Filosofijos pasiekimai 2018-aisiais

Naujas temas kurkite čia
User avatar
Svetimas
administratorius
Posts: 2092
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-01-12 23:40

fizikanas wrote:
2019-01-07 20:36
Lionginas wrote:
2019-01-07 14:45
Filosofai eksperimentiškai parodė, kad kvantiniame lygmenyje priežastingumo dėsniai galioja ne visuomet.
Opa, dar vienas! Noreciau sakyti neblogi metai mokslui, bet gaila su metais vel nepataikei. Tiesa, prasovei gana nedaug, nors teoriskai eksperimentas buvo numatytas jau kazkur pries 100meti, bet pirma karta atliktas buvo vos pries dvidesimt metu:
https://en.wikipedia.org/wiki/Delayed-c ... tum_eraser
Jau 2-ą kartą, fizikanai, mini šitą kvantinio trintuko eksperimetą. Kas tave jame taip konfuzina? Mano rodos šitas dalykas susijęs su "quantum entanglement" efektu, o ne priežastingumo principo pažeidimu. Gal visai verta sukurti atskirą temą šitam dalykui, jei turi kokių įdomių kausimų ar komentarų? Bus dar viena proga pafilosofuoti. :)
User avatar
fizikanas
nenugalimas
Posts: 3629
Joined: 2004-05-27 19:45

