- Tamsta esmėje tik pritari tam, ką rašiau. O čia keliamas "juokingas" klausimas: ar inžinierius su PhD yra inžinierius ar yra Phd?
Filosofijos pasiekimai 2018-aisiais
- čia ne mano, o tamstos klausimas: stiklinė yra pusiau tščia ar pusiau pilna?
Paaiškinimas: aš mėginu įrodyti, kad straipsnius rašo PhD, nesvarbu kokios srities. O tamsta teigiate, kad straipsnius rašo netgi ir inžinerijos PhD. Aš tam niekada neprieštaravau.
Tai cia ir juokauti nereikia, tikslingai parinkau pavyzdziu, kur jeigu paaisketu tokie skaiciai, tai niekas net nenustebtu. Bet nepaisant to niekas nesilaiko ar bent jau nedeklaruoja pozicijos, kad tokia situacija yra gerai, arba nevisai blogai, arba dar kazkoks pateisinantis apibudinimas. Niekas neteisina politiku, kurie vagia, niekas neteisina sportininku, kurie vartoja dopinga, niekas neteisina kompiuteriniu zaidimu zaideju, kurie sukciauja pries kitus. Kodel tu teisini moksla, kuriame vyksta tas pats ir masiskai? Pagal kokius objektyvius kriterijus atsirenki, kad korumpuotus politikus reikia sodinti uz grotu, o korumpuotus mokslininkus reikia tausoti, myleti, ir stengtis neuzgauti?
Ka reiskia psichologijos mokslo minkstumas? Tai, kad visi, kas yra pozicijose ir mato, kokia tragiska situacija yra su situo moklsu, yra per minksti, kad kazka padarytu?Svetimas wrote: ↑2019-01-17 23:27O jei rimčiau, aš ir pats kažkada forume buvau įmetęs linką, kuriame buvo kalbama apie reproducibility problemą psichologijoje. Man pačiam karts nuo karto tenka psichologija diletantiškai pasidomėti dėl sau įdomių dalykų ir neretai užkliūnu ant kontraversiškų teiginių šiame moksle, kas ir man šiek tiek nepatinka.Dramos iš to nedarau ir nurašiau didžiąją dalį problemų psichologijoje tam tikram šito mokslo minkštumui, iškeltų hipotezių apčiupinėjimo sunkumui dėl daugybės įvairių faktorių ir pan.
Korupcija. Nusikalstamas duomenu klastojimas. Pinigu plovimas.
Neprisitaikyk.
Cia turbut yra pats prasciausias pateisinimas, koki galima sugalvoti. Tai zinoma, kad yra daugybe faktoriu. Visur yra daugybe faktoriu. Mokslas tam ir reikalingas, kad isgauti tiesa esant daugybei faktoriu. Cia pagrindinis darbas, kuri mokslas turi padaryti. Tam ir sukurtos visos tos metodologijos ir praktikos. Tai jei net sito dalyko nesugeba padaryti, tai ka isvis sugeba ir kam jis tada reikalingas?Svetimas wrote: ↑2019-01-17 23:27Ten kalbama apie irgi sudėtingą ir jautrią farmacijos sritį, kurioje tyrimai irgi veikiami daugybės faktorių. Galioja kitos prielaidos. Mokslo problemų temoje jau sutikau su tavimi, kad medicina, psichologija bei kitos sritys, kurios labiau tiesiogiai susijusios su žmonėmis, yra paprastai labiau komplikuotos patikimumo prasme.
Last edited by fizikanas on 2019-01-19 11:40, edited 5 times in total.
Tai aisku, kad nebutina. As va kritikuoju visa moksla, nei vieno eksperimento nepadares. Bet keista, kad tu gini moksla ir nepritari teiginiui, kad siuo atveju, ta puse, kuri atliko eksperimentus, turi svaresniu irodymu. Ar pereini i filosofu puse?
