Apie žiniasklaidą/žurnalistiką

[Svetimas]

Dalinuosi keliais video žiniasklaidos/žurnalistikos tematika, kurie šiais metais man kažkuo užkliuvo.
Jokių konkrečių diskusinių klausimų iš savo pusės nekeliu ir jokių diskusinių rėmų šioje temoje nestatau.
Jei kas netyčia turės kuo pasidalinti panašia tematika, tai prašau nesivaržyti. Arba gal turės kokių savų minčių/pastebėjimų šia tema.

1.
Keletas trumpų sukarpytų video iš vieno Aurelijus Katkevičius pakalbėjimo viename žurnalistų renginuke:
Kas yra tiriamoji žurnalistika ir kodėl jos nėra Lietuvoje:
dalis nr. 1
dalis nr. 2
dalis nr. 3
Savotiškas požiūris į dalykus per tam tikrą apribojimų teorijos kampą. Pakalbėjimas gana senas, tad galima pavertinti, kuri dalis iš to, kas pasakyta, tinka ir šiems laikams. Tai kaip ten su tais blogeriais, gaminančiais tam tikrą žiniasklaidos turinį ar bendradarbiaujančiais su ja, pasaulyje? Lietuvoje?
Dar šiek tiek pralinksmino kaip Aurelijus į kai kuriuos išjaustus auditorijos klausimus pabaigoje atsakinėjo.

2.
Savotiška prieš kažkur dešimt metų JAV kilusios krizės interpretacija per žurnalistikos prizmę:
Tiriamosios ir kritinės žurnalistikos paskaita su žurnalistais R. Staseliu ir R. Valatka

3.
Video rusų kalba. Debatai tarp A. Navalny ir V. Pozner. Nesitikėjau, kad juos kur nors viešai kartu tarpusavyje bendraujant pamatysiu.
Дебаты Навального и Познера на Дожде Полная версия
Į idealizmą įvilkta pozicija (Navalnas) vs senas ir patyręs žiniasklaidos lapinas (Pozneris).
Patys debatai gana kvaila tema, tačiau gan neblogai kai kuriuos žiniasklaidos užkulisius Rusijoje (ir ne tik) parodo. Ksenios Sobčiak baigiamasis žodis pabaigoje ir pan.

[Vilius]

Ne visai apie Svetimo užduotus klausimus.. Bet į temą.

Neseniai BuzzFeed, HuffPost ir keletas kitų ultra-progresyvių leidinių atleido iš darbo kelis šimtus žurnalistų, ir net uždarė ištisus padalinius.. Į ką internetas be abejo reagavo su gilia užuojauta: Learn to code

Tai kas čia dabar darosi? Ar čia kažkokia koordinuota ataka prieš laisvą žiniasklaidą.. Ar tiesiog rinkos ranka pagaliau prisiruošė atsikratyti nepopuliarių ir turbūt nepelningų leidinių?

[Seianus]

tiesiog rinkos ranka pagaliau prisiruošė atsikratyti nepopuliarių ir turbūt nepelningų leidinių?

Taip

[vvv2]

Taip

- štai, Lietuvos demokratinės ir laisvos valstybės "mokslo ir technologijų" portalas, publikuoja "fotografiją", kurioje iš nematomos Mėnulio pusės matosi Žemės planeta!

[Seianus]

Per sudėtingą NASA Armstrongo skrydžių tyrimų centro Kalifornijoje pilotų manevrą du viršgarsiniai lėktuvai T-38 skrido vos 9 m vienas nuo kito po kitu lėktuvu, kuris laukė, kad fotografuotų juos modernia kamera. Per šį susitikimą maždaug 9 tūkst. km aukštyje buvo padaryta užburiančių atvaizdų, kuriuose matyti abiejų lėktuvų keliamos smūginės bangos.

Paryškinta mano.

Aukštis beprecedentinis, palyginimui TKS apogėjus yra ~411km

[vvv2]

- "mokslo ir technologijų" portalas, publikuoja "fotografiją", kurioje iš nematomos Mėnulio pusės matosi Žemės planeta!

- gal skaito mūsų pastabas? šiandien tos "foto" jau nėra.

Kas yra tiriamoji žurnalistika ir kodėl jos nėra Lietuvoje?