2019-01-14 21:03

Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Man rodos, fizikanai, šiek tiek perspaudi šitoj temoj su problemų moksle dramatizavimu. :)
<..>
Ir galiu paguosti, kad mokslo sritis šia prasme nėra kažkuo labai išskirtinė.
Bet tu matei skaicius, kuriuos rodziau ir turbut neturi labai kazko smarkaus jiems nuneigti? Tuomet man idomu, kaip reaguotum pamates panasius skaicius kitose srityse? Pavyzdziui jei suzinotum, kad 61% seimo nariu vagia is biudzeto. 61% daktaru israso placebo gydyma (ir dar paima kysi). 61% sportininku vartoja dopinga. 61% skrydziu i kosmosa buvo nufilmuoti holivude. Nusipirkes pakeli kiausiniu, jame rastum tik 4 kiausinius. Darbdavys pervestu 39% darbo sutartyje nustatytos algos. Kaip reaguotum sitais atvejais? Gal kiek dramatiskiau?
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Sakyčiau, jog viena tų priežasčių - skirtingos žmonių kompetencijos tose srityje, kuriose jie dirba. Pagal analogiją, kaip kad ir kokiam sporte ne visi atletai žaidžia aukščiausioje lygoje, tai panašūs veiksniai dėl skirtingos žmonių kompetencijos veikia ir moksle. Anksčiau prieš 100 metų didesnė dalis žmonių dirbo kokiam žemės ūkyje, fabrikuose ir pan. Dabar žmonių procentas tose srityse sumažėjo ir dalis atsilaisvinusių žmonių "nubyrėjo" į kitas sritis. Išsiplėtė švietimo sritis, žmonių kiekis susijęs su universitetais, moksliniais tyrimais ir pan. išaugo. Dėl tokio išsiplėtimo įvyko tam tikras kompetencijų išsibarstymas, atsiskiedimas.
Bet taip pat nemazai zmoniu nubyrejo ir i kitas sritis. Pvz statybas. Tai pagal tavo teorija, kas antras namas turetu nugriuti vos pastatytas, del tos visos nekompetencijos. Kodel taip nera? Kitos sritys atvirksciai, rodo ne nuosmuki, o suolius i prieki, kaip, kad pvz programine iranga, internetas, kompiuteriniai zaidimai. Tai nori pasakyti, kad is visu pasaulio industriju, daugiausiai kaimieciu nuejo i moksla? :)
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Kita priežastis - tam tikras žmogiškas konformizmas. Čia irgi turbūt nieko naujo nepasakiau.
Gal gali placiau, ka turi omenyje sakydamas komformizmas siame konkteste? Nes, kaip as ivardinciau, tai butent toki poziuri, kuri issakai siuo postu, kad nu galetu buti geriau, bet per daug nenorekim ir pan.
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Panašu, kad rimtesnėse mokslo srityse dirbantiems adekvatiems mokslininkams, kurie spausdina solidžius darbus rimtesniuose moksliniuose žurnaluose, tai nėra ypatingai aktualu ir tie dalykai juos aplenkia.
Deja, labai klaidinga prielaida:
"Surprisingly, even publications in prestigious journals or from several independent groups did not ensure reproducibility. Indeed, our analysis revealed that the reproducibility of published data did not significantly correlate with journal impact factors, the number of publications on the respective target or the number of independent groups that authored the publications."
https://www.nature.com/articles/nrd3439-c1
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Taip pat skirtinga įvairių mokslo sričių specifika. Stormas jau kažkur minėjo, kad kokiam nors psichologijos moksle variacijos yra milžiniškos, veikia daugybė netiesioginių, daugiapakopių ir iškraipančių faktorių, priklausomybių. Psichologija, biomedicina ir pan. savo esme nėra tikslieji gamtos mokslai (kaip kad kokia fizika ar chemija) ir statistiškai sunkiau apsičiupinėja. Galų gale, tiems patiems psichologams ar pan. pati statistika, jos taikymas yra šiek tiek paukščių kalba.
1. Psichologija yra mokslo dalis. Kodel problemos su psichologija nelaikomos mokslo problemomis?
2. Tiketis, kad psichologija turi kazkoki isskirtini problemu sarasa, kurios aplenkia visas kitas disciplinas, butu gana naivu.
3. Biomedicinoje ne-atsikartojamumo skaiciai yra tokie pat, jei ne didesni.
4. Dar nesu girdejes, kad kas biomedicina vadintu ne tiksliuoju moklsu.
5. Jei mokslininkams statistika yra pauksciu kalba, tai cia ne pasiteisinimas. Cia konstatavimas, kad situacija yra katastrofiska.
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
O, šiaip, dėl to, kad ir moksle netrūksta įvairių problemų ir nėra viskas gražu ir tobula, tai aš galiu tau pritarti.
Skamba, kaip labai storas muilo sluoksnis. Apie betka gali pasakyti "ne viskas grazu ir tobula". Bet yra "ne viskas grazu ir tobula" ir yra 61% neatsikartojancios publikacijos.
Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Savo laiku Stygų teoriją buvo išpopuliarėjus, dėl ko išaugo paklausa jai ir jos dėstymui, jos specialistams, o universitetai automatiškai prie to prisiderino (linkėjimai viską sureguliuojančiai Laisvai Rinkai). Šiek tiek gaila jaunų žmonių, kuriems buvo sužadintos dėl to ambicijos ir kurie aukojo nesėkmingai šiai sričiai savo laiką.
Vel blame shiftingas. Dabar jau laisva rinka kalta, del mokslo neigalumo? :)
Stormas
pradedantis
Posts: 440
Joined: 2018-07-04 23:51

2019-01-15 00:15

fizikanas wrote:
2019-01-11 23:27
Anekdotas:
Ateina ligonis pas daktara, sako:
Daktare, turiu temperaturos, 40 laipsniu.
Daktaras apziuri, sako: tu jau 100 metų kaip miręs
fixed
User avatar
fizikanas
nenugalimas
Posts: 3629
Joined: 2004-05-27 19:45

2019-01-15 08:25

Stormas wrote:
2019-01-15 00:15
fixed
Netaip sakai:
Ateina 100 metu mires lavonas pas daktara ir sako:
- Klausykit, daktare, man atrodo kazkas negerai, jauciu turiu temperaturos.
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 971
Joined: 2007-08-02 11:24

2019-01-15 08:51

fizikanas wrote:
2019-01-15 08:25
Stormas wrote:
2019-01-15 00:15
fixed
Netaip sakai:
Ateina 100 metu mires lavonas pas daktara ir sako:
- Klausykit, daktare, man atrodo kazkas negerai, jauciu neturiu temperaturos.
o gal taip:
Perikelia žurnalistai prieš 100 metų mirusį genijų ir klausia:
- tu ką, per šimtą metų nieko naujo neatradai?