Nepagavai minties. Sakykim kazkas padare psichologini tyrima, kad kalabybiskiu kaime, zmones vienas kitam, sako ne labas, o eik n***j. Ir tas tyrimas tame paciame kaime atsikartoja puikiai, taciau niekur kitur. Dabar klausimas - kokia nauda is tokio tyrimo? Ka jis atrado? Ka naujo suzinojome apie zmogaus smegenis, samone, psichika is sito tyrimo? Nieko. O koks procentas is tu atsikartojanciu tyrimu pakliuna i sita kategorija?Lionginas wrote: ↑2019-01-18 11:20Tai tiesiog netiesa. Eksperimentuose su žmonėmis daug kas priklauso nuo konteksto. Skirtingų kultūrų žmonės į klausimus gali atsakyti skirtingai vien dėl kultūrinių skirtumų, ir į juos būtina atsižvelgti. Jei bukai perkeli eksperimentą visiškai neatsižvelgdamas į šiuos niuansus, tai arba taip darai dėl kompetencijos trūkumo, arba dėl to, kad tikiesi eksperimento rezultatų nereplikuoti.
Bent tiek pripazysti. Dabar jei dar ir pasidometum, tai turbut suzinotum daug nauju ir idomiu dalyku.
Visai legitimus pasiulymas. O kai zurnalistai etikos komisijai atsakys, kad tiesiog citavo interviu davusio mokslininko zodzius, arba pati mokslini straipsni, kur tada kreiptis?
Ne apie filosofija tema
Kažkaip gan keistai nuslydai į teiginį, kad "korumpuotus mokslininkus reikia tausoti, mylėti ir stengtis neužgauti". Iš kur pas tave tiek hiperbolių ir to, ko aš nesakiau?fizikanas wrote: Tai cia ir juokauti nereikia, tikslingai parinkau pavyzdziu, kur jeigu paaisketu tokie skaiciai, tai niekas net nenustebtu. Bet nepaisant to niekas nesilaiko ar bent jau nedeklaruoja pozicijos, kad tokia situacija yra gerai, arba nevisai blogai, arba dar kazkoks pateisinantis apibudinimas. Niekas neteisina politiku, kurie vagia, niekas neteisina sportininku, kurie vartoja dopinga, niekas neteisina kompiuteriniu zaidimu zaideju, kurie sukciauja pries kitus. Kodel tu teisini moksla, kuriame vyksta tas pats ir masiskai? Pagal kokius objektyvius kriterijus atsirenki, kad korumpuotus politikus reikia sodinti uz grotu, o korumpuotus mokslininkus reikia tausoti, myleti, ir stengtis neuzgauti?
Matau įjungei kažkokį keistą savo debatinį stiliuką, tai ir aš leisiu sau šiek tiek pažaisti, paišsidirbinėti ir pasismaginti.
Objektyvių atrankos kriterijų, ką teisinti, o ko ne, aš greičiausiai neturiu. Fast thinking režime kažkaip intuityviai euristiškai galiu nuspręsti, kad ir su korumpuotais politikais ir su korumpuotais mokslininkais reikėtų elgtis gana panašiai. Ar šita informacija kaip nors tau padės atsakyti į tavo klausimus?
Jeigu bandyčiau šiuo atveju iš fast thinking persijungti į slow thinking, greičiausiai priracionalizuočiau kažką gudresnio, bet labai tikėtina, kad irgi kažką gana panašaus. Tik man tarp tavo panaudotos "korumpuotų mokslininkų" sąvokos aukščiau ir viso to, apie ką mes kalbėjom, nėra lygybės ženklo.
Neteisinu žmonių, kurie sąmoningai klastoja ar iškraipo savo mokslinių tyrimų rezultatus. Tačiau nemanau, kad toks sąmoningas klastojimas kažkaip ypatingai masiškai vyksta psichologijoje. Man, asmeniškai, psichologija atrodo labai miglotas mokslas. Neatmetu, kad ten lengviau velniams veistis. Nemažai psichologinių eksperimentų, apie kuriuos esu skaitęs, man panašesni į pasižaidimus, nei į mokslinius eksperimentus (pagal manąjį mokslo supratimą).
Jau sakiau, kad iš psichologijos sferos ateinančių teiginių patikimumą žiūriu atsargiau. Jeigu iš to kažkokiu būdu išvedi, kad tokiu būdu aš teisinu kokias nors tavo matomas negeroves šitame moksle, aš spėju, jog mane tai menkai sujaudins. Kažkokių mistinių galių reformuoti šitą mokslą neturiu. Manau tau daug labiau pavyktų su ieškotojiškos dvasios sužadinimu manyje, nei su kovotojiškos.
