RB wrote: ↑2022-05-10 21:07
Svetimas wrote: ↑2022-05-07 12:44
Skirmantą Malinauską šitoj vietoj labiau palaikau, kad reguliavimas perdėtas. Nuomonių žurnalistikos žanrą ar tam tikros specifikos vlogerių ar jų žanrų įvairovę mažina.
Bet kodėl „nuomonių žurnalistika“ turėtų būti skirtingai reguliuojama, atsižvelgiant į tai, ar ji transliuojama „Youtube“, ar per televizorių? Čia nebent galima kalbėti apie tai, ar apskritai žurnalistika Lietuvoje nėra per daug reguliuojama, bet kodėl reikėtų taikyti skirtingus kriterijus pagal platformą man visai neaišku.
Šiaip kažkodėl Lietuvos televizijos per pakankamai ilgą laiką kaip ir nepaklibindavo veikėjų, kuriuos savo temose klibindavo Skirmantas Malinauskas. Kodėl? Tuo labiau, kad tiriamosios žurnalistikos ar apskritai bendriau tam tikrais faktais bei analize pagrįsto kalbėjimo apie įvairias negeroves žanras Lietuvoje yra skystokas. Tai pat savo youtube kanalą turintis asmuo, dažnai turės mažiau finansų ir laiko resursų dalyvauti tampymuose po teismus net ir už faktais pagrįstos savo nuomonės ar kritikos reiškimą.
Kad su tais dalykais susiję teisiniai dalykai nėra pakankamai gerai sutvarkyti, tokią nuomonę jau ne iš vieno nemenką supratimą apie juos turinčio žmogaus esu girdėjęs. Viename iš ankstenių postų minėjau Skirmanto Malinausko pateiktą citatą iš teismo, kad "apeliacinis skundas negali būti tenkintas", kadangi "atsakovas nėra prilyginamas žurnalistui". Po to, kai iš LRTK Skirmantas gavo raštą registruotis, tai už tokią LRTK "paslaugėlę" identiškoje teisminėje situacijoje, Skirmantui jau formaliai galiotų su žurnalisto veikla susiję teisės aktai, kurių pagrindu piktybiškai nusiteikę net ir realiai kalti arba neteisūs ieškovai turėtų daugiau galimybių formaliai kabinėtis teisme.
Pvz.: Lietuvos visuomenės informavimo etikos
kodekso 20 straipsnis:
20 straipsnis. Neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.
"nuomonių žurnalistikoje" yra apsunkinantis dalykas. Tuo labiau, kai dėl nepagrįsto asmens garbės, orumo ar reputacijos žeminimo, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, galioja kiti teisės aktai.
O iki to laiko nemažą sekėjų ar peržiūrų skaičių turintys vlogeriai tam tikras laisvesnes galimybes kritikuoti asmenis turėjo. Po LRTK "gairių", jau nebe.
Tai Malinauskas nurodo berods kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios jis nusprendė trauktis iš ne už paywall esančio youtubo ir nebenagrinėti aštresnių ir rimtesnių temų. Kas yra tam tikras praradimas tokio pobūdžio vloginimo žanrui. Susisiekinėti su kokiu Lavrovo stiliaus veikėju Lietuvoje, kad jis trolintų, melagingai pateikinėtų "savo versiją" ar kaip nors kitaip išsikalinėtų, ne kiekvienas tam turi motyvacijos ar pan.
Suprantu, kad žurnalistų etikos kodeso ar pan. viena iš paskirčių yra tam tikro papildomo saugiklio nuo "defamation" ar pan. buvimas. Šiaip, ir pats esu susidūręs su konkrečiu atveju, kai vieną man gerai pažįstamą žmogų tam tikras pridurkas klaidingai bei jį juodindamas tapatino su vienu atmata.
Taip pat ironiška, kad kokie nors socialiniuose tinkluose piktybiškai veikiantys Kremliaus ar pan. troliai "defamation" ar pan. saugiklius palyginti lengvai apeina per anonimiškumą arba išnaudodami savo didesnį skaičių (su mažiau peržiūrų).
Kalbant apie kokią Rusiją, anksčiau su A. Navalno organizacijomis susijusiuose antikorupciniuose ar pan. tyrimuose (tekstinėje informacijoje, o ne video) apie Rusijos valdininkus ar kitus veikėjus irgi būdavo informuojama, jog bandėme susisiekti su aptarinėjamais asmenimis, tačiau susisiekti nepavyko arba "atsisakė komentuoti". Įdomu, kad paskutiniais metais tokios informacijos jų youtube video, kur būdavo nagrinėjamos identiškos temos, kaip ir nepamenu. Nebent jie ir toliau faktiškai vis dar užklausdavo kritikuojamą pusę, bet jau nebedėdavo apie tai informacijos, nors ir turėdavo, kaip formalų apsidraudimą.