Kam reikia tų vaikų?
Pirma nauda. Kokius 5 metus gali beveik visur eiti be eilės. Lėktuvo boardinimas, viešbučio registracija ir pan. - visur gali eit kaip tankas, ir niekas tau nė žodžio nepasakys. O jei ir pasakys, gali net nesivarginti atsisukti į tą bevaikį lochą eilės gale. Nes. Tu gi su vaiku.
Last edited by Vilius on 2019-02-01 15:41, edited 2 times in total.
Nebūtina apkalbinėti vaikus. Galima pvz kalbėti apie savo patirtį juos auginant.
Pvz., esi kokiam renginy, ir tau reikia/norisi užkalbinti nepažįstamą žmogų. Jei pats turi mažų vaikų, ir žinai (ar bent pagrįstai spėji), kad jis/ji irgi turi, tai praktiškai niekada neprašausi su "vajė, nepamenu, kada paskutinį kartą normaliai miegojau". Į ką pašnekovas beveik neišvengiamai atsakys "oi, neklausk". Ir bam - pokalbis jau kažkur važiuoja. Pabandyk tą patį pasiekti su "vajė, koks blogas oras lauke" ar kitom banalybėm.
Daug kas ilgai negalvojes turbut atsakytu, kad noretu gyventi amzinai. Taciau nesusimaso, kad turejimas vaiku is esmes ir yra nemirtingumas.
Genetiskai, tai beveik tavo kopijos, o kuo daugiau ju turesi, tuo didesni sancai, kad kazkuri kopija bus labai artima originalui. Tuomet jei dar augindamas jiems suformuosi paziuras ir igudzius, kuriuos pats turi, leisi kartu daug laiko, igaudamas bendru prisiminimu ir pasakosi daug istoriju is savo jaunystes, tai ir ju smegenys bus arti tavo smegenu kopiju. Tai zinoma nera 100%, bet arciausiai to, ka galima pasiekti siuolaikinem technologijom.
Genetiskai, tai beveik tavo kopijos, o kuo daugiau ju turesi, tuo didesni sancai, kad kazkuri kopija bus labai artima originalui. Tuomet jei dar augindamas jiems suformuosi paziuras ir igudzius, kuriuos pats turi, leisi kartu daug laiko, igaudamas bendru prisiminimu ir pasakosi daug istoriju is savo jaunystes, tai ir ju smegenys bus arti tavo smegenu kopiju. Tai zinoma nera 100%, bet arciausiai to, ka galima pasiekti siuolaikinem technologijom.
O, gerai, kad pradėjot apie subjektyvesnius vaikų turėjimo privalumus.
Pirmas yra toks vėlgi cringeworthy, bet niekaip negaliu jo praleist. Taip jau gamta mus užprogramavo, kad mes labai mylim tas savo atžalas. Ir manau, kad tie stiprūs jausmai yra tikrai svarbūs normaliai žmonių (tiek tėvų, tiek vaikų) psichikai palaikyti. Taip, galima mylėti ir kitus dalykus.. Bet vaikus mylėti labai lengva, ir todėl tai pavyksta sėkmingai daryti daugumai žmonių. Net ir toksiškiems vyrams, kurie šiaip nelinkę kreipti dėmesio į kvailas emocijas.
Pirmas yra toks vėlgi cringeworthy, bet niekaip negaliu jo praleist. Taip jau gamta mus užprogramavo, kad mes labai mylim tas savo atžalas. Ir manau, kad tie stiprūs jausmai yra tikrai svarbūs normaliai žmonių (tiek tėvų, tiek vaikų) psichikai palaikyti. Taip, galima mylėti ir kitus dalykus.. Bet vaikus mylėti labai lengva, ir todėl tai pavyksta sėkmingai daryti daugumai žmonių. Net ir toksiškiems vyrams, kurie šiaip nelinkę kreipti dėmesio į kvailas emocijas.
