Karštų jausmų kampelis
viewtopic.php?p=106217#p106217
Į tą mano temą kiekvienais metais kas nors atsako, o tu aktyviausiai. Ir apsikvailini, žinoma, labiausiai tu Kaip ir kiekvienoje kitoje temoje.
Aš visada stengiuosi bent minimaliai parašinėti, jei matau, kad nauja tema visai nejuda, ir jos autoriui (turbūt) nesmagu likti taip visai ant ledo.. Bet Ok, jei nenori, tavo atžvilgiu šito elementaraus mandagumo netaikysiu.
Tiesiog atkreipiau dėmesį, kad tavo teiginys „į kurią vėl niekas neatsakys.“ yra akivaizdus kliedesys, kuo nesunku įsitikinti peržiūrėjus bet kurią iš minėtų temų. Atrodai labai desperatiškai tokiais mėginimais „užvažiuoti“, ir dar labiau apgailėtinai – mėginimais iš to išsivartyti visokiais „Bet Ok, jei nenori...“. Tik tiek Dabar gali vėl čiuožti į krūmus ir išsilaižyti žaizdas po nepakeliamo pokalbio su Sejanumi, čia jau buvo „didesnė, nei homeopatinė dozė“ I assume.
Seianau, man šitas tavo išsisukimo manevras labiausiai patinka. Kai tu smogi priešininkui iš peties į pačias skaidžiausias vietas (ar bent ten, kur manai, kad yra skaudžios vietos). Ir tada staiga pradedi kalbėti su kitais žmonėmis, lyg niekur nieko.. Ir plius, kaip vyšnią ant torto uždedi tą paraginimą diskutuoti solidžiau/rimčiau/į temą. Toks ultimate pažeminimas - ir esi iškeikiamas, ir ignoruojamas, ir sumenkinamas tuo pat metu. Ir pats jautiesi dėl to kaltas - nes gi kam lindai, ane? Pamenu, kai buvau jaunas ir naivus, dažnai užlipdavau ant šito grėblio.. Bet po keliolikos kartų, kai mačiau tave tai darant, jau atbukau ir nebekabina, žinok. Turėsi sugalvoti originalesnių būdų mane įskaudinti.
Last edited by Vilius on 2020-04-29 18:51, edited 1 time in total.
Taip taip, Viliau, pagaliau perpratai - čia viskas yra dalis mano gudraus master plano skaudinti tave. Fizikanas ir kiti useriai tėra mano propsai tavęs skaudinimui. Visas pasaulis sukasi aplink tave. Visko, ką darau, priežastys yra kažkaip susijusios su tavimi. Net tokių iš pirmo žvilgsnio nekaltų dalykų, kaip „kalbėjimasis su žmonėmis lyg niekur nieko“. Tu pats svarbiausias mano gyvenime.Vilius wrote: ↑2020-04-29 18:49Seianau, man šitas tavo išsisukimo manevras labiausiai patinka. Kai tu smogi priešininkui iš peties į pačias skaidžiausias vietas (ar bent ten, kur manai, kad yra skaudžios vietos). Ir tada staiga pradedi kalbėti su kitais žmonėmis, lyg niekur nieko.. Ir plius, kaip vyšnią ant torto uždedi tą paraginimą diskutuoti solidžiau/rimčiau/į temą. Pamenu, kai buvau jaunas ir naivus, dažnai užlipdavau ant šito grėblio.. Bet po keliolikos kartų, kai mačiau tave tai darant, jau atbukau ir nebekabina, žinok. Turėsi sugalvoti originalesnių būdų mane įskaudinti.
Na, pažiūrėkime, ar iš tiesų esi toks atbukęs, kaip vaizduoji. Pažiūrėkime, kaip pakelsi tai: einu pasidarysiu arbatos. Lyg niekur nieko! Juodos! Užsiplikysiu verdančiu vandeniu! Ir paskui gersiu. Lyg niekur nieko! Take this!
Taip taip. Arbatos gėrime irgi yra labai daug slaptų motyvacijų, ir visos susijusios su tavimi Ir veidrodžiais. Whatever that means.
Honestly, aš neturiu supratimo, ką tai reiškia, išskyrus bendrą faktą, kad kažkaip mėgini užvažiuoti, norėdamas nežinau turbūt atsirevanšuoti už kažkokias tikras ar tariamas skriaudas, ar šiaip „manipuliuoti“, pamenu gyreisi savo stipriais manipuliavimo įgūdžiais, nežinau, gal čia stebiu to demonstraciją, sunku pasakyti. Bet kuriuo atveju, iš mano perspektyvos atrodai kaip susireiškminęs mažas šuniukas, iš visų jėgų lojantis ir mėginantis atkreipti dėmesį. Tai iš smalsumo kurį laiką tau to dėmesio ir suteikiu, kol paaiškės, kas čia vyksta, ar tau vėl praeis priepuolis iki sekančio karto, ar man atsibos, whichever comes first.