:)
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 2849
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-15 09:34

fizikanas wrote:
2019-01-11 23:27
Cia pacituoti du tyrimai, taigi, replikuoti
Kas būtent, tavo nuomone, moksle yra replikacija? Kuris iš tavo paminėtų tyrimų replikavo kurį?

Viename iš tavo pateiktų linkų, beje, kur kalbama apie psichologijos darbų nepakartojamumą, yra tokia pastraipa:
Notably, though, the most famous "failed replication" study seems to have its own replicability issues. Its failure to replicate a given study tended to coincide with divergent methodology from the original
https://news.harvard.edu/gazette/story/ ... t-it-wrong

Kai pasiskaitai, kaip jie bandė replikuoti psichologinius tyrimus, tai anekdotas :) Kišt į šikną tokias studijas.
fizikanas wrote:
2019-01-11 23:27
O dar viena "moksliska" argumentavimo taktika - blame shiftingas. Jei man delfi mokslo straipsnis pazadejo isgydyti vezi per 2 metus, pries 5 metus, tai cia mano, kalte, kad as naivus ir patikejau. Tikrai nieko neturi daryti su tuo, kad patys mokslininkai taip teige tyrimo isvadose, kuri tas delfis pacitavo? Ir tu tame velgi nematai jokios problemos mokslo puseje? Ar nori pasakyti, kad reikia tiesiog nebuti naiviam ir netiketi niekuo, ka sako mokslas? :D
Atvirai sakant, net Delfis tokių tiesmukų ir konkrečių vėžio išgydymo pažadų neduoda. Nežinau, kaip tau čia viskas susišvietė, bet susišvietė blogai.
fizikanas wrote:
2019-01-11 23:27
Pabandykim buti nuoseklus:
Kompiuteriu progresas susideda is 2 dedamuju:
Softo ir hardo.
Hardwaras gaminamas is tranzistoriu, kuriu mokslinis supratimas nepasikeite nuo kvantines mechanikos atradimo pries simta metu. Kas patobulejo, tai tranzistoriu gamyba. Jei nori sita inzinerini pasiekima priskirti mokslui, pagal savo apibrezima - prasom. Tada ir atpigusia kedu gamyba gali prisiskirti, jei jau taip truksta pasiekimu.
Antra dalis, ir manau dauguma sutiks - esmine, tai softas. Bet cia jau rezultatas yra formaliuju mokslu, kurie visi, vienaip ar kitaip yra taikomoji filosofija. Taigi sioje temoje, kuri skirta pastumti ant to, kaip nieko nepasiekia filosofai, tai deti, kaip pavyzdy yra gana ironiska.
Na tai ko tu tyli, ši tema tam ir skirta - praeitų metų filosofijos pasiekimams. Pavardink prašau filosofinius darbus, kurių dėka praėjusiais metais pasiektas proveržis kompiuterijoje. Ypatingai įdomu, ką šioje srityje nuveikė filosofijos profesoriai ar kiti su moksliniu filosofijos laipsniu.
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 971
Joined: 2007-08-02 11:24

2019-01-15 11:40

Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Ypatingai įdomu, ką šioje srityje nuveikė filosofijos profesoriai ar kiti su moksliniu filosofijos laipsniu?
- čia keletas filosofijos darbų, sietinų su mokslu:

Hans-Georg Gadamer, "Truth and Method";
Roderick Chisholm, "A Theory of Knowing";
D.M. Armstrong, "Universals and Scientific Realism";
Erwin Schrödinger, "What is Life? The Physical Aspect of the Living Cell";
J. van Brakel, "Philosophy of Chemistry", Leuven University Press;
Jerry Fodor, "The Modularity of Mind";
Hans Reichenbach, "The Philosophy of Space and Time";
Karl Popper, "The Logic of Scientific Discovery";
John Finnis, "Natura Law and Natura Rights";

p.s.
.. visi darbai yra žymūs iš naujųjų laikų, bet senesni nei pernai.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 2849
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-15 11:52

Tai kad kai kurie darbai čia dar iš tų laikų, kai nebuvo sukurta atominė bomba... Ir nelabai jie siejasi su praėjusių metų kompiuterijos proveržiais. Na, gal ir siejasi, bet ir gėlių vaikų judėjimas, seksualinė revoliucija o ir šiaip praktiškai viskas kažkaip su kažkuo siejasi.
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 971
Joined: 2007-08-02 11:24

2019-01-15 13:00

Lionginas wrote:
2019-01-15 11:52
Tai kad kai kurie darbai čia iš tų laikų, kai nebuvo sukurta atominė bomba..
- kiek metų brendo "atominės bombos" sukūrimas?