Man atrodo visai logiška, jog kontraversiškų teiginių ir eksperimentų buvimas psichologijoje yra gan suprantamas dalykas dėl jos specifikos. Nemanau, kad psichologijoje tokių mokslininkų (kurie sąmoningai klastoja ar iškraipo savo mokslinių tyrimų rezultatus) yra bent kiek ryškesnis procentas (palyginus, tarkim, kad ir su tais pačiais politikais ar sportininkais). Pvz. tarpe savo įvairių pasiskaitinėjimų internete, matydavau ir pačių psichologų tarpusavio padejavimus, jog jie yra šiek tiek sutrikę dėl pakartojamumo krizės. Ten tų pakartojamumo kontraversijų, kiek supratau, pas juos ne viena. Gana nelengva šitoj pakartojamumo temoj nesusipainioti ir susigaudyti, kas ir kaip. Kaip tyčia gana neseniai mačiau eilinį psichologų padejavimą kažkokiam bloge dėl kontraversijos ego depletion klausimu. Vien jau į tokius gan vaikiškus jų pasimetimus žiūriu kaip į vieną iš požymių, kad ypatingo masiško sąmoningo klastojimo šios srities mokslininkų tarpe greičiausiai nėra. Jei ir yra problemų, tai jos greičiausiai kitur.
Bet kokiu atveju, psichologijos, kaip mokslo, reputacija yra šiek tiek pagadinta (dėl tos pakartojamumo krizės). Pelnyta tai būtų, ar ne. Net jei ir bandyčiau joje dirbančius mokslininkus pateisinti. Šita dėmė reputacijai ir kad apie tai kažkas kalba, jau yra tam tikras ženklas, kad kažkokia imuninė sistema psichologijoje veikia.
Jeigu atsitrauktume nuo psichologijos ir nagrinėtume, pavyzdžiui, farmacijos sritį, klausimas dėl tam tikrų negerumų ir įvairių galimų savanaudiškų interesų buvimo greičiausiai būtų šiek tiek daugiau abejonių keliantis. Pvz. Bad Pharma. Tačiau ir tam tikrų įvairių saugiklių dėl vaistų kontrolės šitoj srity yra žymiai daugiau. Ir aš beveik neabejoju, kad mums labai trūktų kompetencijos bent kiek rimčiau apie tai diskutuoti. Na bet galim bandyti, jei yra noro.
Taigi jau aiškinau prieš tai. Galiu dar kartą padetalizuoti. Gal bent šį kartą rasi už ko užsikabinti. Sakydamas, kad psichologijos mokslas yra minkštas, turiu galvoje faktą, kad psichologijos tyrimo sritis siejasi su žmogaus psichika, kuri yra labai sudėtingas dalykas. Dėl to eksperimentiniai ar stebėjimo metodai (kurie gerai veikia tiksliuosiuose gamtos moksluose) psichologijos srityje duoda daug miglotesnius rezultatus. Pvz. iš įvairių mano skaitytų psichologijos eksperimentų pavyzdžių, užuominų internete, matydavau, kad nemaža dalis tų eksperimentų tik miglotai (kartais net ne statistiškai) įvertina, kokį nors žmonių elgesio aspektą ar outputą. Sukonstruoti iš daugybės tokių mažų eklektiškų nuotrupų kažkokį rimtesnį žmogaus psichikos modelį būtų nepaprastai sunku (jeigu, tarkim, pagal tave toks būtų pagrindinis svarbiausias psichologijos mokslo tikslas). Nes faktoriai, kurie gali nulemti vieną ar kitą tokiame eksperimente užfiksuotą aspektą, yra labai įvairūs ir nuo daug ko priklauso. Bet šitus biheivioristinius dalykėlius kartais savo reikmėm pritaiko kokie nors marketologai ar pan. Gan smagias viešas paskaitas, kursus ar pan. jų pagrindu, kai kam pavyksta padaryti.fizikanas wrote:Ka reiskia psichologijos mokslo minkstumas?Svetimas wrote: O jei rimčiau, aš ir pats kažkada forume buvau įmetęs linką, kuriame buvo kalbama apie reproducibility problemą psichologijoje. Man pačiam karts nuo karto tenka psichologija diletantiškai pasidomėti dėl sau įdomių dalykų ir neretai užkliūnu ant kontraversiškų teiginių šiame moksle, kas ir man šiek tiek nepatinka. Dramos iš to nedarau ir nurašiau didžiąją dalį problemų psichologijoje tam tikram šito mokslo minkštumui, iškeltų hipotezių apčiupinėjimo sunkumui dėl daugybės įvairių faktorių ir pan.
