Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Man rodos, fizikanai, šiek tiek perspaudi šitoj temoj su problemų moksle dramatizavimu.
<..>
Ir galiu paguosti, kad mokslo sritis šia prasme nėra kažkuo labai išskirtinė.
Bet tu matei skaicius, kuriuos rodziau ir turbut neturi labai kazko smarkaus jiems nuneigti? Tuomet man idomu, kaip reaguotum pamates panasius skaicius kitose srityse? Pavyzdziui jei suzinotum, kad 61% seimo nariu vagia is biudzeto. 61% daktaru israso placebo gydyma (ir dar paima kysi). 61% sportininku vartoja dopinga. 61% skrydziu i kosmosa buvo nufilmuoti holivude. Nusipirkes pakeli kiausiniu, jame rastum tik 4 kiausinius. Darbdavys pervestu 39% darbo sutartyje nustatytos algos. Kaip reaguotum sitais atvejais? Gal kiek dramatiskiau?
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Sakyčiau, jog viena tų priežasčių - skirtingos žmonių kompetencijos tose srityje, kuriose jie dirba. Pagal analogiją, kaip kad ir kokiam sporte ne visi atletai žaidžia aukščiausioje lygoje, tai panašūs veiksniai dėl skirtingos žmonių kompetencijos veikia ir moksle. Anksčiau prieš 100 metų didesnė dalis žmonių dirbo kokiam žemės ūkyje, fabrikuose ir pan. Dabar žmonių procentas tose srityse sumažėjo ir dalis atsilaisvinusių žmonių "nubyrėjo" į kitas sritis. Išsiplėtė švietimo sritis, žmonių kiekis susijęs su universitetais, moksliniais tyrimais ir pan. išaugo. Dėl tokio išsiplėtimo įvyko tam tikras kompetencijų išsibarstymas, atsiskiedimas.
Bet taip pat nemazai zmoniu nubyrejo ir i kitas sritis. Pvz statybas. Tai pagal tavo teorija, kas antras namas turetu nugriuti vos pastatytas, del tos visos nekompetencijos. Kodel taip nera? Kitos sritys atvirksciai, rodo ne nuosmuki, o suolius i prieki, kaip, kad pvz programine iranga, internetas, kompiuteriniai zaidimai. Tai nori pasakyti, kad is visu pasaulio industriju, daugiausiai kaimieciu nuejo i moksla?
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Kita priežastis - tam tikras žmogiškas konformizmas. Čia irgi turbūt nieko naujo nepasakiau.
Gal gali placiau, ka turi omenyje sakydamas komformizmas siame konkteste? Nes, kaip as ivardinciau, tai butent toki poziuri, kuri issakai siuo postu, kad nu galetu buti geriau, bet per daug nenorekim ir pan.
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Panašu, kad rimtesnėse mokslo srityse dirbantiems adekvatiems mokslininkams, kurie spausdina solidžius darbus rimtesniuose moksliniuose žurnaluose, tai nėra ypatingai aktualu ir tie dalykai juos aplenkia.
Deja, labai klaidinga prielaida:
"Surprisingly, even publications in prestigious journals or from several independent groups did not ensure reproducibility. Indeed, our analysis revealed that the reproducibility of published data did not significantly correlate with journal impact factors, the number of publications on the respective target or the number of independent groups that authored the publications."
https://www.nature.com/articles/nrd3439-c1
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Taip pat skirtinga įvairių mokslo sričių specifika. Stormas jau kažkur minėjo, kad kokiam nors psichologijos moksle variacijos yra milžiniškos, veikia daugybė netiesioginių, daugiapakopių ir iškraipančių faktorių, priklausomybių. Psichologija, biomedicina ir pan. savo esme nėra tikslieji gamtos mokslai (kaip kad kokia fizika ar chemija) ir statistiškai sunkiau apsičiupinėja. Galų gale, tiems patiems psichologams ar pan. pati statistika, jos taikymas yra šiek tiek paukščių kalba.
1. Psichologija yra mokslo dalis. Kodel problemos su psichologija nelaikomos mokslo problemomis?
2. Tiketis, kad psichologija turi kazkoki isskirtini problemu sarasa, kurios aplenkia visas kitas disciplinas, butu gana naivu.
3. Biomedicinoje ne-atsikartojamumo skaiciai yra tokie pat, jei ne didesni.
4. Dar nesu girdejes, kad kas biomedicina vadintu ne tiksliuoju moklsu.
5. Jei mokslininkams statistika yra pauksciu kalba, tai cia ne pasiteisinimas. Cia konstatavimas, kad situacija yra katastrofiska.
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
O, šiaip, dėl to, kad ir moksle netrūksta įvairių problemų ir nėra viskas gražu ir tobula, tai aš galiu tau pritarti.
Skamba, kaip labai storas muilo sluoksnis. Apie betka gali pasakyti "ne viskas grazu ir tobula". Bet yra "ne viskas grazu ir tobula" ir yra 61% neatsikartojancios publikacijos.
Svetimas wrote: ↑2019-01-12 22:36
Savo laiku Stygų teoriją buvo išpopuliarėjus, dėl ko išaugo paklausa jai ir jos dėstymui, jos specialistams, o universitetai automatiškai prie to prisiderino (linkėjimai viską sureguliuojančiai Laisvai Rinkai). Šiek tiek gaila jaunų žmonių, kuriems buvo sužadintos dėl to ambicijos ir kurie aukojo nesėkmingai šiai sričiai savo laiką.
Vel blame shiftingas. Dabar jau laisva rinka kalta, del mokslo neigalumo?