Re: LGBT judėjimo end-game
Posted: 2020-06-30 23:47
abejojame nuo 2004-ųjų
https://www.skeptikas.org/forum/
Čia skirtingi dalykai. Aš savo vaikams linkiu ir iš jų tikiuosi begalės dalykų, kurie mano manymu padės jiems gyventi geresnį gyvenimą. Bet nebūtinai to paties tikiuosi ir iš kitų žmonių. Pvz, noriu, kad mano vaikai turėtų sveikus dantis.. Bet likę planetos gyventojai gali su savo burnos turiniu daryti ką tinkami - atvirai pasakius, aš net nenoriu apie tai žinoti.
Iš tikro man rodos kad čia tu suplakei. Ypač palygindamas buvima kitokių su nesveikais dantim. Na nežinau ar nesveiki dantis gali būti lygintini tiek su kairiarankiškumu, tiek gėjiškumu...Vilius wrote: ↑2020-07-01 00:26Dar Stormai tu čia suplakei dvi skirtingas "gerumo" prasmes.
Pvz., aš manau, kad yra geriau būti dešniarankiu - nes tiesiog taip yra lengviau ir patogiau gyventi, visi įrankiai tau patogesni ir t.t.
Bet tai nereiškia, kad aš kairiarankius laikau morališkai smerktinais. Nei aš apskritai manau, kad tas rankiškumas yra tiek svarbus, kad apie jį net būtų verta kalbėti.
Pritariu Stormui, skamba kaip issisukinejimas. Tai, kad nenori to savo vaikams, suponuoja, kad nelaikai to geru dalyku. Kodel noretum negero dalyko likusiai visuomenei?
Geru dalyku ir nelaikau. Kaip jau sakiau, laikau kairiarankiškumo lygio savitumu - kuris turi šiokių tokių praktinių nepatogumų, bet ne tiek, kad ši savybė būtų laikoma medicininiu ar psichologiniu sutrikimu, ar net būtų smerktina morališkai.
Na jau nereikia. Esu tikras, kad frazes "teti, as kariarankis" ir "teti, neturesi anuku"- issauks kiek skirtingas reakcijas.
Net nežinau, atvirai pasakius.. Abiem atvejais iš pradžių pagalvočiau, kad "ai gal praeis".. Paskui jei nepraeitų, truputį pagailėčiau vaiko, kad teko sunkesnė dalia gyvenime, nei kitiems. Nu bet ką padarysi - tektų su tuo susitaikyti, ir gyventi toliau.
Dėl "smulkmenų" - patikėk, tu dabar net neįsivaizduoji, kad pasaulyje yra tiek smulkmenų, su kuriom tave trukdys - tėti, sulūžo tas; tėti, neveikia anas; tėti, brolis/sesė ten kažką; tėti, man nuoboooodu; tėti, noriu į tualetą; tėti, man bloga (pastaraisiais dviem atvejais, ypač jei tai pasakys mašinoje, geriau sureaguoti iš karto.. tiesiog patikėk mano žodžiu ). Aišku, kartais tie "trukdymai" užknisa - ypač, kai pasitaiko netinkamu laiku. Bet iš kitos pusės visai faina ir pačiam pasijausti visagaliu super-tėčiu. Mano ypač mėgiama specializacija yra sulūžusių daiktų klijavimas, batareikų keitimas, ir kiti greiti bei lengvi darbeliai su instant gratifikacija. Nemėgstu tų, kur reikia rengtis ir eiti iš namų.. Bet, kai reikia, tai reikia - katinas gi pas veterinarą pats nenuvažiuos
Visu pirma lol. Visu antra, biologiskai neevoliucionavo zmones mergaiciu noreti, nes bent teoriskai berniukas gali daugiau savo genu paskleisti, nes jam nereikia isnesioti vaiko.
Profesija zinoma svarbu, kad gerai uzdirbtu vaikas, bet ne tiek specifiskai, ir ne taip svarbu, kaip anukai.
Ką tu žinai, kas buvo svarbu tavo tėvams? Manai, jie tau taip atvirai pasakytų, kad pusmetrio nedaaugai iki krepšininko? Ar, kad rankos buvo per kreivos, kad taptum smuiko virtuozu? Mano pointas yra, kad mes turbūt visi kažkiek nuvylėm savo tėvus, ir vis tiek buvom užauginti daugmaž padoriais žmonėmis. Tai gal nelabai teisinga ir sekančiai kartai užkelti kartelę per aukštai? Nes gi būkim realistai, statistiškai imant, dauguma iš jų irgi netaps ten labai kažkuo. O kai kurie neišvengiamai bus ir kairiarankiai.. Arba blogiau..
Zinau kas svarbu man, tikiu ka jie sako, kad svarbu jiems ir zinau, kas svarbu zmonems bendrai, del evoliucijos. Ir visi sutampa. Tai cia net nelabai yra ka spelioti.
Ne zinok, visai nepazystu savo tevu ir neisivaizduoju ka ir kokiom aplinkybem jie pasakytu
Niekam neidomu tas padorumas. Anukai idomu. Pakalbek su tevais karts nuo karto, nes matau atitrukes
Mano tėvai savo pirmuoju anūku labai smarkiai džiaugėsi. Tik problema, kad gan retokai jiems tą anūką išpuola matyti.