Jeigu tu kartais norėsi kurti hipotezes apie tai, kad kažkas sąmoningai užsiima klastojimais ar kitokias sąmokslo teorijas, tai su teiginiu, kad šitoje srityje yra daug galimybių pjauti grybą, bent jau man būtų sunku ginčytis.
O ką tu pats konkrečiai iš savo pusės pasiūlytum daryti ir kodėl?fizikanas wrote:Tai, kad visi, kas yra pozicijose ir mato, kokia tragiska situacija yra su situo moklsu, yra per minksti, kad kazka padarytu?
Tai gal kreipkis į kokį prokurorą, kitas institucijas ar pan. Gal padės apginti viešą interesą.fizikanas wrote:Korupcija. Nusikalstamas duomenu klastojimas. Pinigu plovimas.Svetimas wrote: O kaip tu įvardintum pastangas išpublikuoti kur nors, kokį nors mokslinį darbą, kai jaučiamas tam tikras spaudimas juos publikuoti, bet kol kas nėra kuo labai pasigirti?
O jei rimčiau, tai kažkoks griežtas tavo įvertinimas. Man tai tik konformizmas. Beje, konformizmas nėra kažkoks visumoje smerktinas dalykas. Fast thinking režime jis labai dažnai įsijunginėja dėl natūralių priežasčių. Ir čia ne pateisinimas, mano akimis. Tiesiog konstatuoju, nes manau, jog taip veikia mūsų smegenys.
Kaip man interpretuoti tavo patarimą? Tikėtis iš psichologijos mokslo daugiau, nei dabar tikiuosi? Kodėl turėčiau?fizikanas wrote:Neprisitaikyk.Svetimas wrote: Tarkim, jog mano prisitaikymas mažiau tikėtis iš psichologijos mokslo yra konformizmas. O kokius sprendimus man asmeniškai šitoje vietoje siūlai?
Pateik man, prašau, bent vieną, du konkrečius pavyzdžius, kokia konkrečia forma, tavo nuomone, tas mano neprisitaikymas turėtų pasireikšti.
Keli freakiški filosofiniai atsakymai (kam mokslas reikalingas):fizikanas wrote:Cia turbut yra pats prasciausias pateisinimas, koki galima sugalvoti. Tai zinoma, kad yra daugybe faktoriu. Visur yra daugybe faktoriu. Mokslas tam ir reikalingas, kad isgauti tiesa esant daugybei faktoriu. Cia pagrindinis darbas, kuri mokslas turi padaryti. Tam ir sukurtos visos tos metodologijos ir praktikos. Tai jei net sito dalyko nesugeba padaryti, tai ka isvis sugeba ir kam jis tada reikalingas?Svetimas wrote: Ten kalbama apie irgi sudėtingą ir jautrią farmacijos sritį, kurioje tyrimai irgi veikiami daugybės faktorių. Galioja kitos prielaidos. Mokslo problemų temoje jau sutikau su tavimi, kad medicina, psichologija bei kitos sritys, kurios labiau tiesiogiai susijusios su žmonėmis, yra paprastai labiau komplikuotos patikimumo prasme.
Apsidairyk aplinkui.
Kad žmonių veikla nesusidarytų iš esmės tik iš euristinių reakcijų.
- prie ko čia "žuranalistų etika"? Galimai tik prie nekompetetingų netikrų žinių skleidimo, nepasitarus su mokslininkais?
Sakykim ir šiam forume:
.. neigia filosofiją, kaip mokslą.
.. dievina technikos pasiekimus, kurie tikrovėje tėra patobulintos technologijos prekės.
.. visus religinius tikėjimus keičia psiaudo moksliniu tikėjimu, sakykim "medicina išgelbės".
Išvada:
.. negalima mokslininkų valdyti "kalėjimo prižiūrėtojų principu", kaip čia keli siūlo.
