Aš neskaičiau „Capital and Ideology“, tad nelabai žinau, ką ten siūlo Piketty.Svetimas wrote: ↑2021-06-24 12:18Jei, anot Гуриев, Piketty kalba apie didesnius mokesčius, nei skandinaviškojo ekonominio modelio šalyse, tai turbūt jau yra pakankamai rimtas signalas, kad Piketty kalba apie kažkokį menkai praktiškai ir sėkmingai realybėje išbandytą ekonominį modelį?
O gal Piketty mano, kad skandinaviškojo modelio šalyse galima būtų mažiau apmokestinti asmens pajamas, darbo užmokestį (labor income) ir daugiau dėmesio skirti visokiems kapitalo ir turto mokesčiams? Gal galėtum, RB, daugmaž grubiai ir trumpai nušviesti, kokius pagrindinius esminius dalykus mokesčių klausimais Piketty mini ir akcentuoja?
Kiek pamenu, „Capital in the 21st Century“ jis kalbėjo apie būtinybę taikyti smarkiai progresinius mokesčius ir labai aukštą tarifą viršutiniams jo laipteliams – istoriškai tokie „konfiskaciniai“ mokesčiai praėjusiame amžiuje kurį laiką buvo taikomi JAV, gal dar kažkur. Piketty mano, kad labai didelė problema yra ta, kad egzistuoja nedidelis progresyvumas, kol pajamos nedidelės (t. y. uždirbantis 50 000 per metus moka (procentiškai) kiek daugiau nei uždirbantis 30 000), bet viršutinėse percentilėse atsiranda regresyvumas – dėl įvairių mokesčių optimizavimo galimybių uždirbantis 5 000 000 moka gerokai mažiau nei uždirbantis 50 000.
Kitas dalykas, kurį siūlo Piketty – turto mokesčiai. Jis jau pradeda knygą nuo esminio teiginio, kad su sąlyga r > g (kur r yra kapitalo grąža, o g yra ekonomikos augimo greitis), turtinė nelygybė neišvengiamai didės: turintys daugiau turto iš jo grąžos turtės greičiau nei likusi visuomenė. Todėl Piketty mano, kad pagrįsta būtų taikyti turto mokestį, kuri sulėtintų šį atskirties augimą, nes vien pajamų mokesčiai, net ir labai dideli (tarkime, 80–90 % viršutiniam laipteliui) atskirties augimą tik pristabdys ir tai vargu ar pakankamai.
Trečias dalykas – jis siūlo pasaulinį pelno mokestį (dėl kurio taikymo G7 vos prieš kelias savaites iš principo susitarė). Tai sustabdytų šiuo metu vykstančias valstybių tarpusavio varžybas, mažinant mokesčius ir taip bandant pervilioti verslą viena iš kitos, nes toks race to the bottom galiausiai pakenkia visoms valstybėms.
Ketvirtas – didelis paveldėjimo mokestis, kuris neleistų formuotis „aristokratų dinastijoms“, kur minėtas turto akumuliacijos ir didėjančios turtinės nelygybės procesas veikia per kelias kartas ir todėl turi dar stipresnį poveikį.
Kokius konkrečiai mokesčių dydžius jis siūlo ir ar siūlo apskritai – nepamenu. Jei iš ties žymiai didesnius nei dabartinėje Skandinavijoje – taip, tokio dydžio perskirstymas praktiškai nėra išbandytas jokioje demokratinėje valstybėje, ir apie jo padarinius galima tik spėlioti.