- kad galėtum kažką tirti, būtinas tos srities gilus išsilavinimas, pvz. ekonominis - ekonominių nusikaltimų tyrimui, arba teisinis - tiriant žmogaus teisių pažeidimus. Realūs žurnalistai nėra tokie specialistai, todėl itin blogi tie straipsniai/laidos/tyrimai, kuriuose savo asmenines mintis reiškia patys žurnalistai. Daugybė klaidų ir nusišnekėjimų. Todėl žurnalistai turėtų kalbinti specialistus, o patys savo nuomones pasilaikyt savo šeimai. Jeigu labai "knieti" kažką savo paviešinti, reikėtų gauti bent jau recenziją.

Pvz.

Per šį susitikimą maždaug 9 tūkst. km aukštyje buvo padaryta užburiančių atvaizdų, kuriuose matyti abiejų lėktuvų keliamos smūginės bangos.

Aukštis beprecedentinis, palyginimui TKS apogėjus yra ~411km.

[Svetimas]

Neretai Rytis Zemkauskas ir šiaip įvairiuose interviu su juo gana įdomiai pakalba.
O šį kartą gan neblogai ir paprastai pasidalino savo patirtimi iš sau kažkiek artimos žurnalistikos srities:
RYTIS ZEMKAUSKAS: "Nelaikykime auditorijos kvailiais"

[Svetimas]

Gan neblogas pristatymas:
Kaip Auštrevičius finansuoja Radžvilą? Giedrius ALASEVIČIUS. Įvaizdžio Politikos Kaina.
Eklektiški sveiko proto blyksniai Lietuvos viešosios erdvės ir politikos kontekste.
Nors Giedrius ir pats kartais perlenkia su savo simpatijom/antipatijom ir būna šališkas, bet neretai turi ir vertingų pastebėjimų.

[Svetimas]

Kaip jums naujai viešojoje erdvėje šiek tiek nuskambėję pasiginčijimai dėl Skirmanto Malinausko nusiskundimų, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija pradėjo jį ir kai kuriuos kitus youtube kūrėjus engti, nes gavo iš jos įpareigojantį raštą registruoti savo veiklą?
Kad jis nėra ir negali būti vadinamas žurnalistu. Ir dėl to jis pasitraukia iš už ne paywall esančio youtubo?

Nors tai, kad tam tikri blogeriai ar pan. gali būti pripažįstami žurnalistais yra gan senų precedentų. Pvz., kai vienas blogeris kreipėsi dėl savo teisės dalyvauti Seimo posėdžiuose, nes formaliai irgi gali būti laikomas žurnalistu. Ir gavo dėl to teigiamą sprendimą.

Detaliau apie Skirmanto Malinausko keliamas bangas:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje, kurią laimėjau, konstatavo:
"Kol vlogerių veikla Lietuvoje nesureguliuota ir apskritai nereglamentuota, atsakovo video įrašai negali būti vertinami kaip žurnalisto saviraiškos laisvė ir atsakovui negali būti taikomi tie patys reikalavimai kaip visuomenės informavimo priemonei.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas pateikė savo nuomonę, kuri turėjo faktinį pagrindimą ir kadangi atsakovas nėra prilyginamas žurnalistui, jo saviraiškos teisės turinys yra platesnis bei jam netaikomos Visuomenės informavimo priemonių įstatymo ir/ar Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas negali būti tenkintas."

LRT: Malinauskas traukiasi iš „YouTube“, komisija žada stebėti jį ir toliau, o teisininkas rėžia – norima žurnalisto teisių, bet ne pareigų
„Jei aš savo videobloge kalbu, kad Algirdas Paleckis <...> daro blogai, aš negaliu, nepaskambinęs A. Paleckiui ir negavęs jo komentaro, įdėti to į savo video blogą, nes jei A. Paleckis kreipsis į teismą, net nebus klausimas, ar aš teisus, ar neteisus, kalbėdamas apie A. Paleckį“, – LRT.lt sakė S. Malinauskas

Viena iš jo buvusių (arba ne? ) kolegų nuomonė:

Mes privalom uždavinėti klausimus ir duoti laiko į juos atsakyti. Žinom, pvz., kad koks nors Pinskus mus tiesiog ignoruos - bet jeigu nesikreipsim komentaro, garantuotai turėsim etikos pažeidimą ir prapilsim visus teismus. Ir teisingai. Nes taip veikia visuomenės informavimas. Jei nori visuomenei pasakyti, kad kažkas prisidirbo, ir turi tai įrodančius faktus - sakyk. Bet privalai tokias pat sąlygas sudaryt ir kritikos subjektui. Tai kainuoja - laiką, energiją, pinigus. Dėl to mes galim leist po 2 (max 3) tyrimus per mėnesį.

