Prie progos vis paklausiu pažįstamų tėvelių bei mamyčių šio klausimo (gal tik subtilesnėje formoje, nei "Kam reikia tų vaikų?") Ir pastebėjau, kad gana dažnai kartojasi vienas atsakymas: Su vaikais galima daryti kai kuriuos smagius dalykus, kuriuos suaugę šiaip daro gana retai. Konkrečios detalės labai skiriasi - vieniems patinka atrakcionų parkai, kitiems lego kaladėlės, dar kažkam vaikiški ledai ar grojimas pianinu ir pan. Aišku, visus šiuos dalykus
galima daryti ir be vaikų.. Bet realiai tai suaugę žmonės dažnai tam būna per "rimti", ar "neturi laiko", ar pergyvena dėl "ką žmonės pagalvos".. Tuo tarpu, turėdamas vaikų, gali drąsiai varyt su rogutėmis nuo to kalno, ir nejausti dėl to nei vidinio nei išorinio priešiškumo - nes gi tai darai
dėl vaikų.
Pamenu, neseniai mano vyresnioji su skautais dalyvavo
medinių mašinėlių lenktynėse. Tai man buvo nereali pramoga vėl padirbėt su medžiu, ko jau senokai nebuvau daręs.. Žodžiu, kai nuvažiavom į varžybas, net bijojau, kad gal čia kiek persistengiau, ir mašinėlė bus nepakankamai vaikiška, ir pan.. Bet, kai pamačiau
kiek kiti tėvai į jas įdėjo darbo, tai net truputį gėda pasidarė, kad mūsų mašinėlė tokia primityvi
