Re: Filosofijos pasiekimai 2018-aisiais
Posted: 2019-01-18 15:08
- Tamsta esmėje tik pritari tam, ką rašiau. O čia keliamas "juokingas" klausimas: ar inžinierius su PhD yra inžinierius ar yra Phd?
abejojame nuo 2004-ųjų
https://www.skeptikas.org/forum/
- Tamsta esmėje tik pritari tam, ką rašiau. O čia keliamas "juokingas" klausimas: ar inžinierius su PhD yra inžinierius ar yra Phd?
- čia ne mano, o tamstos klausimas: stiklinė yra pusiau tščia ar pusiau pilna?
Tai cia ir juokauti nereikia, tikslingai parinkau pavyzdziu, kur jeigu paaisketu tokie skaiciai, tai niekas net nenustebtu. Bet nepaisant to niekas nesilaiko ar bent jau nedeklaruoja pozicijos, kad tokia situacija yra gerai, arba nevisai blogai, arba dar kazkoks pateisinantis apibudinimas. Niekas neteisina politiku, kurie vagia, niekas neteisina sportininku, kurie vartoja dopinga, niekas neteisina kompiuteriniu zaidimu zaideju, kurie sukciauja pries kitus. Kodel tu teisini moksla, kuriame vyksta tas pats ir masiskai? Pagal kokius objektyvius kriterijus atsirenki, kad korumpuotus politikus reikia sodinti uz grotu, o korumpuotus mokslininkus reikia tausoti, myleti, ir stengtis neuzgauti?
Ka reiskia psichologijos mokslo minkstumas? Tai, kad visi, kas yra pozicijose ir mato, kokia tragiska situacija yra su situo moklsu, yra per minksti, kad kazka padarytu?Svetimas wrote: ↑2019-01-17 23:27O jei rimčiau, aš ir pats kažkada forume buvau įmetęs linką, kuriame buvo kalbama apie reproducibility problemą psichologijoje. Man pačiam karts nuo karto tenka psichologija diletantiškai pasidomėti dėl sau įdomių dalykų ir neretai užkliūnu ant kontraversiškų teiginių šiame moksle, kas ir man šiek tiek nepatinka.Dramos iš to nedarau ir nurašiau didžiąją dalį problemų psichologijoje tam tikram šito mokslo minkštumui, iškeltų hipotezių apčiupinėjimo sunkumui dėl daugybės įvairių faktorių ir pan.
Korupcija. Nusikalstamas duomenu klastojimas. Pinigu plovimas.
Neprisitaikyk.
Cia turbut yra pats prasciausias pateisinimas, koki galima sugalvoti. Tai zinoma, kad yra daugybe faktoriu. Visur yra daugybe faktoriu. Mokslas tam ir reikalingas, kad isgauti tiesa esant daugybei faktoriu. Cia pagrindinis darbas, kuri mokslas turi padaryti. Tam ir sukurtos visos tos metodologijos ir praktikos. Tai jei net sito dalyko nesugeba padaryti, tai ka isvis sugeba ir kam jis tada reikalingas?Svetimas wrote: ↑2019-01-17 23:27Ten kalbama apie irgi sudėtingą ir jautrią farmacijos sritį, kurioje tyrimai irgi veikiami daugybės faktorių. Galioja kitos prielaidos. Mokslo problemų temoje jau sutikau su tavimi, kad medicina, psichologija bei kitos sritys, kurios labiau tiesiogiai susijusios su žmonėmis, yra paprastai labiau komplikuotos patikimumo prasme.
Tai aisku, kad nebutina. As va kritikuoju visa moksla, nei vieno eksperimento nepadares. Bet keista, kad tu gini moksla ir nepritari teiginiui, kad siuo atveju, ta puse, kuri atliko eksperimentus, turi svaresniu irodymu. Ar pereini i filosofu puse?