Skirmantas sau taiko aibę informacijos laivę apibrėžiančių teisių. O štai kai kurių pareigų jis sau netaiko. Skirmantas sako, kad tai ne žurnalistika. Jei darytų įvykių apžvalgas, grįstas vien savo nuomone, ok. Bet jo turinys labai dažnai kritikuoja konkrečius subjektus ir pateikia konkrečius faktus. Mes tokiais atvejais privalome išklausyti kitą pusę. O Skirmantas nusprendė, kad jam šita dalis negalioja.

Tuo mes ir skiriamės. Generuojam belenkaip mažesnes pajamas ir dėl visiškai normalių taisyklių nešaudom nuolatinio turinio. Ir niekuo nesiskundžiam. Bet kai kažkas mojuoja menama cenzūra, o iš esmės gina savo susikurtą verslo modelį, tylėti nesinori.

Kuriai pusei labiau pritariat? O gal abi kažkur kažkiek klysta ar yra teisios?

Pastebiu Lietuvoje gan neretai nuskambančias nuotaikas, kad neva dėl neretai perdėtai formaliai taikomų teisinių dalykų įvairūs nemažai pinigų, įtakos ar pan. turintys niekšai, nevengiantys formaliai piktnaudžiauti įvairiais teismo proceso dalykais, turi tam tikrą sąlyginį pranašumą teismuose ir naudoja juos kaip spaudimo priemonę. Skirmantas Malinauskas irgi panašius įspūdžius iš savo patirties neretai išsako.

[Svetimas]

Nesuprantu biurokratų ar kitų žmonių, kurie bando sudėtingą realybę į pernelyg siaurus rėmus sprausti:
„Mes tikriname“: Ar „vlogerius“ reikia prilyginti žiniasklaidai?

[Stormas]

Nesuprantu biurokratų ar kitų žmonių, kurie bando sudėtingą realybę į pernelyg siaurus rėmus sprausti:

Tai čia gan tipiška Lietuvos įstatyminei bazei

Kuriai pusei labiau pritariat? O gal abi kažkur kažkiek klysta ar yra teisios?

Tai manau kad abi kažkiek klysta ir kažkiek teisios, bet šiaip lietuviška teisinė bazė ir požiūris į ją debiliškas.
Na jei taip pradedant tai aš būčiau už visišką laisvę, ypač tokiam dalyke kaip youtube. Bet vertinant pagal tai ką turim, tai Malinauskas tikrai turi visus bendruosius žurnalistikos bruožus, ir dar ir biudžetą neprastą turi(ar bent jau turėjo). Tai jo ten tie paverkšlenimai lame atrodo, eis su skverneliu į seimą dabar kaip eilinis tautos gelbėtojas-nuskriaustasis.
Iš kitos pusės pagal kai kurių biurokratų pasamprotavimus tai ir mūsų forumo postai gali tapti "žurnalistika"

[Svetimas]

Tai čia gan tipiška Lietuvos įstatyminei bazei

Šiuo atveju gal ne vien tik Lietuvos. Laidoje minėjo, kad ir kitose šalyse (berods Austrijoje ar pan., rado į ką lygiuotis, beje) kažkokios ES direktyvos gairės buvo bandomos kažkaip pritaikyti.

Na jei taip pradedant tai aš būčiau už visišką laisvę, ypač tokiam dalyke kaip youtube.

Skirmantą Malinauską šitoj vietoj labiau palaikau, kad reguliavimas perdėtas. Nuomonių žurnalistikos žanrą ar tam tikros specifikos vlogerių ar jų žanrų įvairovę mažina.

[RB]

Skirmantą Malinauską šitoj vietoj labiau palaikau, kad reguliavimas perdėtas. Nuomonių žurnalistikos žanrą ar tam tikros specifikos vlogerių ar jų žanrų įvairovę mažina.