.. būtina technologinius komercinius projektus visiškai atskirti nuo mokslo.
.. mokslo finansavimas turi būti kaip strateginis veiksnys, o ne tūpas komercinis.
Tai korumpuotus politikus reiketu irgi pateisinti, kad istatymine baze gana minksta, tai sunku nepridaryti klaidu ir nepasipildyti kiseniu per kadencija?
Ko ten sako uztenka, kad blogis klestetu?
To samoningo, is ties gali buti ne tiek ir daug, matai kur visas korupcijos grozis - ne kiekvienas varztelis turi pilnai suprasti kame dalyvauja. Politineje korupcijoje greiciausiai rasi ne viena zemiausios grandies dunduka, kuris nuosirdziai nezino, kad daro kazka nelegalaus, vien del savo neisprusimo, o kai "sudas trenksiasi i ventiliatoriu", jam tenka atsakyti pries teisesauga, kaip suaugusiam.
Mokslininkai gali lygiai taip pat nuosirdziai tiketi savo darbu, bet jie vistiek dirba kokiam nors institutui.
Nebloga tema kitam kartui. Bet manau nenustebinsiu, kad ten irgi nekazka.Svetimas wrote: ↑2019-01-20 14:04Jeigu atsitrauktume nuo psichologijos ir nagrinėtume, pavyzdžiui, farmacijos sritį, klausimas dėl tam tikrų negerumų ir įvairių galimų savanaudiškų interesų buvimo greičiausiai būtų šiek tiek daugiau abejonių keliantis. Pvz. Bad Pharma. Tačiau ir tam tikrų įvairių saugiklių dėl vaistų kontrolės šitoj srity yra žymiai daugiau. Ir aš beveik neabejoju, kad mums labai trūktų kompetencijos bent kiek rimčiau apie tai diskutuoti. Na bet galim bandyti, jei yra noro.
As niekaip nesuprantu, kaip tau pavyksta islaikant teisinimo tona vardinti tokio didumo problemas. Cia praktiskai ivardiji absoliutu neigaluma ir tuo paciu psichologijos mokslo beprasmiskuma, kas savaime reiskia pinigu svaistyma vien jau del sito fakto, kad jis turi nuli sancu kazka realaus parodyti, ko butu tikimasi is mokslo normaliu atveju. As tiesiog galeciau tavo pastraipa pakopi-pastinti ir butu labai geras postas, apie tai, kokia siaubinga situacija yra su situo mokslu.Svetimas wrote: ↑2019-01-20 14:04Taigi jau aiškinau prieš tai. Galiu dar kartą padetalizuoti. Gal bent šį kartą rasi už ko užsikabinti. Sakydamas, kad psichologijos mokslas yra minkštas, turiu galvoje faktą, kad psichologijos tyrimo sritis siejasi su žmogaus psichika, kuri yra labai sudėtingas dalykas. Dėl to eksperimentiniai ar stebėjimo metodai (kurie gerai veikia tiksliuosiuose gamtos moksluose) psichologijos srityje duoda daug miglotesnius rezultatus. Pvz. iš įvairių mano skaitytų psichologijos eksperimentų pavyzdžių, užuominų internete, matydavau, kad nemaža dalis tų eksperimentų tik miglotai (kartais net ne statistiškai) įvertina, kokį nors žmonių elgesio aspektą ar outputą. Sukonstruoti iš daugybės tokių mažų eklektiškų nuotrupų kažkokį rimtesnį žmogaus psichikos modelį būtų nepaprastai sunku (jeigu, tarkim, pagal tave toks būtų pagrindinis svarbiausias psichologijos mokslo tikslas). Nes faktoriai, kurie gali nulemti vieną ar kitą tokiame eksperimente užfiksuotą aspektą, yra labai įvairūs ir nuo daug ko priklauso.
Kazin koki progresa per paskutinius 50 metu marketingas padare del psichologijos mokslo pasiekimu, lyginant su zmoniu sekimu ir data miningu?
Nezinau ar cia ta situacija, kur dar verta gelbet, ar geriau laidot pradeti is naujo. Bet jei jau bandyti gelbeti, tai turbut kovoti reiktu kompeksiskai: Absoliutus skaidrumas finansavime. Baudos uz tyrimus, kurie neatsikartoja. Premijos uz tyrimu atkartojima. Visus korumpuotus sodinti uz grotu.