Atsakymas: viso pasaulio žyniai ir filosofai atomine bombą kūrė apie 20.000 metų. Nuo senosios civilizacijos sunaikinimo.

Ką tuo norima pasakyti? O tai, kad "skeptikas.lt" tikisi naujos "filosofinės bombos" per vienerius 2018 metus. Kadangi nėra, keliama panika: kokie blogi šiuolaikiniai filosofai! Tai būtų nieko, bet tokios žuraliūgiškos populistinės tendencijos "prievartauja" mokslininkus visame pasaulyje. Šiandien į mokslą neįmanoma prisišaukti jaunų kadrų, neįmanoma surasti padorų finansavimą. Visi bijo žurnaliūgų!

:)
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 2849
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-15 13:21

vvv2 wrote:
2019-01-15 13:00
Atsakymas: viso pasaulio žyniai ir filosofai atomine bombą kūrė apie 20.000 metų. Nuo senosios civilizacijos sunaikinimo.
Jau visiems kaip ir aišku, kad judu su Fizikanu labai lankstūs. Judviems naujausi fizikos atradimai yra nieko naujo, nes jau Demokritas sakė, kad viskas iš atomų, taip kad visi branduolio fizikai tik kartoja tai, kas buvo pasakyta prieš tūkstantmečius :) Na čia jeigu lanksčiai (švelniai pasakius) į viską žiūrėsime.
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 971
Joined: 2007-08-02 11:24

2019-01-15 14:09

Lionginas wrote:
2019-01-15 13:21
vvv2 wrote:
2019-01-15 13:00
Atsakymas: viso pasaulio žyniai ir filosofai atomine bombą kūrė apie 20.000 metų. Nuo senosios civilizacijos sunaikinimo.
Judviems naujausi fizikos atradimai yra nieko naujo, nes jau Demokritas sakė, kad viskas iš atomų, taip kad visi branduolio fizikai tik kartoja tai, kas buvo pasakyta prieš tūkstantmečius?
- nevisai tai norėjau pabrėžti. Tiesiog dabartinė "mada" susiformavo tokia, kad fundamentalių naujų rezultatų laukiama po vienerių ar dviejų metų trukmės mažo biudžeto projekto. O iš tiesų, rimtas filosofas ar mokslininkas per viso gyvenimo surinktą medžiagą, parašo tik vieną darbų monografiją. Ir tai tik sėkmės atveju.

Pasikartosiu: nepainiokim taikomųjų projektų, kur žinomos problemos ir jų sprendimų metodika, pasikartosiu: iš tokių projektų būtina išmesti iš titulo žodelį "mokslinis"!

:(
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 2849
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-15 14:30

vvv2 wrote:
2019-01-15 14:09
Pasikartosiu: nepainiokim taikomųjų projektų, kur žinomos problemos ir jų sprendimų metodika, pasikartosiu: iš tokių projektų būtina išmesti iš titulo žodelį "mokslinis"!
Tai prašau tuomet neminėti čia pavyzdžių apie lėktuvus ir vėžį, nes skrydį išrado dar aborigenai su savo bumerangais, o gal kinai su aitvarais. Ląstelės buvo atrastos dar 17-ame amžiuje, o vėžys yra ląstelės, taigi nieko naujo, mokslui nebėra čia kas veikti, reikia tik pritaikyti žinias ir sėkmingai gydyti vėžį.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 2849
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-15 15:18

Svetimas wrote:
2019-01-12 22:36
Taip pat skirtinga įvairių mokslo sričių specifika. Stormas jau kažkur minėjo, kad kokiam nors psichologijos moksle variacijos yra milžiniškos, veikia daugybė netiesioginių, daugiapakopių ir iškraipančių faktorių, priklausomybių.
Manau, negalėjimas replikuoti kai kurių eksperimentų gali reikšti labai daug ką, ir sukčiavimas ar nekompetencija yra tik dalis priežasčių, galbūt net labai nedidelė. Pavyzdžiui, eksperimente gali slypėti tam tikri latentiniai faktoriai, nulemiantys skirtingą baigtį replikacijos metu, ir į tai galima žiūrėti kaip į pretekstą patyrinėti sritį giliau.

