių dėžę, jei tau atrodo neverta dėmesio.
fizikanas wrote:
Gal gali placiau, ka turi omenyje sakydamas komformizmas siame konkteste? Nes, kaip as ivardinciau, tai butent toki poziuri, kuri issakai siuo postu, kad nu galetu buti geriau, bet per daug nenorekim ir pan.
O kaip tu įvardintum pastangas išpublikuoti kur nors, kokį nors mokslinį darbą, kai jaučiamas tam tikras spaudimas juos publikuoti, bet kol kas nėra kuo labai pasigirti?
Tarkim, jog mano prisitaikymas mažiau tikėtis iš psichologijos mokslo yra konformizmas. O kokius sprendimus man asmeniškai šitoje vietoje siūlai?
fizikanas wrote:
Svetimas wrote:
Panašu, kad rimtesnėse mokslo srityse dirbantiems adekvatiems mokslininkams, kurie spausdina solidžius darbus rimtesniuose moksliniuose žurnaluose, tai nėra ypatingai aktualu ir tie dalykai juos aplenkia.
"Surprisingly, even publications in prestigious journals or from several independent groups did not ensure reproducibility. Indeed, our analysis revealed that the reproducibility of published data did not significantly correlate with journal impact factors, the number of publications on the respective target or the number of independent groups that authored the publications."
https://www.nature.com/articles/nrd3439-c1
Ten kalbama apie irgi sudėtingą ir jautrią farmacijos sritį, kurioje tyrimai irgi veikiami daugybės faktorių. Galioja kitos prielaidos. Mokslo problemų temoje jau sutikau su tavimi, kad medicina, psichologija bei kitos sritys, kurios labiau tiesiogiai susijusios su žmonėmis, yra paprastai labiau komplikuotos patikimumo prasme.
fizikanas wrote:
Apie betka gali pasakyti "ne viskas grazu ir tobula". Bet yra "ne viskas grazu ir tobula" ir yra 61% neatsikartojancios publikacijos.
Nekreipk į tą sakinį per daug dėmesio. Ten buvo tik nereikšmingi paguodos žodžiai, kad nebūtum toks įsitempęs ir paieškotum alternatyvių mažiau dramatiškų paaiškinimų toms blogybėms.
fizikanas wrote:
Svetimas wrote:Savo laiku Stygų teoriją buvo išpopuliarėjus, dėl ko išaugo paklausa jai ir jos dėstymui, jos specialistams, o universitetai automatiškai prie to prisiderino (linkėjimai viską sureguliuojančiai Laisvai Rinkai). Šiek tiek gaila jaunų žmonių, kuriems buvo sužadintos dėl to ambicijos ir kurie aukojo nesėkmingai šiai sričiai savo laiką.
Vel blame shiftingas. Dabar jau laisva rinka kalta, del mokslo neigalumo?

Blyn. Aš tikėjausi, jog paprieštarausi mano provokacijai, kad sužadinti ambicijų jauni žmonės tuščiai gaišo savo laiką. O tu kažkodėl užsikabinai už laisvos rinkos. Ne. Nekaltinu laisvos rinkos. Apskritai šitoj temoj kol kas neturiu tikslo kažką apkaltinti ar apginti.