vapula wrote:Realiai nieko naujo neperskaičiau, apie "kietos rankos" troškimą galima žinoti ir nesidomint propaganda, čia tiesiog akivaizdi banalybė.
Būtent. Todėl keista, kodėl ši gerokai padėvėta "kietos rankos" banalybė banaliai išlindo ir šiame interviu?
vapula wrote:Tikrai ne pirmą kartą Katkevičius viešai apie Paksą, PRą ir panašius dalykus šneka, galbūt Delfyje pirmą kartą. Interviu buvo publikuotas, atrodo, tą pačią savaitę, kai Paksas grįžo iš Maskvos, kur neva susitiko net su pačiu caru Putinu. Tai straipsnio pasirodymą siečiau su tuo.
Kitas dalykas - o ko tu tikiesi? Katkevičius yra profesionalas, jis žino, kas yra profesinė etika. Ką jam reikėjo tokius interviu apie savo klientą dalinti per pačią apkaltą, ir taip tik pakenkti savo reputacijai?
Aš gan nemažai įvairių Aurelijaus pasisakymų esu matęs/girdėjęs, bet niekuomet nemačiau, kad apie Paksą jis taip išsiplėstų, kaip tame Delfio straipsnyje. Turiu susidaręs įspūdį iš įvairių užuominų, kad Aurelijus gana jautriai reaguoja į visokius su Rusija susijusius reikalus, todėl nenustebčiau, kad ir Pakso vizitas galbūt galėjo kažkiek prisidėti prie jo išsipasakojimo.
Dėl profesinės etikos. Tai jau minėjau, jog nuo apkaltos iki dabar praėjo kelioliką metų. Buvo labai daug progų ir laiko plačiau pasipasakoti apie tai. Gal viešų Aurelijaus pasipasakojimų apie tai (o ne užuominų kaip kad, pavyzdžiui,
čia) buvo ir anksčiau, tik aš apie tokius atvejus nežinau. Jei žinai ir daugiau, tai gal gali pasidalinti? Man būtų šiek tiek įdomu.
Man dar tame interviu keista vieta pasirodė, kur Aurelijus sakė, kad prieš "imdamasis" Pakso, klausinėjo savo stambesnių komercinių klientų, ar gali užsiimti politika. Kokia to prasmė? Jei panašioje situacijoje, pavyzdžiui, klientai kokiam viešųjų ryšių specialistui pasakytų: "Ne. Mes nenorim, jog užsiimtum politiko X viešaisiais ryšiais. Norim, kad užsiimtum politiku Y.", kaip tuomet?
Jeigu (čia jau abstrakčiai, atsietai nuo konkretikos, kalbu) koks viešųjų ryšių profesionalas ar pan. gali parduoti savo principus, tai man toks profesionalas nepatinka, net jei jis ir profesionalas.
O, šiaip, akivaizdu, kad dabar po truputi įsisiūbuoja jau gan senokai prasidėję viešieji ryšiai dėl Šimonytės ir Nausėdos, kuriuos konservatoriai palaiko. Bet tas ėjimas į plačiąją publiką pačiais įvairiausiais būdais kartais prirenka minuso taškų bent jau mano akyse (pvz.
Mėmelio stoties debatai || Šimonytė vs Nausėda || Laikykitės ten su Andriumi Tapinu).
Aurelijaus rodomos simpatijos Šimonytei nėra paslaptis. Gal ir čia tiesiog žurnalistės paprašė paimti interviu iš Aurelijaus prie progos, nes žinojo, apie ką ir kaip jis dažniausiai kalba ir kad greičiausiai pasisakys "į temą". Bet gali būti, kad čia Aurelijus ir reikšmingesnį, o ne vien tik savo nuomonės pasakotojo vaidmenį atlieka. Tuo labiau, kad Aurelijus su rimtais konservatorių veikėjais ar jiems stipriai prijaučiančiais žmonėmis yra pažįstamas ir su jais bendrauja.