Pamėginsiu grįžti į temą ir paminėti nors vieną praeitų metų filosofijos pasiekimą - štai filosofinis darbas, argumentuojantis už tai, kad replikacijos krizė moksle yra ne blogo, o gero mokslo požymis: https://doi.org/10.1093/bjps/axy051
The replication (replicability, reproducibility) crisis in social psychology and clinical medicine arises from the fact that many apparently well-confirmed experimental results are subsequently overturned by studies that aim to replicate the original study. The culprit is widely held to be poor science: questionable research practices, failure to publish negative results, bad incentives, and even fraud. In this paper I argue that the high rate of failed replications is consistent with high quality science. We would expect this outcome if the field of science in question produces a high proportion of false hypotheses prior to testing. If most of the hypotheses under test are false, then there will be many false hypotheses that are apparently supported by the outcomes of well conducted experiments and null-hypothesis significance tests with a type-I error rate (α) of 5%. Failure to recognize this is to commit the fallacy of ignoring the base rate. I argue that this is a plausible diagnosis of the replication crisis and examine what lessons we thereby learn for the future conduct of science.
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 971
Joined: 2007-08-02 11:24

2019-01-15 15:56

Lionginas wrote:
2019-01-15 14:30
.. nieko naujo, mokslui nebėra čia kas veikti, reikia tik pritaikyti žinias ir sėkmingai gydyti vėžį.
- sarkazmas gerai, bet sutiksite, jog "sukurti 10000 mAh ličio jonų bateriją" yra tik komercinis projektas, o "atrasti vėžio gydymą" yra mokslinio tyrimo sritis?

p.s.
.. ar Jums augalų klasės yra "šeima", mafijozų krikštatėvio gauja yra "šeima", draugų partnerystė irgi yra "šeima", tarybinių tautų sandrauga taip pat "šeima"!


:)
vapula
pradedantis
Posts: 185
Joined: 2016-12-08 20:13

2019-01-15 16:58

Lionginas wrote:
2019-01-15 09:34
Ypatingai įdomu, ką šioje srityje nuveikė filosofijos profesoriai ar kiti su moksliniu filosofijos laipsniu.
Šiaip fun fact. Anglakalbiame pasaulyje net branduolinės fizikos daktarai yra tituluojami filosofais, PhD laipsnis lotyniškai tą ir reiškia - Philosophiae doctor, Doctor of Philosophy. :-)
User avatar
vvv2
skeptikas
Posts: 971
Joined: 2007-08-02 11:24

2019-01-15 17:23

vapula wrote:
2019-01-15 16:58
fizikos daktarai yra tituluojami filosofais, PhD laipsnis lotyniškai tą ir reiškia - Philosophiae doctor.
- dar Lietuvoje bujoja 'homico sovietico", šalia filosofijos paniško ignoravimo, dievinamas "Pofesoriaus" titulas. Iš tiesų "profesorius" senovėje reiškė tik "gatvės mokytojas", o dabartiniais laikais tai yra pedagogo (mokytojo) kvalifikacijos laipsnis.

p.s.
.. professor derives from Latin as a "person who being usually a teacher of the high rank".


.. taigi joks mokslininkas!

:)
vapula
pradedantis
Posts: 185
Joined: 2016-12-08 20:13

2019-01-15 17:31

Profesorius yra akademinis laipsnis, o daktaras - mokslinis. Gali būti daktaru be profesoriavimo, bet ne atvirkščiai.

Nu tik šiaip buvo pastebėjimas, kad visi daktarai vakaruose tituluojami filosofais.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 2849
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-01-15 18:37

O tas titulavimas daugiau dėl tradicijos, ar iš tiesų atspindi tai, ką jie veikia?
Post Reply