Kitas subjektyvus privalumas yra, kad, kai turi mažų vaikų, ir matai kokie jie silpni ir trapūs, labai pasikeičia požiūris į rizikingus užsiėmimus. Ozark serialo herojaus žodžiais kalbant, it's just not Ok for you to die. Ir dėl to pradedi truputį atsargiau vairuoti, daryti mažiau kitų jaunatviškų kvailysčių.
Galiausiai, kad ir kokia juoda nuotaika bebūtų, vis tiek žinai, kad turi rasti kažkokį kelią išgyventi, ir judėti toliau. Nes tiesiog neturi kito kelio. Nežinau statistikos, bet spėju, kad savižudybių procentas tarp jaunų tėvų turbūt yra mažesnis nei jų bevaikių bendraamžių.
Bet iš kitos pusės pasidarai gerokai drąsesnis. Aš niekad nebuvau labai aršus, bet pamenu, kai vežiodavau vaikus vežimėliu, kartais kildavo toks jausmas, kad visai nesunkiai galėčiau ką nors užmušti, jei jie sukeltų realią grėsmę mano vežimėlio turiniui. Nesakau, kad man tai pavyktų, nes vaikų turėjimas manęs nepadarė supermenu. Bet aš tikrai padaryčiau viską, kas tik būtų įmanoma toje situacijoje. Ir, žinau, gal tai skambės truputį psichopatiškai.. Bet tai yra geras jausmas.
Galiausiai, kad ir kokia juoda nuotaika bebūtų, vis tiek žinai, kad turi rasti kažkokį kelią išgyventi, ir judėti toliau. Nes tiesiog neturi kito kelio. Nežinau statistikos, bet spėju, kad savižudybių procentas tarp jaunų tėvų turbūt yra mažesnis nei jų bevaikių bendraamžių.
Bet iš kitos pusės pasidarai gerokai drąsesnis. Aš niekad nebuvau labai aršus, bet pamenu, kai vežiodavau vaikus vežimėliu, kartais kildavo toks jausmas, kad visai nesunkiai galėčiau ką nors užmušti, jei jie sukeltų realią grėsmę mano vežimėlio turiniui. Nesakau, kad man tai pavyktų, nes vaikų turėjimas manęs nepadarė supermenu. Bet aš tikrai padaryčiau viską, kas tik būtų įmanoma toje situacijoje. Ir, žinau, gal tai skambės truputį psichopatiškai.. Bet tai yra geras jausmas.
Kol nepamiršau dėsiu dar vieną.
Kai pats turi vaikų, gali visai iš kito kampo pažiūrėti į savo vaikystę, ir savo tėvus. Nebūtina juos pradėt idealizuoti ar smerkti.. Bet bent jau galima geriau suprasti ką ir kodėl jie bandė daryti. Ir manau, kad ši nauja perspektyva gali padėt rasti dūšios ramybę, ar bent gilesnį savo paties vaikystės supratimą.
Nu ir pabaigai toks vienas su savikritiško humoro gaidele.
Kai turi vaikų, gali bendraudamas su bevaikiais kas antrą sakinį užbaigti "kai turėsi vaikų, pats suprasi", ir tada žiūrėt kaip jie parinasi, dėl tokio įžūlaus banalumo. Nors didžioji ironija yra tame, kad jie iš tiesų nė velnio nesupranta apie ką tu kalbi.. Nes neturi vaikų
Kai pats turi vaikų, gali visai iš kito kampo pažiūrėti į savo vaikystę, ir savo tėvus. Nebūtina juos pradėt idealizuoti ar smerkti.. Bet bent jau galima geriau suprasti ką ir kodėl jie bandė daryti. Ir manau, kad ši nauja perspektyva gali padėt rasti dūšios ramybę, ar bent gilesnį savo paties vaikystės supratimą.
Nu ir pabaigai toks vienas su savikritiško humoro gaidele.