Nepagavai minties. Sakykim kazkas padare psichologini tyrima, kad kalabybiskiu kaime, zmones vienas kitam, sako ne labas, o eik n***j. Ir tas tyrimas tame paciame kaime atsikartoja puikiai, taciau niekur kitur. Dabar klausimas - kokia nauda is tokio tyrimo? Ka jis atrado? Ka naujo suzinojome apie zmogaus smegenis, samone, psichika is sito tyrimo? Nieko. O koks procentas is tu atsikartojanciu tyrimu pakliuna i sita kategorija?Lionginas wrote: ↑2019-01-18 11:20Tai tiesiog netiesa. Eksperimentuose su žmonėmis daug kas priklauso nuo konteksto. Skirtingų kultūrų žmonės į klausimus gali atsakyti skirtingai vien dėl kultūrinių skirtumų, ir į juos būtina atsižvelgti. Jei bukai perkeli eksperimentą visiškai neatsižvelgdamas į šiuos niuansus, tai arba taip darai dėl kompetencijos trūkumo, arba dėl to, kad tikiesi eksperimento rezultatų nereplikuoti.
Bent tiek pripazysti. Dabar jei dar ir pasidometum, tai turbut suzinotum daug nauju ir idomiu dalyku.
Visai legitimus pasiulymas. O kai zurnalistai etikos komisijai atsakys, kad tiesiog citavo interviu davusio mokslininko zodzius, arba pati mokslini straipsni, kur tada kreiptis?
Ne apie filosofija tema
Kažkaip gan keistai nuslydai į teiginį, kad "korumpuotus mokslininkus reikia tausoti, mylėti ir stengtis neužgauti". Iš kur pas tave tiek hiperbolių ir to, ko aš nesakiau?fizikanas wrote: Tai cia ir juokauti nereikia, tikslingai parinkau pavyzdziu, kur jeigu paaisketu tokie skaiciai, tai niekas net nenustebtu. Bet nepaisant to niekas nesilaiko ar bent jau nedeklaruoja pozicijos, kad tokia situacija yra gerai, arba nevisai blogai, arba dar kazkoks pateisinantis apibudinimas. Niekas neteisina politiku, kurie vagia, niekas neteisina sportininku, kurie vartoja dopinga, niekas neteisina kompiuteriniu zaidimu zaideju, kurie sukciauja pries kitus. Kodel tu teisini moksla, kuriame vyksta tas pats ir masiskai? Pagal kokius objektyvius kriterijus atsirenki, kad korumpuotus politikus reikia sodinti uz grotu, o korumpuotus mokslininkus reikia tausoti, myleti, ir stengtis neuzgauti?
Taigi jau aiškinau prieš tai. Galiu dar kartą padetalizuoti. Gal bent šį kartą rasi už ko užsikabinti. Sakydamas, kad psichologijos mokslas yra minkštas, turiu galvoje faktą, kad psichologijos tyrimo sritis siejasi su žmogaus psichika, kuri yra labai sudėtingas dalykas. Dėl to eksperimentiniai ar stebėjimo metodai (kurie gerai veikia tiksliuosiuose gamtos moksluose) psichologijos srityje duoda daug miglotesnius rezultatus. Pvz. iš įvairių mano skaitytų psichologijos eksperimentų pavyzdžių, užuominų internete, matydavau, kad nemaža dalis tų eksperimentų tik miglotai (kartais net ne statistiškai) įvertina, kokį nors žmonių elgesio aspektą ar outputą. Sukonstruoti iš daugybės tokių mažų eklektiškų nuotrupų kažkokį rimtesnį žmogaus psichikos modelį būtų nepaprastai sunku (jeigu, tarkim, pagal tave toks būtų pagrindinis svarbiausias psichologijos mokslo tikslas). Nes faktoriai, kurie gali nulemti vieną ar kitą tokiame eksperimente užfiksuotą aspektą, yra labai įvairūs ir nuo daug ko priklauso. Bet šitus biheivioristinius dalykėlius kartais savo reikmėm pritaiko kokie nors marketologai ar pan. Gan smagias viešas paskaitas, kursus ar pan. jų pagrindu, kai kam pavyksta padaryti.fizikanas wrote:Ka reiskia psichologijos mokslo minkstumas?Svetimas wrote: O jei rimčiau, aš ir pats kažkada forume buvau įmetęs linką, kuriame buvo kalbama apie reproducibility problemą psichologijoje. Man pačiam karts nuo karto tenka psichologija diletantiškai pasidomėti dėl sau įdomių dalykų ir neretai užkliūnu ant kontraversiškų teiginių šiame moksle, kas ir man šiek tiek nepatinka. Dramos iš to nedarau ir nurašiau didžiąją dalį problemų psichologijoje tam tikram šito mokslo minkštumui, iškeltų hipotezių apčiupinėjimo sunkumui dėl daugybės įvairių faktorių ir pan.