Bet kodėl „nuomonių žurnalistika“ turėtų būti skirtingai reguliuojama, atsižvelgiant į tai, ar ji transliuojama „Youtube“, ar per televizorių? Čia nebent galima kalbėti apie tai, ar apskritai žurnalistika Lietuvoje nėra per daug reguliuojama, bet kodėl reikėtų taikyti skirtingus kriterijus pagal platformą man visai neaišku.

[Seianus]

Lietuva pagal spaudos laisvę 9-a pasauly pasak „Reporters without borders“, aišku siekti dar didesnių aukštumų visada sveikintina, bet nėra rimčiausia Lietuvos problema. Mano supratimu, Lietuvos žurnalistikos kokybė yra daug didesnė problema už jos galimai per didelį reguliavimą.

O Malinauskas berods net keliuose savo video verškleno dėl per didelės lošimų laisvės, tai būtų gražu ir karmiška, jei jį patį labiau pareguliuotų ir sumažintų laisvę – ko norėjo kitiems. Suck it up, bitch. Nulį pagarbos turiu šiam žmogui ir tiek pat man reiškia ir jo nuomonė.

[Svetimas]

Skirmantą Malinauską šitoj vietoj labiau palaikau, kad reguliavimas perdėtas. Nuomonių žurnalistikos žanrą ar tam tikros specifikos vlogerių ar jų žanrų įvairovę mažina.

Bet kodėl „nuomonių žurnalistika“ turėtų būti skirtingai reguliuojama, atsižvelgiant į tai, ar ji transliuojama „Youtube“, ar per televizorių? Čia nebent galima kalbėti apie tai, ar apskritai žurnalistika Lietuvoje nėra per daug reguliuojama, bet kodėl reikėtų taikyti skirtingus kriterijus pagal platformą man visai neaišku.

Šiaip kažkodėl Lietuvos televizijos per pakankamai ilgą laiką kaip ir nepaklibindavo veikėjų, kuriuos savo temose klibindavo Skirmantas Malinauskas. Kodėl? Tuo labiau, kad tiriamosios žurnalistikos ar apskritai bendriau tam tikrais faktais bei analize pagrįsto kalbėjimo apie įvairias negeroves žanras Lietuvoje yra skystokas. Tai pat savo youtube kanalą turintis asmuo, dažnai turės mažiau finansų ir laiko resursų dalyvauti tampymuose po teismus net ir už faktais pagrįstos savo nuomonės ar kritikos reiškimą.

Kad su tais dalykais susiję teisiniai dalykai nėra pakankamai gerai sutvarkyti, tokią nuomonę jau ne iš vieno nemenką supratimą apie juos turinčio žmogaus esu girdėjęs. Viename iš ankstenių postų minėjau Skirmanto Malinausko pateiktą citatą iš teismo, kad "apeliacinis skundas negali būti tenkintas", kadangi "atsakovas nėra prilyginamas žurnalistui". Po to, kai iš LRTK Skirmantas gavo raštą registruotis, tai už tokią LRTK "paslaugėlę" identiškoje teisminėje situacijoje, Skirmantui jau formaliai galiotų su žurnalisto veikla susiję teisės aktai, kurių pagrindu piktybiškai nusiteikę net ir realiai kalti arba neteisūs ieškovai turėtų daugiau galimybių formaliai kabinėtis teisme.

Pvz.: Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis:

20 straipsnis. Neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

"nuomonių žurnalistikoje" yra apsunkinantis dalykas. Tuo labiau, kai dėl nepagrįsto asmens garbės, orumo ar reputacijos žeminimo, tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo, galioja kiti teisės aktai.
O iki to laiko nemažą sekėjų ar peržiūrų skaičių turintys vlogeriai tam tikras laisvesnes galimybes kritikuoti asmenis turėjo. Po LRTK "gairių", jau nebe.

Tai Malinauskas nurodo berods kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios jis nusprendė trauktis iš ne už paywall esančio youtubo ir nebenagrinėti aštresnių ir rimtesnių temų. Kas yra tam tikras praradimas tokio pobūdžio vloginimo žanrui. Susisiekinėti su kokiu Lavrovo stiliaus veikėju Lietuvoje, kad jis trolintų, melagingai pateikinėtų "savo versiją" ar kaip nors kitaip išsikalinėtų, ne kiekvienas tam turi motyvacijos ar pan.