Kai turi vaikų, gali bendraudamas su bevaikiais kas antrą sakinį užbaigti "kai turėsi vaikų, pats suprasi", ir tada žiūrėt kaip jie parinasi, dėl tokio įžūlaus banalumo. Nors didžioji ironija yra tame, kad jie iš tiesų nė velnio nesupranta apie ką tu kalbi.. Nes neturi vaikų
Na kaip ir minėjau pradinei temoj, tai realiai jokių materialių naudų tau neišeina paminėti. Apart to jog su vaiku gali gauti kažkokį pirmumą tam tikrose situacijose, bet iš esmės būdamas visišku chamu tą pirmumą irgi gali gauti. Visi kiti pavyzdžiai iš esmės yra emociniai/dvasiniai. Aš jau nekalbu apie jau mano minėtus drastiškesnius pavyzdžius, kur tėvas tų vaikų net nenori ir viskas apsiriboja alimentų mokėjimu kas mėnesį.
Šiaip reiktų manęs nesuprasti klaidingai, aš pats būdamas tėvu sunkiai savo gyvenimą įsivaizduoju kitaip, bet tiesiog nemanau jog galima tą dvasinę ir emocinę naudą kurią gauni dar bandyti išvartyti jog gauni ir materialinę ir ypač trumpalaikę materialinę naudą (nes iš esmės sutinku, kad vaikai gali būti labai gera ilgalaikė investicija). Tuo tarpu vaikai grynai iš materialinės pusės yra tik visiškas balastas. Simple as that. Ir čia net nesvarbu kiek tu juos myli ar nemyli :]
Šiaip reiktų manęs nesuprasti klaidingai, aš pats būdamas tėvu sunkiai savo gyvenimą įsivaizduoju kitaip, bet tiesiog nemanau jog galima tą dvasinę ir emocinę naudą kurią gauni dar bandyti išvartyti jog gauni ir materialinę ir ypač trumpalaikę materialinę naudą (nes iš esmės sutinku, kad vaikai gali būti labai gera ilgalaikė investicija). Tuo tarpu vaikai grynai iš materialinės pusės yra tik visiškas balastas. Simple as that. Ir čia net nesvarbu kiek tu juos myli ar nemyli :]
O kas tada yra? Jei i tavo klona kazkaip irasytu visa tavo smegenu konfiguracija, ir tai butu galima kartoti kaskarta klonui pasenus, ar tada jau butu pasiektas nemirtingumas? Bet kuo tai is esmes skirtusi nuo mano aprasyto scenarijaus? Tik kopijos tikslumu.
O kokia trumpalaike materialia nauda duoda pencijos kaupimas? Universiteto lankymas? Ejimas i darba pirma diena po algos? Tas galvojimas apie trumpalaike nauda siaip jau yra idingas, tai, kam apie ja kalbeti isviso? Yra daugiau dalyku, kurie neduoda trumpalaikes materialios naudos:
sveika mityba, bendravimas su zmonem, skaitymas, zaidimai, kvepavimas. Oi, palauk, praktiskai kiekvienas dalykas, kuri darai kiekviena savo gyvenimo sekunde
Na tai pabandyk trumpą laiką nekvėpuot, ar 5 minutės jau nėra trumpas laikas?fizikanas wrote: ↑2019-02-01 23:26O kokia trumpalaike materialia nauda duoda pencijos kaupimas? Universiteto lankymas? Ejimas i darba pirma diena po algos? Tas galvojimas apie trumpalaike nauda siaip jau yra idingas, tai, kam apie ja kalbeti isviso? Yra daugiau dalyku, kurie neduoda trumpalaikes materialios naudos:
sveika mityba, bendravimas su zmonem, skaitymas, zaidimai, kvepavimas. Oi, palauk, praktiskai kiekvienas dalykas, kuri darai kiekviena savo gyvenimo sekunde