Nezinau, kaip svelniau galima vertinti nusikalstama veikla.
Na pirmiausia galetum griezciau pasisakyti pries psichologijos moksla internetiniuose forumuose. Puikiai ismanai daugeli problemu, tiesiog jas reikia ir pateikti, kaip problemas, o ne kaip, "ai nezinau, kaip cia turetu buti, gal gerai ir taip, kaip yra".
Dairausi, ieskau psichologijos mokslo pasiekimu.
Menkai išmanau psichologijos mokslo sritį, bet man kažkada neblogą įspūdį paliko su Well-being koncepcija susiję dalykai. Nesikapsčiau giliau šia tema, tai gal potencialiai bus proga pakvestionuoti.fizikanas wrote:Dairausi, ieskau psichologijos mokslo pasiekimu.Svetimas wrote:Apsidairyk aplinkui
Manau, didžiausias pastarųjų metų pasikeitimas žmonių mąstyme, yra tas kylantis konservatyvių pažiūrų cunamis.
Ne tai, kad čia šiandieninių filosofų nuopelnas.. Pastarieji tai tikrai jau geras pusšimtis metų, kaip nieko gero nesumąstė. Bet tikiuosi, kad netolimos ateities filosofai galiausiai prisivys naujas politines madas, ir sugalvos, ką protingo apie jas parašyti savo knygose.
Ne tai, kad čia šiandieninių filosofų nuopelnas.. Pastarieji tai tikrai jau geras pusšimtis metų, kaip nieko gero nesumąstė. Bet tikiuosi, kad netolimos ateities filosofai galiausiai prisivys naujas politines madas, ir sugalvos, ką protingo apie jas parašyti savo knygose.
- Po į Sibirą nukritusios "nemokamos kommunizmo bacilos", žmonija po truputį išsiblaivo.
.. sakykim reklama per Lietuvos Valstybės TV: "mažai moki - gerai gyveni". Tai grynai CCCP požiūris, kad inžinieriai neturi gauti atlygio, nes jie kažką moka sukurti, todėl gali "kombinuoti"! Pinigus reik mokėti tik tiems, kurie nemoka! Nemoki? - veži.
Konkrečių filosofų sukurta ideologija diktuoja žaidimo, elgesio ir kalbos taisykles net ir tiksliųjų mokslų fakultetuose. Pats Sejanus nuolat postina faktus apie tai, man jau net įrodinėti nieko nebereikia. Tik bandžiau paprovokuoti: kas yra didesnės ideologijos aukos - avelės, nuolankiai vykdančios programą, ar tie, kurie suvokia tos ideologijos absurdą ir žalą.Svetimas wrote: ↑2019-01-18 13:32Gal gali padetalizuoti savo mintį plačiau? Nelabai supratau, ką turėjai galvoje.vapula wrote: ↑2019-01-16 19:14[...]Po WW2 neomarksistų po Frankfurto mokyklos vėliava paleistas diskursas ne tik įsiurbė tave ir mane, nes dabar apie tai šnekame, bet pakeitė milijonų žmonių mastymą ir žodyną, pakeitė net tas insitucijas, kurios keičiasi sunkiausiai ir yra tvaresnės net už valstybes ir imperijas - universitetus! Kokio nors H. Marcuse's ir jo kolegų idėjos pakeitė tiksliųjų mokslų universitetus, katedras ir fakultetus daug labiau negu tai padarė patys fizikai, chemikai ar biologai.
Nebandau piršti nuomonės ar kažką įrodinėti, bet visiems filosofijos kritikams siūlyčiau pavartyti, L. Wittgenstein (B. Russell mokinio, draugo, o vėliau ir mokytojo) knygutes, kurių tėra kelios (visos yra išverstos į lietuvių kalbą, gal kokioj Linkomanijoj yra, jei dar neužsilenkė, gal šiaip kur mėtos pdf.). Kažkada seniai mane žavėjo jo minties aiškumas. Kaip pats rašė: "viskas, kas gali būti pasakyta, gali būti pasakyta aiškiai". Man jis įstrigęs kaip filosofas be bullshit.