Suprantu, kad žurnalistų etikos kodeso ar pan. viena iš paskirčių yra tam tikro papildomo saugiklio nuo "defamation" ar pan. buvimas. Šiaip, ir pats esu susidūręs su konkrečiu atveju, kai vieną man gerai pažįstamą žmogų tam tikras pridurkas klaidingai bei jį juodindamas tapatino su vienu atmata.
Taip pat ironiška, kad kokie nors socialiniuose tinkluose piktybiškai veikiantys Kremliaus ar pan. troliai "defamation" ar pan. saugiklius palyginti lengvai apeina per anonimiškumą arba išnaudodami savo didesnį skaičių (su mažiau peržiūrų).

Kalbant apie kokią Rusiją, anksčiau su A. Navalno organizacijomis susijusiuose antikorupciniuose ar pan. tyrimuose (tekstinėje informacijoje, o ne video) apie Rusijos valdininkus ar kitus veikėjus irgi būdavo informuojama, jog bandėme susisiekti su aptarinėjamais asmenimis, tačiau susisiekti nepavyko arba "atsisakė komentuoti". Įdomu, kad paskutiniais metais tokios informacijos jų youtube video, kur būdavo nagrinėjamos identiškos temos, kaip ir nepamenu. Nebent jie ir toliau faktiškai vis dar užklausdavo kritikuojamą pusę, bet jau nebedėdavo apie tai informacijos, nors ir turėdavo, kaip formalų apsidraudimą.

[Svetimas]

Lietuva pagal spaudos laisvę 9-a pasauly pasak „Reporters without borders“, aišku siekti dar didesnių aukštumų visada sveikintina, bet nėra rimčiausia Lietuvos problema. Mano supratimu, Lietuvos žurnalistikos kokybė yra daug didesnė problema už jos galimai per didelį reguliavimą.

Tai jeigu "žurnalistais" kokia nors LRTK pabandys daryti didesnį kiekį žmonių, tai, kaip manai, bus su bendra žurnalistikos kokybe? Pagerės ji nuo to? Man kaip tik atrodo, jog tuomet, kai patekimas į "tų tikrųjų žurnalistų" "klubą", tampa tam tikro viešo prestižo ir kompetencijos reikalas ir tuo suinteresuoti žmonės patys to savo iniciatyva siekia, tai didėja ir žurnalistikos kokybė.

O LRTK motyvas, kaip biurokratinės institucijos, tam tikru kampu žiūrint, visai suprantamas ir atrodo visai "arti jos kūno". Pvz., daugiau pinigų gali iš reguliuojamų subjektų surinkti, daugiau resursų reguliavimui gali išsiprašyti ar pan..

O Malinauskas berods net keliuose savo video verškleno dėl per didelės lošimų laisvės, tai būtų gražu ir karmiška, jei jį patį labiau pareguliuotų ir sumažintų laisvę – ko norėjo kitiems. Suck it up, bitch. Nulį pagarbos turiu šiam žmogui ir tiek pat man reiškia ir jo nuomonė.

Nemačiau Malinausko video dėl lošimų, tai nežinau, kas tau užkliuvo. Bet kažkuriame su tuo nesusijusiame podcaste-pokalbyje su kitu žmogumi girdėjau, jog Malinauskas minėjo, kad Lietuvoje kai kuriose lošimo srityse yra faktinė monopolija ir tam tikri lobistiniai neaiškumai/įtartinumai. Ir, jei tai, ką Malinauskas teigia, yra tiesa, tai tam tikros racionalios antimonopolinės priemonės dažnu atveju yra labiau gėris, nei blogis, ir daugiau konkurencijos bei tam tikros laisvės.

Ir iš kitos pusės, jei kažkoks tau kažkuo kažkurioje kitoje srityje nepatinkantis žmogus kalba apie kažkokią problemą, tai nepanaikina tos konkrečios problemos. Čia gi elementarus "non sequitur".