O ką tu pats konkrečiai iš savo pusės pasiūlytum daryti ir kodėl?fizikanas wrote:Tai, kad visi, kas yra pozicijose ir mato, kokia tragiska situacija yra su situo moklsu, yra per minksti, kad kazka padarytu?
Tai gal kreipkis į kokį prokurorą, kitas institucijas ar pan. Gal padės apginti viešą interesą.fizikanas wrote:Korupcija. Nusikalstamas duomenu klastojimas. Pinigu plovimas.Svetimas wrote: O kaip tu įvardintum pastangas išpublikuoti kur nors, kokį nors mokslinį darbą, kai jaučiamas tam tikras spaudimas juos publikuoti, bet kol kas nėra kuo labai pasigirti?
Kaip man interpretuoti tavo patarimą? Tikėtis iš psichologijos mokslo daugiau, nei dabar tikiuosi? Kodėl turėčiau?fizikanas wrote:Neprisitaikyk.Svetimas wrote: Tarkim, jog mano prisitaikymas mažiau tikėtis iš psichologijos mokslo yra konformizmas. O kokius sprendimus man asmeniškai šitoje vietoje siūlai?
Keli freakiški filosofiniai atsakymai (kam mokslas reikalingas):fizikanas wrote:Cia turbut yra pats prasciausias pateisinimas, koki galima sugalvoti. Tai zinoma, kad yra daugybe faktoriu. Visur yra daugybe faktoriu. Mokslas tam ir reikalingas, kad isgauti tiesa esant daugybei faktoriu. Cia pagrindinis darbas, kuri mokslas turi padaryti. Tam ir sukurtos visos tos metodologijos ir praktikos. Tai jei net sito dalyko nesugeba padaryti, tai ka isvis sugeba ir kam jis tada reikalingas?Svetimas wrote: Ten kalbama apie irgi sudėtingą ir jautrią farmacijos sritį, kurioje tyrimai irgi veikiami daugybės faktorių. Galioja kitos prielaidos. Mokslo problemų temoje jau sutikau su tavimi, kad medicina, psichologija bei kitos sritys, kurios labiau tiesiogiai susijusios su žmonėmis, yra paprastai labiau komplikuotos patikimumo prasme.
- prie ko čia "žuranalistų etika"? Galimai tik prie nekompetetingų netikrų žinių skleidimo, nepasitarus su mokslininkais?
Tai korumpuotus politikus reiketu irgi pateisinti, kad istatymine baze gana minksta, tai sunku nepridaryti klaidu ir nepasipildyti kiseniu per kadencija?
Ko ten sako uztenka, kad blogis klestetu?
To samoningo, is ties gali buti ne tiek ir daug, matai kur visas korupcijos grozis - ne kiekvienas varztelis turi pilnai suprasti kame dalyvauja. Politineje korupcijoje greiciausiai rasi ne viena zemiausios grandies dunduka, kuris nuosirdziai nezino, kad daro kazka nelegalaus, vien del savo neisprusimo, o kai "sudas trenksiasi i ventiliatoriu", jam tenka atsakyti pries teisesauga, kaip suaugusiam.
Nebloga tema kitam kartui. Bet manau nenustebinsiu, kad ten irgi nekazka.Svetimas wrote: ↑2019-01-20 14:04Jeigu atsitrauktume nuo psichologijos ir nagrinėtume, pavyzdžiui, farmacijos sritį, klausimas dėl tam tikrų negerumų ir įvairių galimų savanaudiškų interesų buvimo greičiausiai būtų šiek tiek daugiau abejonių keliantis. Pvz. Bad Pharma. Tačiau ir tam tikrų įvairių saugiklių dėl vaistų kontrolės šitoj srity yra žymiai daugiau. Ir aš beveik neabejoju, kad mums labai trūktų kompetencijos bent kiek rimčiau apie tai diskutuoti. Na bet galim bandyti, jei yra noro.