Nesistebiu Jei jau negalėjai įsivaizduoti, kad mano pokalbis su fizikanu niekaip tavęs neliečia ir neskirtas tau įskaudinti, tai palyginti su ta paranoja, netikėjimas kad aš nuoširdžiai nesuprantu tavo liguistų paistalų tėra žiedeliai...
Mėginu - taip.. Bet tikrai ne "užvažiuoti". Iš tiesų aš (for whatever masochistic reason) bandau prasibrauti pro visus tuos tavo spyglius ir šaltus bei karštus ginklus, ir už visų tų fasadų bei barikadų surasti tą [vardas redakcijai žinomas], kurį kažkada pažinojau(?).. Kuris mane prajuokindavo, arba priversdavo susidomėti dalykais.. ir su kuriuo nelabai sėkmingai kažkur tranzavom, ane? Man tikrai liūdna žiūrėti į kokią tamsią pabaisą tu palaipsniui virsti, ir aš tikrai nuoširdžiai noriu tikėti, kad dar yra kažkoks kelias tau iš to išsigelbėti.
Prašau, geriau neatsakyk nieko, nei savo standartinį "nesuprantu apie ką čia kalbi", "ką aš čia perskaičiau", "kliedesiai", etc.. Nes mes abu žinom, kad tu gali geriau. Žymiai geriau.
Skambėtų jaudinančiai ir beveik įtikinamai, jei pamirštume, kad ne taip seniai tu (1) viešai įvardijai mane kaip vieną nekenčiamiausių forumo narių, (2) (figuratively) nučiulpinėjai kiekvienam naujokui su kuriuo tik susigynčydavau bet kokia tema, ir (3) buvai mane užbanyjęs. Ir čia kalbu tik apie viešai vykusius dalykus, nes priešingai tavo kuriamam įvaizdžiui, turiu tam tikras ribas Tad, taip, tavo tekstas yra labai touching, gerai apgalvotas, kaip ir pridera žmogui apsiskelbusiam geru manipuliatoriumi, bet mano atmintis ir attention span yra kiek geresni už auksinės žuvelės. Tai nesugraudinai. Bet grįžtant prie tų veidrodžių, tai kinda pradedu suprasti. Manau, tą vaizdžiai aprašytą tamsią pabaisą pirmą kartą ir pamatei... veidrodyje.Vilius wrote: ↑2020-04-29 22:51Mėginu - taip.. Bet tikrai ne "užvažiuoti". Iš tiesų aš (for whatever masochistic reason) bandau prasibrauti pro visus tuos tavo spyglius ir šaltus bei karštus ginklus, ir už visų tų fasadų bei barikadų surasti tą [vardas redakcijai žinomas], kurį kažkada pažinojau(?).. Kuris mane prajuokindavo, arba priversdavo susidomėti dalykais.. ir su kuriuo nelabai sėkmingai kažkur tranzavom, ane? Man tikrai liūdna žiūrėti į kokią tamsią pabaisą tu palaipsniui virsti, ir aš tikrai nuoširdžiai noriu tikėti, kad dar yra kažkoks kelias tau iš to išsigelbėti.
Savotiškai malonu, kad tu mane taip pervertini.. Bet bijau, kad čia tave nuvilsiu. Aš jau labai seniai šiame žaidime perėjau visus levelius, kurie man rūpėjo - ir net sukūriau naujų levelių, kad galėčiau įveikti ir juos. Daugiau man nelabai yra ko norėti ar siekti.. Kas šiaip yra visai malonu - kai gali ateiti čia ir tiesiog būti savimi iš didžiosios S. Ir tu pabandyk..
Žinok, nelaimėsi tu tų savo karų.. Ir tos galutinės teisybės nepasieksi. Ir neišmokysi visų taisyklingai rašyti. Ir visų naujokų neiškeiksi.. Just let it go.
Va, gal šita sena daina geriau viską susakys nei aš: There Is No Final Winner (Crash Test Dummies)
Ech. Prieš tai buvusi žinutė, nors ir ekstremaliai ciniška bei veidmainiška, buvo bent jau rišli ir suprantama. O dabar vėl prasidėjo kažkoks nei tai karščiavimas, nei tai pasąmonės srautas. Čia gal kažkokia pasąmoninga savirefleksija? Ypač ta „let it go“ vieta?
Dėkui už linką į tą dainą Youtube, aš ją totally pasižiūrėsiu ir pasiklausysiu.
Just kidding. Obviously.