[RB]

Šiaip kažkodėl Lietuvos televizijos per pakankamai ilgą laiką kaip ir nepaklibindavo veikėjų, kuriuos savo temose klibindavo Skirmantas Malinauskas. Kodėl? Tuo labiau, kad tiriamosios žurnalistikos ar apskritai bendriau tam tikrais faktais bei analize pagrįsto kalbėjimo apie įvairias negeroves žanras Lietuvoje yra skystokas. Tai pat savo youtube kanalą turintis asmuo, dažnai turės mažiau finansų ir laiko resursų dalyvauti tampymuose po teismus net ir už faktais pagrįstos savo nuomonės ar kritikos reiškimą.

Čia tik hipotezė, bet gal rimtesnės žiniasklaidos priemonės pabandydavo tuos veikėjus tirti ir suprasdavo, kad turima medžiaga per skysta, kad ją būtų galima pateikti, nerizikuojant rimtomis reputacinėmis ar teisinėmis problemomis? O nieko nevaržomi „nuomonių žurnalistai“ gali generuoti klikus, potencialiai apšmeiždami žmones be rimto pagrindo. Kaip tik tokią problemą šitas reguliavimas ir galėtų išspręsti.
Dėl resursų – kaip suprantu, ribojimai taikomi tik didelę auditoriją turintiems ir finansinės naudos gaunantiems kanalams (tingiu dabar ieškoti tikslaus teisinio reguliavimo, tai atsiprašau, jei klystu). Ir reikalavimas suteikti kritikuojamam asmeniui galimybę išsakyti savo poziciją tikrai nereikalauja milžiniškų resursų. Tuo tarpu dėl teismų – vėl gal klystu, bet man atrodo, kad galimybės kreiptis į teismą dėl šmeižto ir prieš tai buvo vienodos, nesvarbu, ar tave apšmeižė LRT, ar Malinauskas. Taigi, šiuo klausimu niekas nesikeičia.

(OK, šitoje vietoje imu suprasti, kad man tikrai reikėtų pasiskaityti tą teisės aktą, nes vis daugiau spėlioju apie tai, kas jame sakoma. Jei kas nors skaitėte, pataisykite, jei kažkur klystu.)

Įdomu, koks šiuo atžvilgiu yra reglamentavimas kitose Vakarų šalyse. JAV, kiek žinau, reikalavimas suteikti galimybę išsakyti savo poziciją abiem pusėms kažkada galiojo, bet po to buvo panaikintas, ir tai buvo vienas svarbesnių veiksnių, nulėmusių itin poliarizuotos žiniasklaidos susiformavimą. Kas, mano nuomone, yra smarkiai neigiamas efektas.

[Seianus]

Tai jeigu "žurnalistais" kokia nors LRTK pabandys daryti didesnį kiekį žmonių, tai, kaip manai, bus su bendra žurnalistikos kokybe? Pagerės ji nuo to?

Gal pagerės, gal pablogės, gal nepasikeis, kas čia žino.

Malinauskas minėjo, kad Lietuvoje kai kuriose lošimo srityse yra faktinė monopolija ir tam tikri lobistiniai neaiškumai/įtartinumai.

Tiek tai supranta visi, bet Malinauskui kliūva ne tik įtartinumai, o lošimai apskritai, jei teisingai jį supratau. Tingiu ieškoti jo senų video, iš kurių susidariau nuomonę

Ir iš kitos pusės, jei kažkoks tau kažkuo kažkurioje kitoje srityje nepatinkantis žmogus kalba apie kažkokią problemą, tai nepanaikina tos konkrečios problemos. Čia gi elementarus "non sequitur".

O kad problema kažkam egzistuoja, nereiškia, kad reikia ją spręsti. Čia irgi non-sequitur. Aš irgi moku visokių žodžių. Galbūt man asmeniškai faktas, jog nuo problemos kentės man nepatinkantys žmonės, yra teigiama pusė, net atsverianti neigiamas problemos puses. Ir ne tik dėl piktdžiugos, o pvz., ir dėl vilties, kad pats patyręs nemalonius apribojimus žmogus geriau supras kitus ir pakeis nuomonę šiuo klausimu. Nesakau, kad būtinai taip yra šiuo atveju (Bet turbūt yra. Nežinau. Tingiu gilintis. Jei kas nori, kad pasigilinčiau, iš pradžių lai trumpai, aiškiai ir įtikinamai paaiškina, kodėl ši problema gali būti ir mano problema, ne tik Malinausko).