As niekaip nesuprantu, kaip tau pavyksta islaikant teisinimo tona vardinti tokio didumo problemas. Cia praktiskai ivardiji absoliutu neigaluma ir tuo paciu psichologijos mokslo beprasmiskuma, kas savaime reiskia pinigu svaistyma vien jau del sito fakto, kad jis turi nuli sancu kazka realaus parodyti, ko butu tikimasi is mokslo normaliu atveju. As tiesiog galeciau tavo pastraipa pakopi-pastinti ir butu labai geras postas, apie tai, kokia siaubinga situacija yra su situo mokslu.Svetimas wrote: ↑2019-01-20 14:04Taigi jau aiškinau prieš tai. Galiu dar kartą padetalizuoti. Gal bent šį kartą rasi už ko užsikabinti. Sakydamas, kad psichologijos mokslas yra minkštas, turiu galvoje faktą, kad psichologijos tyrimo sritis siejasi su žmogaus psichika, kuri yra labai sudėtingas dalykas. Dėl to eksperimentiniai ar stebėjimo metodai (kurie gerai veikia tiksliuosiuose gamtos moksluose) psichologijos srityje duoda daug miglotesnius rezultatus. Pvz. iš įvairių mano skaitytų psichologijos eksperimentų pavyzdžių, užuominų internete, matydavau, kad nemaža dalis tų eksperimentų tik miglotai (kartais net ne statistiškai) įvertina, kokį nors žmonių elgesio aspektą ar outputą. Sukonstruoti iš daugybės tokių mažų eklektiškų nuotrupų kažkokį rimtesnį žmogaus psichikos modelį būtų nepaprastai sunku (jeigu, tarkim, pagal tave toks būtų pagrindinis svarbiausias psichologijos mokslo tikslas). Nes faktoriai, kurie gali nulemti vieną ar kitą tokiame eksperimente užfiksuotą aspektą, yra labai įvairūs ir nuo daug ko priklauso.
Kazin koki progresa per paskutinius 50 metu marketingas padare del psichologijos mokslo pasiekimu, lyginant su zmoniu sekimu ir data miningu?
Nezinau ar cia ta situacija, kur dar verta gelbet, ar geriau laidot pradeti is naujo. Bet jei jau bandyti gelbeti, tai turbut kovoti reiktu kompeksiskai: Absoliutus skaidrumas finansavime. Baudos uz tyrimus, kurie neatsikartoja. Premijos uz tyrimu atkartojima. Visus korumpuotus sodinti uz grotu.
Nezinau, kaip svelniau galima vertinti nusikalstama veikla.
Na pirmiausia galetum griezciau pasisakyti pries psichologijos moksla internetiniuose forumuose. Puikiai ismanai daugeli problemu, tiesiog jas reikia ir pateikti, kaip problemas, o ne kaip, "ai nezinau, kaip cia turetu buti, gal gerai ir taip, kaip yra".
Dairausi, ieskau psichologijos mokslo pasiekimu.
Menkai išmanau psichologijos mokslo sritį, bet man kažkada neblogą įspūdį paliko su Well-being koncepcija susiję dalykai. Nesikapsčiau giliau šia tema, tai gal potencialiai bus proga pakvestionuoti.fizikanas wrote:Dairausi, ieskau psichologijos mokslo pasiekimu.Svetimas wrote:Apsidairyk aplinkui
- Po į Sibirą nukritusios "nemokamos kommunizmo bacilos", žmonija po truputį išsiblaivo.
Konkrečių filosofų sukurta ideologija diktuoja žaidimo, elgesio ir kalbos taisykles net ir tiksliųjų mokslų fakultetuose. Pats Sejanus nuolat postina faktus apie tai, man jau net įrodinėti nieko nebereikia. Tik bandžiau paprovokuoti: kas yra didesnės ideologijos aukos - avelės, nuolankiai vykdančios programą, ar tie, kurie suvokia tos ideologijos absurdą ir žalą.Svetimas wrote: ↑2019-01-18 13:32Gal gali padetalizuoti savo mintį plačiau? Nelabai supratau, ką turėjai galvoje.vapula wrote: ↑2019-01-16 19:14[...]Po WW2 neomarksistų po Frankfurto mokyklos vėliava paleistas diskursas ne tik įsiurbė tave ir mane, nes dabar apie tai šnekame, bet pakeitė milijonų žmonių mastymą ir žodyną, pakeitė net tas insitucijas, kurios keičiasi sunkiausiai ir yra tvaresnės net už valstybes ir imperijas - universitetus! Kokio nors H. Marcuse's ir jo kolegų idėjos pakeitė tiksliųjų mokslų universitetus, katedras ir fakultetus daug labiau negu tai padarė patys fizikai, chemikai ar biologai.